Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Zitos Baniulaitytės vadovaujamas folkloro ansamblis „Mėguva“ gyvuoja nuo 1988 metų.

Vienbalsės pamario krašto ir vietinių šventojiškių dainos, daugiabalsės žemaičių dainos, senosios „kantičkų„ giesmės, romansai, sakmės ir pasakojimai, rateliai, žaidimai, šokiai ir instrumentinė muzika, šiuolaikinės folkloro interpretacijos, sutartinės ir kalendorinės kitų regionų dainos – visa tai jau daugiau nei trisdešimt metų galima išgirsti ir pamatyti „Aukso paukšte“ įvertinto Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertuose.

Skaičiuoja ketvirtą dešimtį

Folkloro ansamblį, pasivadinusį istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu – „Mėguva“, kartu su penkiomis bendramintėmis 1988 m. subūrė šio krašto etnokultūros puoselėtoja Zita Baniulaitytė.

„Iš kur meilė folklorui, etnokultūrai? Manau, kad visi mes ją turime. Juk ir patys, ir mūsų tėvai, seneliai augo su gimtojo krašto kultūra, tradicijomis. Su dainomis. Tai buvo jų gyvenimas, kuris ir mums persidavė – vieniems daugiau, kitiems mažiau. Mane savo laiku pagavo toji banga, kai buvo atsigręžta į dabar vadinamą etnokultūrą, kai prasidėjo visokeriopas atgimimas. O didžiausią postūmį suteikė 1987 m. Vilniuje įvykusi konferencija „Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje“. Būtent po šios konferencijos ir kilo sumanymas suburti folkloro ansamblį.

Tiesa, Palangoje jau buvo ir kraštotyrininkų draugija, turėjusi etnografinį ansamblį, vėliau peraugusį į kolektyvą „Bočiai“, į draugiją buvo susibūrę tautodailininkai, buvo ir vaikų folkloro ansamblis. Nuo 1982-ųjų ir mes, kelios moterys, rinkdavomės padainuoti, ansamblio dar nebuvo“, – prisiminė Z. Baniulaitytė.

„Mėguvos“ gimtadieniu galima laikyti 1988-ųjų vasarį, kai buvo švenčiamos Užgavėnės. Beje, artėjo Vasario 16-oji, tais metais nuskambėjusi per visą Lietuvą dėl to, kad Palangoje drąsuoliai sugebėjo ant aukščiausio kamino iškelti Trispalvę.

O jau rudenį prie šešių dainininkių prisidėjo ir muzikantai. Instrumentinėje grupėje, kuriai nuo 1997 m. vadovauja Diana Šeduikienė, grojantieji muzikuoja pačiais įvairiausiais instrumentais: iš retesnių čia skamba cimbolai, dūdmaišiai, dambrelis, basedlė, senovinės kanklės, vyrai groja ir armonikomis, ir bandonijomis, neapsieinama be tradicinių smuikų, pastaruoju metu romansų programai akompanuojama gitaromis – kapelos sudėtis keičiama atsižvelgiant į tai, kokio laikmečio dainos ir šokiai atliekami.

Kasmet – po dvi programas

Kiek pačių įvairiausių programų, kurių mėguviškiai kasmet stengiasi parengti po dvi, sukurta per daugiau nei 30 ansamblio gyvavimo metų, jo vadovė sako nebesuskaičiuojanti. Paklausta, kaip tos programos kuriamos, į ką atsižvelgiama jas parenkant Z. Baniulaitytė sakė, jog, nors ansambliečiai atlieka visų Lietuvos etnografinių regionų dainas, vis dėlto daugiausiai dėmesio skiria Palangos krašto tradicijoms, programoms, perteikiančioms palangiškio požiūrį į savojo krašto istoriją, paremtą šio krašto XIX a. pab. – XX a. folkloru.

„Savo programose stengiamės apimti krašto istoriją, žvejų kultūrą, dėmesio skiriame istorinėms vietovėms – Birutės, Naglio kalnams, – atspindime kalendorinius papročius, šeimos tradicijas – vestuves, krikštynas. Rengiame programas, skirtas paminėti garsiems su mūsų kraštu susijusiems žmonėms: „Basanavičiaus tautosakos lobyną atidarius“, „Valančiaus laikų giesmės“, „Ignas Končius ir Palanga“. Turėjome ir, galima sakyti, į turizmą orientuotų programų: anksčiau buvo populiaru, atvažiavus turistų grupei, pasikviesti ansamblį, kad šis pravestų vakaronę, tad šokių programose pasakodavome ir apie ryšius su kitais kraštais, tarkim, kad krakoviakas atkeliavo iš Lenkijos. Nepamirštame ir prieškario bei pokario, turime romansų programas. Labai populiarios programos, kuriose pasakojame apie tautinius kostiumus, pavyzdžiui, „Mūsa pastraje“, – vardino Z. Baniulaitytė.

Beje, kalbant apie „pastrajus“: mėguviškiai ir tautinius kostiumus patys susikūrė. Visos medžiagos pačių – ir moterų, ir vyrų – rankomis austos, mat ansambliečiai yra įkūrę ir Palangos krašto etnoklubą „Mėguva“. Rengdami įvairias edukacijas, jie prisideda prie tradicinių amatų populiarinimo, mokina audimo amato, organizuoja parodas, inicijuoja ir vykdo tarptautinius projektus.

„Mėguvos“ ansamblio kolektyvas prie Birutės kalno lurdo grotos.

Rengiasi jubiliejinėms Jurginėms

Palangos kraštą, jo istoriją, tradicijas ir tautinę kultūrą „Mėguva“ pristato ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iki šiol su nostalgija ansamblio vadovė prisimena tarptautiniame festivalyje Kaustinene (Suomija) – tikrame viso pasaulio folkloro miestelyje – praleistas 10 dienų. Koncertuota Prancūzijoje, Belgijoje, Graikijoje, Čekijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, daugybę kartų būta Latvijoje.

„Visos kelionės, visi koncertai – nuo Bretanės iki Darbėnų – visada būna smagūs. Smagu pabūti su žmonėmis, pabendrauti, papasakoti jiems apie savąjį pajūrio kraštą“, – prisipažino Z. Baniulaitytė.

„Mėguva“ ne tik dalyvauja įvairiose folkloro šventėse bei festivaliuose ir skina ten laurus. Štai jau 30 metų, kai Palanga pavasarį sunkiai įsivaizduojama be Jurginių, be šventės „Jurgi, paimk raktus“, į kurią suvažiuoja folkloro ansambliai iš visos Lietuvos, svečiai iš užsienio. Per Jurgines buvo surengtas ir tarptautinis Jurginių papročių festivalis.

„Kodėl pasirinkome būtent Jurgines? Todėl, kad ši šventė mūsų krašte turi itin gilias tradicijas, savo šaknimis nueinančias iki pagonybės. Kai akademikas Vladas Žulkus, kasinėdamas Birutės kalną, netoli nuo Šv. Jurgio koplytėlės rado paleoastronominės stebyklos vietą, o architektas Saulius Manomaitis su etnologu Libertu Klimka tą stebyklą atkūrė, iš jų skaičiavimų paaiškėjo, kad mūsų protėviams viena svarbiausių švenčių buvo Jurginės, arba Pergubrio, Jorės šventė. Tad norėjome apjungti tradicijas – nuo pačių seniausiųjų iki dabartinių, – dar kartą prisiminti Palangos istoriją, įpinant į ją ir Birutės parką, ir svarbiausiu Lietuvoje buvusį Birutės kalną, tam tikra prasme sakralizuoti visą šią erdvę“, – pasakojo ansamblio vadovė, pridūrusi, jog šiais metais planuota surengti jubiliejines – pirmoji šventė įvyko 1990-aisiais – Jurgines, bet sumanymo atsisakyta dėl šiemet turėjusio vykti Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionato. Kitąmet jubiliejinės Jurginės turėtų įvykti.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas