Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1244) 2018-04-13

Jei Sveikatingumo ir sporto kompleksas bus patikėtas privačiam operatoriui, Savivaldybės vadovams nebereiks sukti galvos dėl lėšų statyboms užbaigti, tačiau vėliau tai gali pabranginti bilietus už apsilankymą baseine.

Jau kitais metais duris turėtų atverti naujasis Sporto ir sveikatingumo kompleksas, kuriame bus įrengtas ir 25 metrų ilgio baseinas. Tačiau prieš atidarymo iškilmes rajono vadovams tenka spręsti galvosūkį – ar baseiną išlaikyti Savivaldybės rankose, ar jį patikėti privačiam operatoriui. Nuo šio sprendimo priklausys ir tai, kiek kretingiškiams ateityje kainuos apsilankymas baseine.

Šią savaitę Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ir Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė apžiūrėjo statomą Sporto ir sveikatingumo kompleksą.

Čia sutiktas „LitCon“ statybos darbų vadovas Mantas Mikaitis teigė, kad darbai vyksta sklandžiai, belikę pabaigti vidaus apdailą – nutinkuoti sienas, suklijuoti plyteles, įrengti praustuvus, unitazus ir t.t. Teks sutvarkyti ir aplinką, tačiau dar neskubama asfaltuoti transporto priemonių aikštelės ties fasadiniu įėjimu į pastatą, nes norima šiuos darbus suderinti su planais stadioną apjuosti nauja tvora ir Savanorių gatvės pakraštyje įrengti naują aikštelę automobiliams.

Beveik baigta ir pastato išorė – pasak R. Lukauskienės, anksčiau to padaryti nebuvo įmanoma dėl oro sąlygų, nes skarda, kuria dengiama pastogė, yra išlenkiama pagal technologiją, kuriai atlikti reikalinga šiluma.

Užbaigs visą kompleksą

Tarp kretingiškių sklandė kalbos, esą pirmiausia bus atidarytas tas korpusas, kuriame įrengta sporto salė, o baseinas pradės veikti tik vėliau. Tačiau V. Domarkas tvirtino, kad šiuo metu planuose numatyta 2019-aisiais užbaigti visą Sporto ir sveikatingumo kompleksą, nenukeliant baseino įrengimo vėlesniam laikui.

„Jeigu nebus kokių kataklizmų Lietuvos ekonomikoje, mes matome galimybę investuoti ir pabaigti šitą sporto kompleksą. Tai yra realu, – „Pajūrio naujienoms“ teigė V. Domarkas. – Noriu pasakyti, kad negyvename šia diena: pasitvirtinome šių metų biudžetą ir jau prognozuojame kitų metų. Likutis 2019-iesiems būtų 1 mln. 630 tūkst. Eur – tiek reiktų, kad užbaigtume Sporto ir sveikatingumo komplekso statybas. Analizuojame savo biudžeto ir Valstybės investicijų programos galimybes ir manome, kad ta suma yra „pavežama“.

Sveikatingumo ir sporto kompleksas pradėtas statyti 2015 metais, bendra projekto vertė – 6 mln. 389 tūkst. Eur. Į statybą šiuo metu jau investuota 3 mln. 396 tūkst. Eur.

Šiais metais į Sveikatingumo ir sporto kompleksą bus investuota 1 mln. 363 tūkst. Eur, iš kurių 438 tūkst. Eur skirta iš Valstybės investicijų programos, likusieji 925 tūkst. Eur – iš rajono Savivaldybės biudžeto.


Elvita PETKIENĖ:

– Šuo yra prieraišus gyvūnas, senyvo amžiaus vienišam žmogui dažnai ir vienintelis namiškis. Viskas priklauso nuo šeimininko būdo – jei jis tvarkingas, sąžiningai surenka kakučius, tai kodėl drausti su augintiniu valandą kitą praleisti gryname ore parke?

Viktoras ŠULCOVAS:

– Šunys yra šunys, ant kaktos neparašyta, kokio jie charakterio. Manau, ten, kur vaikšto žmonės, juolab žaidžia vaikai, – keturkojams ne vieta. Pats taip pat turiu šunį, bet jis pririštas kieme, prie būdos. Kad pasilakstytų, pailginu grandinę – ir visai gerai.

Daiva BUTKUTĖ:

– Blogiausia, ne kad šunys vedžiojami po parką, bet kad gyventojai nepaiso gyvūnų laikymo taisyklių. Pavyzdžiui, aš šunų bijau, išsigąsta ir vaikai. Tačiau, jeigu šeimininkai savo keturkojus, ypač piktus ir didelius, vedžiotų, kaip reikalaujama, su antsnukiais ir už pavadėlio, tai tegu vedžioja, kur nori.

Reda ANDRIEKIENĖ:

– Niekas į tuos draudžiamuosius ženklus ir dabar dėmesio nekreipia, šunis po parką vedžioja, kada nori ir kiek nori, visų pažeidėjų pareigūnams neįmanoma būtų ir sugaudyti. Problema yra pačių žmonių sąžinėje – vieni ekskrementus surenka, o kiti apsimeta nematantys, ką pridirbo gyvūnas, ir ramiausiai nueina.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vydmantų gimnazijos bendruomenė gyvena geromis žiniomis: stiprinant mokyklos mokymo bazę, visiškai naujai įrengtas informatikos kabinetas bei kalbų laboratorija.


Dievo palaimos naujajai klinikai, jos personalui ir pacientams linkėjo brolis pranciškonas Jurdanas Statkus.

Tarptautinė inkstų ligomis sergančių pacientų priežiūros paslaugų teikėjų kompanija „Diaverum“, turinti klinikas 20 pasaulio šalių, įžengė ir į Kretingą – 16-ąją savo kliniką Lietuvoje kompanija atidarė vakar, Vytauto gatvėje. Ta proga klinikos steigėjus, įmonės „Diaverum klinikos“ generalinę direktorę Vaidą Kojalienę, klinikos Kretingoje personalą, gydytojus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė, pacientų vardu kalbėjusi Lietuvos nefrologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos „Gyvastis“ Klaipėdos skyriaus pirmininkė Daiva Dragūnienė, patalpų, kurioje įsikūrė klinika, savininkas Juozas Donauskas. Žmones ir patalpas palaimino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus, vildamasis, kad klinikoje, į kurią niekam nelinkėtų pakliūti, klestės gerumas ir sveikata. Linkėjimus perdavė ir mūsų kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus, pažadėjęs artimiausiu metu apsilankyti naujojoje klinikoje.

„Diaverum“ klinikoje Kretingoje įrengtos 8 lovos hemodializei atlikti. Medicininė įranga – visiškai nauja, klinikai atidaryti įmonė investavo apie 200 tūkst. Eur. Pacientus pasirengusios slaugyti 4–5 slaugytojos, atvykstantys gydytojai specialistai. Klinika dirbs 6 dienas per savaitę, pamainomis.



„Pajūrio naujienų“ bičiulė filologė iš Maskvos Jelena Pečerskaja, ligi tol džiuginusi savo gerbėjus lietuviškų pasakų vertimais į rusų kalbą, išleido antrąją poezijos knygą „Cvety Litvy“ – „Lietuvos gėlės“ , kurią sudaro jos pačios sukurtos ir taip pat jos išverstos lietuvių kūrėjų eilės.


Nešlifuoto gintaro atodūsiai vėrinyje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Alfreda Cirtautienė sakė, jog dažnas papuošalas gimsta, gerokai įsiklausius į patį gintarą – jo formas, spalvas.

Gintaro meistrės rūdaitiškės Alfredos Cirtautienės kūrybos braižas – masyvūs papuošalai iš neapdoroto gintaro, kuriuose dera lino, tekstilės, odos, žalvario detalės. Šiuolaikinės tendencijos, persipindamos su liaudiška, netgi pagoniška pajauta, atspindi menininkės stiliaus originalumą.

Pasufleruoja pats gintaras

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad A. Cirtautienės darbai lyg peržengę amžių glūdumas ir atkeliavę iš kilmingų baltų moterų skrynių. Jų spalvos – ramios, santūrios: gintaro gabalai tarsi lengvi jūros atodūsiai, nugulę ant smėlio, kurio iliuziją sukuria lino virvelės, raišteliai, šviesios odos juostelės.

„Man pats mieliausias yra natūralus gintaras – toks, kokį sukūrė gamta. Jis man pats pasako, kas iš jo turi gimti – vėrinys ar apyrankė, kartais pasufleruoja, kokia turi būti papuošalo forma“, – tvirtino 40-metė meistrė.

A.Cirtautienei, nuo vaikystės įnikusiai į žodinę kūrybą, pamėgusiai piešti, velti, kurti aksesuarus vaikams, gintaras – itin subtili gamtos dovana.

Moteris gintaro gabalus suveria ir sumezga atitinkamais mazgais, sumaniai derindama juos su kitomis medžiagomis. Kelerius metus besimokanti apdoroti gintarą, ji neslėpė, jog nėra įgudusi juvelyrė ir dar tik siekia tautodailininkės vardo: „Šlifuoju gintarą ir bandau labiau gilintis į šios medžiagos galimybes – kur ta riba, už kurios išnyksta natūralumas. Gintarą apdoroti reikia labai subtiliai ir atsargiai, kad nesuniokotum to, kas į jį įdėta per tūkstantmečius.“


Medžio raštas – lyg piršo antspaudas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Savo darbuose tautodailininkas Saulius Baublys išryškina natūralųjį medžio grožį.

Medžio šerdies piešinys 47-erių kretingiškiui tautodailininkui Sauliui Baubliui primena žmogaus piršto antspaudą: „Kiekvienas medis yra vienintelis ir neatkartojamas, todėl prieš pradedant kažką drožti, gerai jį ištyrinėju. Dirbinio formą galima atkartoti, bet ne medžio raštą“, – savitą požiūrį į medį kaip unikalų gamtos kūrinį dėstė kretingiškis.

Todėl ir jo drožiniai – tarsi piešiniai, išaugę iš paties medžio. Medžio rievės buičiai papuošti skirtų darbų – vazų, lėkščių vaisiams ar dubenų – plokštumose išsilieję lyg akvarelės ar įsispaudę kaip aliejiniai potėpiai.

„Man labai svarbu yra pamatyti ir kitiems parodyti natūralųjį medžio grožį. Medis man pats pasako, kas iš jo gims. Gal kažkam atrodo juokinga – sėdžiu medžio gabalą pasiėmęs, kol ateina į galvą išganinga mintis.

Pamačiau Kretingos muziejaus teritorijoje nuvirtusį kaštoną, dievuliau, koks įdomus, pagalvojau ir paprašiau, kad man jį duotų. Įsivaizduojat, šis medis – iš grafų Tiškevičių laikų, o gal ir dar ankstesnių“, – rodydamas iš jo sukurtą vazą, kalbėjo meistras.

Jis sakė besistengiantis medžio grožį įžvelgti ne vien kamieno viduje, bet ir išorėje – apčiupinėja ir išryškina kiekvieną gumbą, suteikdamas dirbiniui įsivaizduojamą formą. Vienas iš originalesnių darbų, sukurtų gamtos ir S. Baublio rankų tandemo, yra vėžlio formos vaza-vaisinė.


Jubiliejui – eilėraščių rinktinė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Tik menką dalį per gyvenimą sukurtų savo eilėraščių tautodailininkė Laimutė Kasparavičienė išleido pirmojoje rinktinėje „Aš gyvenu“.

Raguviškiuose gyvenanti tautodailininkė Laimutė Kasparavičienė savo 70-ojo jubiliejaus proga išleido pirmąją poezijos rinktinę „Aš gyvenu“, į kurią pasirinktinai sudėjo per visą gyvenimą sukurtas eiles. „Sulaukiau tokio amžiaus, kai gyvenu dėl savęs ir džiaugsiuosi gyvenimu“, – rinktinės, kurią iliustravo savo paveikslais bei anūkų piešiniais, pavadinimą paaiškino kūrėja.

Eilėmis L. Kasparavičienė dažniausiai apdainuoja tėvynę, jos grožį, laisvę, pamėgtus Minijos slėnius, kuriuose ji, kilusi iš Raseinių, įsikūrė prieš daugel dešimtmečių. „Eilėraščių yra išlikę keliskart daugiau, negu sudėta į knygą. Rašau nuo vaikystės. Bet nerinkau jų ir nevertinau. Kiek jų išnešiojo vaikai, – yra ir sukūrenę, namuose norėdami krosnį užkurti“, – atviravo moteris.

Eiliuodavo dirbdama ūkio darbus, sykiu su vaikais eidama melžti karves, kūrė jiems daineles. Moteris neslėpė, jog gyvenimas jos nelepinęs: žuvus motinai, jai teko rūpintis jaunesniais broliais ir seserimis, mažiausiam tebuvę vos treji. Pati ką tik buvo sukūrusi šeimą ir augino ligotą pirmagimę. Kad būtų lengviau pragyventi, išsikėlė į kaimą.

Tapo daugiavaike motina: užaugino 6 savo vaikus ir palaidojo nuo sunkios ligos mirusią vyriausiąją 35-erių dukterį Liliją. Dukart tapusi našle, viena rūpinosi pametinukais mažaisiais vaikais. „Vargo matėme, bet nė vienas vaikas neišklydo iš kelio. Visi jau dirba, turi savo šeimas, ir aš pagaliau galiu gyventi dėl savęs. Dirbi dirbi, ir tik išėjus į pensiją, atsigauni“, – kalbėjo energinga ir optimistė L. Kasparavičienė.

Todėl dabar, lyg grąžindami laiko skolą, artimieji susitelkė ir pagelbėjo motinai išleisti knygą. Rengiant rinktinę, L. Kasparavičienei talkino Raguviškių filialo bibliotekininkė Reda Čepienė bei Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių skyriaus vedėja Laura Povilaitienė ir meno vadovas Martynas Ratas, kurie sukūrė muziką pagal kai kurias jos eiles.


Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, jau sulaukė pirmųjų žodinės kūrybos darbų. Juos spausdiname ir laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com .


Tekstai – iš minčių upės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
Guoda Skripkauskaitė prisipažįsta esanti jautruolė ir ilgai mintimis vis sugrįžtanti prie išgyventų įvykių. Tačiau tokia emocijų gelmė jai yra tarsi dovana, suteikianti įkvėpimo kurti.

„Rašydama išlieju emocijas ir nemėgstu grįžti prie teksto – jį skaityti iš naujo, taisyti. Suprantu, kad taip galiu palikti klaidų, bet perteikti tos akimirkos įspūdį man atrodo svarbiau“, – sakė Vydmantų gimnazijos abiturientė Guoda Skripkauskaitė, kurios kūryba sulaukė pripažinimo prestižiniame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse – autorė pelnė LR Švietimo ir mokslo ministerijos III laipsnio diplomą ir bronzos medalį.

G. Skripkauskaitė Jaunųjų filologų konkurse dalyvavo trečią kartą, tačiau pirmąkart ji buvo pakviesta į baigiamąjį konkurso etapą, kur su jaunaisiais kūrėjais susitinka vertinimo komisijos nariai.

„Kai ten paskelbė mano pavardę ir pakvietė atsiimti diplomą, maniau, kad visi mes, čia pakviestieji, ir esame III vietos laimėtojai, tad tos akimirkos net nesureikšminau. Ir tik vėliau supratau, kaip buvau įvertinta – buvau be galo laiminga“, – pasakojo G. Skripkauskaitė, prisipažinusi, kad laimėjimas suteikė jai pasitikėjimo rinktis filologijos studijas.

Apie „lengvus būdus“ – ironišku žvilgsniu

G. Skripkauskaitė pasakojo, kad iš Prozos sekcijos vertinimo narių – rašytojų Lauros Sintijos Černiauskaitės, Andriaus Jakučiūno ir Kristinos Gudonytės – išgirdusi, kad jos konkursui pateikta apysaka „Bijūnų gatvės paslaptis“ parašyta minčių srauto („mind stream“) stilistika.

Ir išties, prisipažino autorė, 14 puslapių apimties tekstas buvo parašytas vienu įkvėpimu – kone per 2 valandas, o dėstymo stiliui įtakos turėjo neseniai perskaitytas Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“.

„Apysakoje yra grotesko ir satyros, kas tapo priemone perteikti požiūrį į tokias saviauklos knygas, kaip „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ar „Lengvas būdas sulieknėti“. Mano apysakoje mergina, kalbėdama pirmuoju asmeniu, pateikia savą „lengvą būdą susirgti“ ir nurodo 5 žingsnius“, – kūrinio idėją nusakė G. Skripkauskaitė.

Savo apysaka autorė teigė norėjusi atskleisti valgymo sutrikimų žalą, o kartu išlaikyti lengvą rašymo stilių, kuris būtų priimtinas jaunai auditorijai. „Galima sakyti, kad ši apysaka yra didaktiška“, – pripažino G. Skripkauskaitė.


Klaipėdos rajone patikrinti sustabdytoje mašinoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai rado rūkalų prigrūstą slėptuvę. Neteisėtą krovinį gabenusiam Palangos gyventojui gresia tūkstantinė bauda ir transporto priemonės konfiskavimas.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

VYDMANTŲ k. Balandžio 11 dieną Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami uždarosios akcinės bendrovės patikrinimą, įmonės patalpose rado galimai vogtą traktorių JOHN DEERE be valstybinių numerių ženklų ir registracijos dokumentų. Pradėtas tyrimas dėl galimo turto įgijimo nusikalstamu būdu.

PALANGA.

GANYKLŲ g. Į pareigūnus kreipėsi maisto prekių parduotuvės vadovė, nurodydama, kad balandžio 10 dieną apie 14.10 val. prekybos centro klientai kasininkei-pardavėjai pranešė, kad iš uždaryto kasos aparato vaikinas paėmė grynuosius pinigus ir išėjo iš prekybos centro. Buvo perskaičiuoti kasoje esantys pinigai, pastebėtas 18 eurų trūkumas. Pradėtas tyrimas dėl pinigų vagystės parduotuvėje.

„P. n.“ informacija


Rajono tinklinio pirmenybių nugalėtojai – komandos „Reimora“ tinklininkai (priekyje), II v. laimėtojai – Darbėnų „Darbos“ tinklininkai (raudoni marškinėliai) ir III v. užėmę „Kūlupėnų“ sportininkai (juodi marškinėliai).

Pasibaigė mėnesį trukusios Rajono tinklinio pirmenybės. Kovingai nusiteikusios į aikštelę išbėgo „Kūlupėnų“ ir „Kartenos“ komandos, kurios mažajame finale pademonstravo kovingą bei gražų žaidimą. Nuo pat rungtynių pradžios užvirė nuožmi kova. Varžybos vyko taškas į tašką, tačiau fortūna palankesnė buvo „Kūlupėnų“ komandai, kuriai pavyko laimėti du pirmuosius setus. Trečiajame sete „Kartenos“ tinklininkai susikaupė, demonstravo tikslesnį žaidimą ir iškart įgijo pranašumą, kurį išlaikė iki seto pabaigos ir jį laimėjo. Ketvirtame sete – vėl kova taškas į tašką, ir tik sėkmingiau sužaidę pabaigą „Kartenos“ tinklininkai išlygino rezultą 2:2. Penktame sete vaizdas aikštelėje nepasikeitė. Virė arši kova, tačiau seto pabaigą tiksliau sužaidę „Kūlupėnų“ tinklininkai išplėšė pergalę ir tapo bronzos medalininkais.


Kretingos technologijos ir verslo mokyklos vaikinų tinklinio komanda, treniruojama Valdo Tuinylos, tarp Klaipėdos regiono komandų užėmė I v.

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) vaikinų tinklinio komanda, treniruojama kūno kultūros mokytojo Valdo Tuinylos, Klaipėdos regiono profesinių mokyklų vaikinų tinklinio varžybose užėmė I v. ir iškovojo teisę regionui atstovauti šalies varžybose.

Profesinių mokyklų finalinės rungtynės buvo surengtos sostinėje. Mūsų, KTVM, vaikinai finale užėmė V v. „Rezultatą šiek tiek pagerinome – pernai buvome šešti. Tačiau tarp 40 šalies mokyklų būti penktoje vietoje – vertinčiau, yra geras rezultatas“, – teigė V. Tuinyla, priminęs, jog ir jo vadovaujama merginų tinklinio komanda tarp regiono mokyklų užėmė I v.

Taigi trenerio nenuvylė ir vaikinai.

„P. n.“ informacija


Pasidžiaugti „Kretingos“ pasiekimais susirinko ne tik komandos nariai, vadovai, bet ir rėmėjai, sirgaliai.

Pabūti kartu, pabendrauti, aptarti rezultatų – prisiminti pergalių džiaugsmą ir įvertinti klaidas, padėkoti rėmėjams, numatyti gaires ateičiai susirinko „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, kuris komandai ir surengė tradicinę RKL sezono uždarymo šventę. Šįsyk ji vyko „Atsotogų parke“.

A. Mikaločiaus septintą sezoną treniruojama vyrų krepšinio rinktinė vos per žingsnį buvo nuo Regionų krepšinio lygos (RKL) pusfinalio – apmaudžiai suklupusi ketvirtfinalyje, „Kretinga“, sužaidusi 32 rungtynes, iš jų 22 laimėjusi, savo pogrupyje užėmė III v. Komandos trenerio paruošta vaizdo medžiaga krepšininkus nukėlė į tas akimirkas, kurios priminė, kas buvo padaryta gerai, kas – nelabai, o į sezono uždarymo šventę susirinkę rėmėjai, matydami rinktinės narių pastangas, galėjo įsitikinti, jog jų rūpestis komanda nenueina perniek.

Nuo 1999 m., kada komandą įkūrė ir ją treniravo dabartinis Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas, „Kretinga“ labai pasikeitė: gerėja rezultatai, krepšinio klubas „Kretinga“ turi savo tinklalapį, Facbook paskyrą su 2,5 tūkst. sekėjų, logotipą, komanda – puikiai aprengta, visada išvyksta į rungtynes.

„Jaučiame, jog esame lygiaverčiai tarp kitų komandų, jog esame verti medalių, – komandos vardu kalbėjo „Kretingos“ kapitonas Aidas Viskontas. – Tačiau taip yra, kad medalius įteikia už lemiamą momentą, kurio mes neatlaikėme. Bet rezultatas bus, nes esame geras kolektyvas, mūsų santykiai – puikūs. Tikiu, jog ateis momentas, ir mes būsime nenugalimi!“


Tikėtina, kad kretingiškiai prieš šimtmečio Dainų šventę „Vardan tos...“ Kretingos rajono Garbės pilietės vardą suteiks šios šventės vyriausiajai baletmeisterei Živilei Adomaitienei.

Kretingos rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo komisija posėdyje nusprendė iš dviejų galimų kandidačių – žymios šalies choreografės Živilės Adomaitienės ir istorinės asmenybės didikės švietėjos Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės – 2018 m. Garbės pilietės vardą siūlyti suteikti kraštietei Ž. Adomaitienei.

Ž. Adomaitienės kandidatūrą pateikė Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyrius, o S. Mieleckaitės-Chodkevičienės – kretingiškis Juozas Pelionis.

Ilgametės Kretingos meno mokyklos Choreografijos skyriaus vedėjos ir kolektyvo „Ratilėlis“ vadovės, o nuo 2016-ųjų Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovės Ž. Adomaitienės bylą su dokumentų kopijomis – įvertinimais ir apdovanojimais – komisijai pristatė Kultūros skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

Komisijos nariui Vytautui Lukauskui paabejojus, pagal ką ir su kuo galima būtų palyginti nuopelnus ir apdovanojimus, D. Činkienė argumentavo: „Nesiimčiau lyginti: jeigu Ž. Adomaitienė paskirta vadovauti Nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyriui, vadinasi, ji to nusipelnė. Tokių žmonių visoje Lietuvoje nėra daug, o Kretingoje ji – vienintelė.“

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, pastebėjęs, jog žmogaus nuopelnai – ne fizikiniai vienetai ir jų lyginti neįmanoma, sakė, jog su Ž. Adomaitiene jam kažkada yra tekę dirbti išvien, įgyvendinat integruotą kūno kultūros ir choreografijos projektą. „Savo srityje ji man asocijuojasi su šachmatų sporto didmeistre“, – pabrėžė meras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas