Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Neraginami atstato kryžius ir koplyčias

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Paveldas
  • 2020-06-09
Vladas Gelžinis tvarko koplytėles ant Darataičių maro kapų.

Praūžusios pavasarinės vėtros daugelyje kaimų vietovių – sodybose, kapinaitėse, pakelėse – nuniokojo senosios kryždirbystės kūrinius – kryžius ir koplytėles. Kretingos rajono savivaldybei seniūnijų paveldo reikmėms teskiriant menkai lėšų, iniciatyvos atkurti griūvančius liaudies meno paminklus ėmėsi pavieniai gyventojai.

Paveldui iš biudžeto – 22 tūkst. Eur

Mažosios liaudies architektūros kūriniai – kryžiai, koplytėlės, koplyčios, koplytstulpiai – yra savivaldybių rūpestis ir yra prižiūrimi, remontuojami iš savų biudžeto lėšų.

Kretingos rajono savivaldybė pastaruosius metus kultūros paveldo programai teskiria po 20–25 tūkst. Eur, šiemet – 22 tūkst. Eur. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės žodžiais, šiemet liūto dalis iš šios programos atiteko Kretingos miesto seniūnijai, kuri tvarkys senųjų kapinių vartus, – tam bus išleista 17 tūkst. Eur, o likę 5 – tūkst. Eur bus patrupinti kitoms seniūnijoms. Prioritetas kapinių vartams skiriamas todėl, kad Tiškevičių koplyčia jau renovuota, dabar tvarkoma Vilniaus gatvė.

Šie metai paskelbti Kryždirbystės metais, ir seniesiems kryžiams reikėtų ypatingo dėmesio, nes vėtros juos stipriai apniokojo. Deja, seniūnijos šiemet, lyg tyčia, lėšų tam tegavo menkai, o kai kurios – Kūlupėnų, Darbėnų – jų išvis negavo.

Medis – nebe toks

„Vėjas sudaužė 2 koplyčias – Šatilgalio kaime ir Sauseriuose, ten nulaužė ir koplytstulpį. Šatilgalio koplyčią sutvarkė meistras Alioyzas Pocius, o Sauserių lauks geresnių laikų“, – sakė Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė.

„Senieji menai reikalauja daug priežiūros – laukiame pagalbos: vėtros sudaužė kryžius Auksūdžio, Kumpikų, Šlaveitų kaimuose. Kryžiai ten itin vertingi – su dviem kryžmom, vadinamieji karavykai. O kiek tų nuniokotų kryžių per visą rajoną. Jiems atstatyti reikia ir lėšų, ir technikos“, – kalbėjo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Dauguma tų kryžių buvo atkurti arba naujai pastatyti po Atgimimo, tačiau laikas daro savo negailestingą darbą.

„Kalbėjausi su meistrais – kodėl anksčiau pastatyti ąžuoliniai kryžiai stovėdavo ilgiausiai, o dabar – 20–30 metų. Jie sakė, kad anksčiau mišką kirsdavo tik šaltą žiemą, kryždirbiai medieną džiovindavo metų metus. O dabar miškus kerta bet kada, išdžiovina dirbtinai per savaitę, dėl to ir medis nebėra toks patvarus“, – teigė A. Poškys.

Jo žodžiais, pernai Darbėnų seniūnijos paveldui atkurti buvo skirta 1,2 tūkst. Eur – už tuos pinigus sutvarkė itin vertingą paveldo kryžių prie Grūšlaukės mokyklos, Sudėnų koplytėlę ir Benaičių kapinių tvorą. Užpernai tikslingai gavo 10 tūkst. Eur didžiosios Grūšlaukės kapinių koplyčios remontui.

Danielius Abromas šalia atkurto Vlado Baraso sodybvietės kryžiaus.

Brangus protėvių kraštas

Todėl A. Poškys džiaugėsi, kad pilietiškas iniciatyvas rodo ir taurius darbus atlieka patys seniūnijos žmonės: Klaipėdos universiteto dėstytojo Jono Abromo ir Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos Vilijos Gelžinienės bei jos vyro Vlado Gelžinio pastangomis atkurta nemažai senojo paveldo ir pastatyta naujų paminklų.

Sutuoktiniai Gelžiniai jau anksčiau atkūrė nemažai paveldo objektų Vaineikių apylinkėse, o šiemet prisidėjo remontuojant vadinamąjį Baltąjį kryžių ir koplyčią. Vietiniai žmonės ten tradiciškai ir šią gegužę rinkosi giedoti „majų“.

„Kaimynų Šorių šeima labiausiai rūpinasi šita kaimo kryžkelėje, arčiau jų sodybos, nuo amžių stovinčia kaimo koplytėle ir dviejų kryžmų kryžiumi. 1990-aisiais juos atkūrė meistras Juozas Brazdauskis, bet per laiką jie vėl nunyksta, – dar 2007-aisiais po audrų nuvirtusį šį kryžių atstatė Stasys Ronkaitis. Šoriai šiemet dar ketina ir tvorele juos aptverti“, – kalbėjo V. Gelžinienė, mergautine pavarde Moncevičiūtė, kilusi iš šalia buvusio, bet jau išnykusio Darataičių kaimo.

Vaineikiuose, prie Radikų sodybos, jos šeimos rūpesčiu taip pat buvo suremontuota griūvanti koplytėlė. Tautos paveldą ir istoriją branginanti moteris, talkinant sutuoktiniui, ėmėsi iniciatyvos atstatyti koplytėlę ir ant Darataičių maro kapų, ją kadaise pastatė V. Gelžinienės prosenelis Petras Laureckis. „Man kažkaip labai brangus tas protėvių kraštas, daug Moncevičių aplink Vaineikius gyveno“, – tikino ji.

Vilijos Gelžinienės iniciatyva išnykęs Darataičių kaimas buvo paženklintas koplytstulpiu, skirtu šv. Rokui ir šio kaimo žmonėms atminti.

Įamžino išnykusį kaimą

V. Gelžinienės tėvonijoje Darataičiuose gyventojų šiandieną jau nebelikę – prieš 3-jus metus anapilin iškeliavo paskutinė gyventoja jos teta Bronė Kusienė, taip pat – Moncevičiūtė. Todėl medikė ir panoro įamžinti šio kaimo atminimą – užpernai už savo lėšas pastatė koplytstulpį bei kaimo nuorodą. Darbus atlikti patikėjo meistrui Povilui Butkevičiui iš Rubiniškės kaimo.

Pernai prie naujojo koplytstulpio V. Gelžinienė sukvietė išeivius iš šio kaimo ir jų palikuonis – suvažiavo per 80 žmonių iš visos Lietuvos, susirinko ir iš aplinkinių kaimų. Ta proga kaimą ir čia gyvenusių žmonių atminimą įamžinantis koplytstulpis buvo pašventintas.

„Norėjome ir šią vasarą surengti kaimo žmonių susitikimą, tačiau sutrukdė karantinas ir teks sumanymą atidėti“, – teigė V. Gelžinienė.

Seniūnas A. Poškys sakė, kad V. Gelžinienė palaiko glaudų ryšį su seniūnija, užsuka pasitarti, suderinti numatytus darbus.

Sugrįžo į tėvoniją

Kraštovaizdžio architektas ir technologijų mokslų daktaras J. Abromas, grįžęs iš Klaipėdos, įsikūrė tėvonijoje Naujukų kaime ir, juokavo, savo rūpesčiu dėl kaimo paveldo išsaugojimo nenorįs atsilikti nuo Vaineikių ir Darataičių kaimų žmonių.

„Pradėjau tvarkyti savo tėvų Onos Stanislavos ir Danieliaus Abromų, anksčiau buvusią Vlado Baraso sodybą. Nors ji – ne paveldo objektas, bet buvo apsodinta vertingais medžiais. Ten iš seno buvo likęs kryžius, kurį tėvas 1989 m. atstatė. Mama šią datą buvo užrašiusi ant kėdės atkaltės, kad neužsimirštų. Tėvo statytas kryžius vėl sutrūnijo ir ėmiausi iniciatyvos jį atkurti. Išsaugojome vertingą „mūką“ nuo senojo kryžiaus, kurią pritvirtinome ant naujojo“, – džiaugsmo dėl atgimusio liaudies kryždirbystės paminklo neslėpė J. Abromas.

Jis pasakojo su kaimynais pasodinę beržų alėją palei kelią iš Barkelių Darbėnų link. O šį pavasarį po praūžusių audrų Barkelių ir Naujukų kaimų apylinkėse nuvirto 3 seni kryžiai, 2 iš jų – kapinėse. J. Abromas sutvarkė juos su kaimynu Pranciškumi Viskontu.

Išvien su kaimynystėje gyvenančiu skulptoriumi Gediminu Staškausku iškėlę kryžių šio tėvonijoje, baigia atkurti kryžių ir koplyčią Jono Skersio sodybvietėje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas