|
|
|
Bendrasis planas rajono politikams neparūpo
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje tarybos nariams surengė pakoreguotų miesto ir rajono Bendrojo plano sprendinių pristatymą, tačiau, neskaičiuojant mero ir vicemero, atvyko tik vienintelis Juozas Mažeika. Žvelgė optimistiškai „Paskui, kai pateiksim svarstyti tarybai, vėl sakys: nežinom, nematėm, nesusipažinom...“ – kad beveik nėra kam klausytis, apgailestavo vyriausioji architektė Reda Kasnauskė. Korekcijos sprendiniuose atliekamos atsižvelgiant į pasikeitusią teritorijų planavimo įstatyminę bazę ir naujus reikalavimus, taip pat į rekomendacijas dėl plėtros teritorijų, miesto kompaktinimo, darnios plėtros, tausojant ir žemės ūkio paskirties teritorijas. Rajono Savivaldybė yra nusistačiusi kryptį – orientuotis į konkrečius turizmo paslaugų objektus, juos remti, skatinti, plėtoti viešąją rekreacinę infrastruktūrą. Nepaisant negausios publikos, tarp kurios dar ir keli Savivaldybės specialistai bei administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, apie bendrovės „Elberta“ kartu su Kauno technologijų universiteto nuveiktus darbus koreguojant pasenusio 2008 m. plano sprendinius, papasakojo, į klausimus atsakė projekto vadovas architektūros mokslų daktaras Evaldas Ramanauskas. Rengiant koncepciją, sakė, buvo išanalizuota ir įvertinta esama situacija: nuo 2007-ųjų rajonas neteko daugiau negu 8 tūkst. gyventojų, ir dabar gyvena 37 tūkst. Nors gyventojų skaičius mažėja, infrastruktūros poreikis didėja, o visa tai kainuoja. „Eurostato“ duomenimis, gyventojų skaičius Kretingos rajone ir toliau mažės, bet mes pasirinkome optimistinę prognozę, planuojam ne susitraukimą, o plėtrą, juolab kad parko zonos, rekreaciniai rajono centrai yra arti pajūrio zonos, žmonės noriai investuoja, statosi namus. Manom, kad po 10 metų Kretingos rajone galėtų gyventi apie 40 tūkstančių gyventojų“, – kalbėjo E. Ramanauskas.
Siūlo konsolidavimo metodą Plėtra rajone vyksta daugiausia žemės ūkio paskirties žemės sąskaita, tokios žemės sumažės 4,7 proc., o 4 proc. padidės kitos paskirties žemės. Projektuojant kvartalus, E. Ramanauskas pagal galimybes kaip vieną būdų įgyvendinti Bendrojo plano sprendinius, remiantis užsienio pavyzdžiais, siūlė taikyti konsolidacijos metodą, kai miestams vystyti bendrai pertvarkomi visi teritorijoje esantys sklypai, suformuojamos naujos gatvės ir želdynai, teritorijos, skirtos vaikų ugdymo įstaigoms, socialinės paskirties objektams. Esmė – kad žemės savininkai viešajai infrastruktūrai neatlygintinai turėtų skirti proporcingą sklypo dalį, tuo pačiu sukurdami pridėtinę vertę ir savo naujiems žemės sklypams. Nuo naujųjų metų įsigalios savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, savivaldybės turės teisę iš teritorijos vystytojų imti mokestį ir infrastruktūrą – gatves, inžinerinius tinklus bei kt. – įrengti iš šių lėšų. Pasak mero Antano Kalniaus, taikant konsolidacijos metodą, vyšnią nuo torto nusigriebtų teritorijų vystytojai – surinktų infrastruktūros mokesčių neužtenkant, kišenę papurtyti turėtų Savivaldybė. „Bet tai ir yra Savivaldybės namų darbas, kurį reikia atlikti – susiskaičiuoti sąnaudas, sklypo savininko indėlį, žiūrėti, kokia bus teritorijos pridėtinė vertė. Normalu būtų, kad ta vyšnaitė nuo torto, nors ir simbolinė, atitektų Savivaldybei, tai yra, kad jos veikla, įrengiant infrastruktūrą, nebūtų nuostolinga“, – sakė E. Ramanauskas.
|
|
