Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1219) 2018-01-19

Nors visos švietimo įstaigos įsigijo tik sertifikuotus įrengimus žaidimų aikštelėms, tačiau po privalomo patikrinimo paaiškėjo, jog dalis jų neatitinka higienos normos ir yra nesaugios.

Kretingos rajone nėra nė vienos švietimo įstaigos, kurioje esančios vaikų žaidimų aikštelės visiškai atitiktų higienos normoje numatytus sveikatos saugos reikalavimus. Tokia kontrolierių paskelbta išvada ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų vadovams buvo lyg šaltas dušas – paaiškėjo, kad perkant net ir sertifikuotą įrangą, ši ne visada atitinka tai, kas nurodyta jos dokumentuose.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė paaiškino, kad per vasario mėnesį ketinama susisteminti informaciją, kiek kainuotų pašalinti žaidimų aikštelėse rastus trūkumus, o jeigu esamų įrengimų pataisyti nebeįmanoma, kiek lėšų reiktų juos pakeisti naujais. Lėšų poreikis bus perduotas Savivaldybės administracijai.

Pasak L. Jadenkuvienės, tais atvejais, kai saugumo reikalavimų neatitinka neseniai įsigyti žaidimų aikštelės įrenginiai, švietimo įstaigų vadovai pagalbon pasitelkia jų gamintojus ar tiekėjus, kurie sutinka trūkumus pašalinti nemokamai.

Patikrinti – privalu

Vaikų žaidimų aikštelės švietimo įstaigose buvo patikrintos pirmą kartą, nes toks reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Tad, vadovaujantis naująja Lietuvos higienos norma HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, dabar žaidimų aikštelių kontrolė bus vykdoma ne rečiau kaip kartą per metus.

L. Jadenkuvienė paaiškino, kad, siekiant racionalumo, visas 18 švietimo įstaigų Kretingos rajone buvo patikėta patikrinti vienai akredituotai kontrolės įstaigai – priimtiniausią kainą pasiūlė „Inspectum“.

Jai atlikus vertinimą, pastebėta, kad dalis žaidimų aikštelių įrenginių neatitinka reikalavimų, tad juos būtina pašalinti, o dalį trūkumų galima pakoreguoti. Tai padaryti teks iki lapkričio 1 dienos, kai žaidimų aikštelės ir vėl bus tikrinamos.


Vaidas GALDIKAS:

– Skaičiau, kad už įvairias paslaugas ar turguje už prekes gautą čekį užregistravus internetu per savaitę galima laimėti 200, o per mėnesį – ir 5 tūkstančius eurų. Gyvenime nėra buvę, kad man čekį duotų, pavyzdžiui, kirpykloje. Bet man ir nereikia, nerenku aš jų. Apskritai loterijose nesiseka, vargu ar pasisektų šioje.

Raimondas ŽVINKLYS:

– Nežinau tokios loterijos, bet dabar žinosiu – pirkus turguje prekę kad ir už vieną eurą išties neblogai būtų laimėti tokias solidžias sumas. Gal reikės ir man pabandyti? Tik štai prekybos centruose ir mažesnėse parduotuvėse pardavėjos čekius visada duoda, o turguje jau turbūt reikėtų prašyti.

Irutė EISMONTIENĖ:

– Pirmą kartą girdžiu apie čekių loteriją. Parduotuvėse čekius ir taip gaunu, jei norėčiau, paprašyčiau ir turguje pirkdama daržovių arba grožio salone, kur kerpuosi plaukus. Manau, duotų. Bet kad man nereikia. Nemėgstu jokių loterijų, nenoriu dalyvauti.

Nijolė PIEČIUVIENĖ:

– Ne kiekvienam nusišypso laimė loterijose. Kartais aš nusiperku bilietų. Kaip tik dabar einu atsiimti prizo – „Sprinto“ loterijoje laimėjau 7 eurus. O čekių loterijoje nė karto nedalyvavau ir nežinau, ar pasiryšiu. Reikia atskirai prašyti čekių, registruoti internetu... Šiaip turbūt geras Mokesčių inspekcijos sumanymas kovojant su šešėliu.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Praėjusiame Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje buvo svarstyti du prašymai, atkeliavę iš Vydmantų – vienu išreikštas pageidavimas įrengti stotelę autobusui sustoti ties Pušų g., kitu – ties keliu, vedančiu į gimnaziją.


Baigtas svarstyti bendrojo ugdymo įstaigų struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 m. planas. Jo projektas šį mėnesį bus pateiktas tvirtinti rajono tarybai. O dėl dviejų penktų klasių įsteigimo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje Švietimo skyriaus specialistų, darbo grupės, Švietimo komiteto, ugdymo įstaigų vadovų ir profsąjungų atstovų diskusijos dar tęsis. Sprendimą ketinama parengti ne anksčiau, kaip kovą.


,,Kitoks Teatras“ pristato naujausią intriguojančią premjerą - „Užsiimkime meile? Ačiū, su malonumu!” sausio 23 d. 18.30 Kretingos kultūros centre su būriu visiems žinomų teatro, kino, TV filmų ir serialų žvaigždžių - Neringa Nekrašiūte, Ramūnu Šimukausku, Arvydu Dapšiu ir kitais aktoriais.

Tikitės, kad spektaklyje išvysite visą Kamasutros vadovėlį? Nustebsite išvydę – komedija visai ne apie tai, apie ką iš karto pagalvojote.

Herojai išsiaiškins, kad tikrasis seksas prasideda dar gerokai iki jo, tai tik viena iš meilės išraiškų. Režisierius A. Lebeliūnas cituoja Gabriel Garcia Marquez, sakydamas, kad ,,seksas tai vienintelė paguoda, meilės ir šilumos stokojantiems žmonėms”.

Spektaklis atskleis, kad mylėjimasis tai mokslas, pirmiausiai reikia išmokti teorinių pagrindų. Tada seks istorija, socialiniai aspektai, fiziologija ir psichologija, technika ir higiena, pratimai, balso treniruotės, atsipalaidavimas ir – euforijos žiuspnelis… o kas po to?

,,Vyro” vaidmenį spektaklyje vaidinantis aktorius R. Šimukauskas sako: ,,Spektaklis patiks visiems, kurie bent kartą užsiiminėjo seksu”.


Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas atskleidė, kad lankytojų patogumui komisariate planuojama įsteigti administratoriaus pareigybę.

Administratorius į komisariatą atėjusius žmones, išsiaiškinęs jų tikslus, nukreiptų pas reikiamus pareigūnus. Dabar gi, nelikus budėtojų, lankytojai patys turi susigaudyti, į kurį kabinetą jiems eiti, vadovaujantis darbuotojų rodykle, pakabinta fojė.

Administratoriumi dirbtų ne pareigūnas, o darbuotojas, įdarbintas laisvos samdos pagrindu. Tikimasi, kad toks žmogus bus įdarbintas birželio-liepos mėnesiais.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS R.

KARTENOS MSTL. Sausio 17 dieną apie 13.15 val. pastebėtas įtartinai manevravęs automobilis „AUDI 100“. Priėjus prie automobilio vairuotojo (gim. 1964 m.), jis akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,31 prom. neblaivumo laipsnis.

PALANGA.

Sausio 17 dieną apie 17 val. iš Palangos m. ligoninės gautas pranešimas, kad tėvai atvežė 2009 m. gimusią mergaitę su dešinės rankos stipinkaulio lūžiu. Paaiškėjo, jog mokyklinis autobusas, kuriuo važiavo mergaitė, veždamas vaikus iš mokyklos, esant slidžiai kelio dangai važiuodamas iš šalutinio kelio įslydo į pagrindinį ir atsitrenkė į kitą autobusą. Manyta, jog įvykio metu niekas nesužalotas, tačiau vėliau mergaitės tėvams atvežus ją pas gydytojus, paaiškėjo, jog lūžęs dešinės rankos stipinkaulis. Pradėtas tyrimas.

„P. n.“ informacija


Kretingos muziejaus edukaciniuose užsiėmimuose vaikai mokomi ne tik pažinti paukščius – jie sužino, kuo reikėtų lesinti žiemoti pasilikusius sparnuočius.

Lietų pakeitęs sniegas ir šaltis sukėlė naujų rūpesčių. Vienas jų – būtinybė geriau pasirūpinti ūkiniais gyvūnais, augintiniais, be globos nepaliekant ir laukinės gyvūnijos.

Daugiau dėmesio laikymo sąlygoms

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas akcentavo, jog gyvūnų laikytojų pareiga – pasirūpinti tinkamomis žiemojimo sąlygomis, atitinkančiomis specifinius, kiekvienai gyvūnų rūšiai būdingus fiziologinius poreikius. Patalpose, kuriose laikomi gyvūnai, reikėtų užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Be to, gyvūnams reikia duoti sočiai vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šąlant gyvūnams reikia daugiau maisto kūno temperatūrai palaikyti.

Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, – saugant nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę būtina pasirūpinti kokybiškais pakratais, laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. „Spaudžiant itin stipriems šalčiams, rekomenduojama visiškai atsisakyti gyvūnų pervežimų ilgais atstumais“, – teigė V. Stančikas.


Kuriasi bendruomeniniai šeimos namai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos

Nuo vasario pradžios Kretingoje pradės veikti bendruomeniniai šeimos namai, kurių tikslas – teikti kompleksines paslaugas toms rajono šeimoms, kurioms ji reikalinga. Šie namai iš esmės išsiteks po Šv. Antano dienos centro pastoge.


Sausio 15 dieną 17.52 val. gautas pranešimas, kad Kretingoje, J. Šimkaus g. esančio namo rūsyje dega popierius. Į vietą atvykę ugniagesiai rado uždūmintas patalpas – katilinėje degė kartono dėžės. Šeimininkė (g. 1934 m.) bandydama išnešti degančią kartoninę dėžę apdegė abi plaštakas – medikai diagnozavo II laipsnio nudegimą. Per gaisrą, kurį užgesino ugniagesiai, apsilydė patalpoje buvę plastikiniai daiktai.

Sausio 16 dieną 7.40 val. ugniagesiai gavo iškvietimą į Kretingą, Tiekėjų g., kur iš po automobilio „Volvo V70“ dangčio rūko dūmai. Šeimininkas, panaudojęs miltelinį gesintuvą, spėjo gaisrą užgesinti pats, iki atvykstant ugniagesiams. Gaisro metu išdegė variklio skyriaus degios detalės, išsilydė elektros instaliacija.

„P. n.“ informacija



Kazio Grižo kapą saugos valstybė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingą pasiekė gera žinia, jog, artėjant atkurtos Lietuvos 100-mečiui, Kultūros paveldo departamentas (KPD į vertybių registrą įtraukė Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Kretingos apskrities viešosios policijos nuovados viršininko Kazio Grižo kapą, suteikdamas jam teisinę valstybės apsaugą.


Kretingiškės Gedvilienė ir Eitavičienė prie angelo-sargo skulptūros. XX a. IV deš. Pranciškonų archyvas.

Kretingiškiai, atsigręždami į savo praeitį, atranda vis naujus praėjusio laiko bei okupacijų ištrintus ir beveik pamirštus savo krašto istorijos puslapius. Grafų Tiškevičių buvimas Kretingoje įamžintas ne tik išlikusiais jų dvaro rūmais, parku, pastatais, kultūriniu bei istoriniu paveldu, bet ir Kretingos senosiomis II kapinėmis, kuriose nuo 1893 m. stovi ne tik pajūrio neogotikos perlas – Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, bet ir šalia jos palaidoti dvaro aplinkoje gyvenę žmonės, turėję įdomias savo gyvenimo istorijas bei likimus.

Viena jų – Kretingos miesto senbuvio Edmundo Giedrimo, kurio tėvas Pranas Giedrimas (gim. 1905 m.) ilgą laiką buvo grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945 m.) asmeninio lengvojo automobilio vairuotojas, girdėta ir žurnalistės Vitalijos Vitkauskienės 2002 m. bei muziejininkės-kraštotyrininkės Jolantos Klietkutės 2015 m. pagarsinta istorija. Ne veltui sakoma, kad legendos gyvena tol, kol yra gyvi jas menantys žmonės. Būsimieji Kretingos dvaro (nuo 1875 m.) savininkai: Juozapas Tiškevičius (1835–1891 m.) ir jo žmona Sofija Horvataitė (1839–1919 m.), susituokę 1861 m., prieš pat 1863 metų sukilimą, vengdami suirutės ir carinės valdžios represijų, išvyko laikinai gyventi į Paryžių, kur 1864 m. jiems gimė sūnus Aleksandras. Galvodami apie jo ir būsimų jų šeimos narių auklėjimą bei išsilavinimą, jie susipažino su paryžiete guvernante Marie Fayard, kurią pakvietė atvykti į Lietuvą, nes nuo XVII a. Lenkijoje ir Rusijos imperijoje buvo susiklosčiusi tradicija samdyti guvernantes prancūzes mokyti kilmingųjų vaikus prancūzų kalbos ir gerų visuomenės manierų: teisingos šeimos sampratos, pasirengimo būsimų vaikų auklėjimui, paklusnumo tėvų valiai. Lavinant vaikus, išskirtinis dėmesys buvo skiriamas laiškų rašymo kultūrai.


Šie, 2018-ieji, metai – jubiliejiniai Kretingos bitininkų draugijai, kuri, prieš 100 metų įkurta brolio pranciškono Jeronimo Pečkaičio, buvo iki dabar veiklą tebevystančios Lietuvos bitininkų sąjungos užuomazga.


Daug žymių asmenybių, Lietuvos kultūros, meno ir mokslo veikėjų yra siejami su Mažąja Lietuva.


Įžvelgė panašumą su Žiemos sodo koralais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Antanui Miklovui prie Minijos rasta uoliena pasirodė panaši į Žiemos sodą puošiančius koralus, tačiau Danutė Vasiliauskienė įžvelgė šį konkretų gabalą esant smiltainiu-fosilija.

Kretingiškis Antanas Miklovas, vaikštinėdamas Minijos pakrantėmis, aptiko, jo žodžiais, įdomios uolienos klodus, – jos gabalą parodė muziejininkui Juliui Kanarskui, taip pat atnešė ir į redakciją. Skaitytojo manymu, uoliena labai primena koralus, kuriais grafai Tiškevičiai buvo išpuošę Žiemos sodo sienas.

Restauratoriams parodytų radimvietę

„Mėgstu gamtą. Mūsų kraštas – labai įdomus: dažniausiai praeini prošal, nors galima aptikti įdomių dalykų, kaip ir tą akmenį. Pažįstamas žvejas pasakė, kad Minijos šlaite yra įdomi uoliena, keičianti spalvą: paviršiuje – ruda, o vandeny – žalia. Ištraukęs gabalą iš vandens, pirmiausia jį parodžiau broliui pranciškonui Evaldui Daruliui. Jis – gamtos žmogus, susidomėjo. O kai sužinojau apie Žiemos sodo koralus, šie man pasirodė esą „viens prie vieno“ kaip tie Minijos šlaite“, – pasakojo kretingiškis.

Kai parodė savąjį akmenį muziejininkui J. Kanarskui, šis taip pat sutiko dėl panašumo su medžiaga, kuria dekoruotos Žiemos sodo sienos. „Restauruojant Žiemos sodą, vietoj tikrų koralų lyg ir naudojo smiltainį, atvežtą iš Estijos. Jeigu ir vėl panašios medžiagos prireiktų restauratoriams, galėčiau nuvežti ir parodyti, kur čia pat yra tokių geologinių nuogulų“, – tvirtino A. Miklovas, nepanoręs viešai įvardinti radimvietės


„Salanto“ skautai garsina savąjį kraštą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Dalyvaudami įvairiose akcijose, tradiciškai Salantų skautai pirmieji po Kretingos rajoną paskleidžia ir atgabentą Betliejaus ugnį.

Lietuvos skautijos „Salanto“ draugovė, laimėjusi regioninę atranką, rytoj išvyks į Vilniuje surengtą respublikinį skautų patriotinių dainų konkursą, skirtą šiemet išvien su Lietuvos atkūrimo 100-mečiu švenčiamam ir Lietuvos skautų judėjimo 100-mečiui.

„Salanto“ draugovės įkūrėja ir vadovė Salantų gimnazijos kūno kultūros mokytoja Aušra Kundrotienė teigė, jog skautų dainų konkursai yra tradiciniai, vyksta kasmet, ir salantiškiai iš jo grįžta laimėję prizines vietas, o 2010-aisiais – prestižinį Didįjį prizą.

Konkursai yra skirti anapilin iškeliavusiam garsiam Lietuvos vyriausiajam skautininkui Feliksui Šakaliui, kuris įdėjo daug pastangų, populiarinant lietuvių liaudies muziką, atminti. Todėl jo vaikai savo tėvo atminimui kone prieš du dešimtmečius ir įsteigė šį konkursą, skautai jį pamėgo ir šis tapo tradiciniu“, – teigė A. Kundrotienė.

Jos žodžiais, tam, kad patektų į respublikinį konkursą, pirmiausiai tenka praeiti Klaipėdos regiono atranką, – šiemet ji įvyko Priekulėje. Salantiškiai laimėjo tarp 6 draugovių, o respublikiniame konkurse iš viso susirungs per 50 solistų bei ansamblių.


Išlėkė prieš pat sunkvežimį

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Keliuose

Vakar apie 11.10 val. eismo nelaimė įvyko Kretingos rajone, Užpelkių kaime. Pirminiais duomenimis, keliu Rūdaičiai–Žibininkai važiavęs automobilis „Toyota Yaris“ sankryžoje nepraleido pagrindiniu keliu Palanga–Lazdininkai važiavusio sunkiasvorio transporto „Scania“ ir su juo susidūrė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas