Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kuprinė

Gabija Rimšaitė, Jurgio Pabrėžos gimnazijos septintokė:

- Man mokykliniai karnavalai yra kančia. Nespėjame jiems pasirengti, niekas nerodo iniciatyvos galvojant scenarijų. Esame vaidinę Adamsų šeimynėlę, šokę liaudies šokius. Tačiau nė vienas karnavalas itin neįsiminė.

Mindaugas Jonuškevičius, klaipėdietis:

- Malonumas. Karnavalas visada būna išskirtinė šventė, proga pasipuošti, pakeisti aplinką. Mokykloje visada dalyvaudavau kalėdinėse šventėse, su klasės draugais ruošdavomės. Net ir baigęs mokyklą kartais dalyvauju karnavaluose – esu buvęs Vilniuje, Klaipėdoje.

Deividas Stonkus iš Raguviškių:

- Kai dar lankiau mokyklą, dalyvauti karnavaluose nebūdavo itin didelis malonumas. Šventės organizavimas atimdavo daug laiko, klasės draugai nebūdavo itin aktyvūs. Viskas priklauso nuo žmonių – ir dabar su draugais organizuojame karnavalus, bet jie būna gerokai linksmesni negu mokykloje.

Viktorija Želvytė, Jurgio Pabrėžos gimnazijos septintokė:

- Ne itin mėgstu mokyklinius karnavalus. Nors patys gaminame kaukes, vieni kitus puošiame, dažniausiai liekame nepatenkinti tuo, kaip vaidinome, pasirodėme. Galbūt ir nebūname patys blogiausi, tačiau esame savikritiški.

Asta Kuprytė, klaipėdietė:

- Mokykloje, kurioje mokiausi, karnavalų nebūdavo, jų niekas neorganizuodavo. Gaila, nes mokykliniai karnavalai būna labai smagūs, linksmi. Yra tekę būti karnavaluose, kurie rengiami pramogų klubuose – gera pasipuošus, šventiškai nusiteikus tokiuose dalyvauti.

Jonas Petrauskas, Jurgio Pabrėžos gimnazijos pirmokas gimnazistas:

Neseniai dalyvavau savo mokyklos karnavale. Mūsų klasė vaidino Flinstounus. Man teko mergaitės vaidmuo. Buvo labai linksma – žiūrovams patiko mūsų vaidyba, o mūsų klasė tapo geriau

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Roma Kartavičiūtė, ketvirtokė:

- Mokiniai iš pamokų bėga, nes jiems nepatinka mokytojas arba kokia nors pamoka. Niekada nesu pabėgusi iš pamokų – tai būtų kvaila. Kartais vaikai nenori eiti į pamokas, kadangi nėra atlikę namų darbų. Bet tai ne išeitis – vis tiek reikia lankyti visas pamokas.

Ernestas Dima, pirmokas gimnazistas:

- Galvoju, kad iš pamokų bėgama todėl, kad kartais būna tiesiog ne ta nuotaika – tingisi mokytis, nesinori sėdėti pamokoje. Tokiais atvejais traukia eiti namo ir pasėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus.

Ignas Strumyla, septintokas:

- Greičiausiai bėgama iš nemėgstamų ar sunkių pamokų. Juk sunku eiti į pamoką, jei ko nors nesupranti ar esi jai nepasirengęs. Bet kokiu atveju bėgti iš pamokų nėra gerai – atsilieki, pyksta tėvai, baudžia mokytojai.

Laura Riaugaitė, trečiokė gimnazistė:

- Galbūt todėl, kad blogai sekasi mokslai. Bėgimas iš pamokų gali būti ir maištavimo forma – nepaklusnumu siekiant parodyti, kad nepatinka mokytojas, pamokos. Yra tekę ir man pabėgti iš pamokų. Priežastys paprastos – nenoras eiti į pamoką, paprasčiausias tingulys.

Viktorija Intaitė, trečiokė gimnazistė:

- Bėga tie, kurie tingi mokytis. Šiais metais nesu pabėgusi nė iš vienos pamokos. Tačiau yra buvę atvejų, kai pabėga visa klasė. Tokios išdaigos liūdnai baigiasi: mokytojas gali liepti rašyti kontrolinį darbą.

Antanas Žebrauskas, aštuntokas:

- Jei atsibosta mokytis arba kokioje nors pamokoje nesupranti mokomo dalyko, kyla noras praleisti pamokas. Niekada iš pamokų nebėgu – tai visiškai neįdomu. Kur kas įdomiau sėdėti pamokose ir sužinoti ką nors naujo.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Ketvirtą mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose besimokanti kretingiškė Barbora Šiaulytė pastebėjo, kad šioje didelėje šalyje paauglio gyvenimas gerokai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo – Amerikoje daugiau laisvės, tačiau ir daugiau atsakomybės. Nors paauglys gali pradėti vairuoti vos sulaukęs 16 metų, prieš eidamas pas draugus, turi prasinešti, kur tiksliai leis laiką ir kiek užtruks. Šioje šalyje laisvalaikis dažniausiai planuojamas su šeima ir iš anksto.


Pretenduoja tapti „tūkstantmečio vaiku“

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kuprinė
  • 2010-11-26

Iki šiol mokslo konkursuose, olimpiadose nepasižymėjęs Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazistas 15 metų Mantas Razma maloniai nustebino ir save, ir bendramokslius, televizijos žinių viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ iškovojęs II vietą ir patekęs į gabiausių aštuntokų finalą.


Mažajam princui išsakė rūpestį dėl AIDS

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2010-10-29

Kretingos pranciškonų gimnazijos septintokas Mindaugas Čekanauskas dalyvavo Tarptautiniame jaunimo epistolinio rašinio konkurse: jis parašė laišką Mažajam princui, kuriame kalbėjo apie nūdienos žmonijos rykštę – AIDS. Šis laiškas trylikamečiui lėmė II vietą nacionaliniame konkurso etape.


Salantų meno mokyklos jaunųjų akordeonininkų kvartetas – Dovydas Baltriukas, Vaidotas Domarkas, Šarūnas Lekstutis ir Justinas Selkauskis, vadovaujami mokytojos Sigutės Kryžnauskienės, dalyvavo tarptautiniame akordeonininkų konkurse Italijoje, Lančiano mieste. Šis kvartetas ansamblių kategorijoje iki 18 metų tapo konkurso diplomantu.


Laikai, kai mokiniai savo kišenpinigius leido vėjais, baigėsi. Dabartinė moksleivija jau mokyklos suole atsakingai planuoja savo pajamas ir išlaidas, sau kelia finansinius tikslus ir neretai praktišku požiūriu suglumina net tėvus.


Arnas Augutis, dešimtokas:

- Nelabai, nes su tėvais lapkričio 1 dieną visada važiuojame į kapines. Nebent tą dieną susitinkame su draugais, pasėdime, pabendraujame. Tai yra užsienietiška šventė – jos tradicijos mums yra svetimos, nežinomos. Todėl ir švęsti nėra prasmės.

Gintarė Labotakytė, dvyliktokė:

- Man laikas prieš lapkričio 1-ąją yra ramybės, susikaupimo metas. Todėl Helovyno nešvenčiu – jam yra netinkamas laikas. Be to, tai – nelietuviška šventė, atkeliavusi iš Amerikos. Nieko blogo, kad Lietuvoje ji švenčiama, tačiau tarp mano draugų ji visiškai nepopuliari.

Vilius Augutis, aštuntokas:

- Man net nepatinka žiūrėti filmų apie Helovyną, taigi nepatinka ir pati šventė. Nelabai ją suprantu, nežinau, kokios jos tradicijos. Lietuvoje yra minima lapkričio 1 – ta diena svarbi ir man, nes važiuojame su šeima lankyti kapų.

Brigita Barkauskaitė, dvyliktokė:

- Smagu pasižiūrėti, kaip klubuose, vakarėliuose žmonės stengiasi originaliai apsirengti, tačiau šioje šventėje nieko ypatingo nematau. Man daug svarbesnės yra Vasario 16, Kovo 11 šventės – jos yra mūsų tautos, patriotinės, todėl man brangios.

Vilius Paulauskas, dešimtokas:

- Man ši šventė visiškai nepatinka. Tą dieną su šeima važiuoju į kapines. Vis dėlto nieko tokio, kad žmonės pradeda švęsti nelietuviškas, svetimas šventes. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti, ką ir kaip švęsti.

Edvardas Šalnis, dešimtokas:

Kiek žinau, ši šventė atkeliavo iš Amerikos. Ten vaikai per Helovyną vaikšto persirengę po namus ir prašo saldainių. Man Helovynas nėra svarbus, nes mes, lietuviai, turime Mirusiųjų dieną, kai visi važiuoja į kapines, o ne persirenginėja.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Brolius sieja vienas pomėgis – boksas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kuprinė
  • 2010-10-29

Dupulčiuose gyvenantys broliai Stulginskiai į treniruotes pėsčiomis išsirengia po 4 kartus per savaitę. Vieno pomėgio susieti broliai sakė tarpusavyje nekonkuruojantys, mat, visi trys, kai išeina į bokso ringą, kaunasi skirtingo svorio kategorijose: 17 metų Ernestas – 64 kg, 16 metų Linas – 60 kg, 15 metų Tadas – 52 kg.


Į mokyklinį gyvenimą grįžta uniformos: kurį laiką mokyklose tvyrojusi mados podiumų dvasia traukiasi – vis populiariau tampa dėvėti reglamentuotą aprangą. Uniformomis jau puošiasi Jurgio Pabrėžos, Pranciškonų, Salantų gimnazijų gimnazistai, Vydmantų vidurinės mokyklos mokiniai, Darbėnų gimnazijos pradinukai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas