– Politika man patinka, domiuosi, tačiau į klausimą, ko tokie gražuliai į prezidentus taikosi, – neatsakysiu, anekdotas, daugiau nieko. Manau, kiekvienas nori prie to didelio lovio, o kad sugebėtų šalį valdyti „tropniai“, – to nebus. Tiesą sakant, vieną, už kurį balsuosiu, esu numatęs. Į jį dar viltis dedu.
Jūratė LENCEVIČIENĖ:
– Jei kalbėtume konkrečiai apie Gražulį, aišku, kad jis mėgsta „durną“ dėmesį, nors tai daugeliui žmonių kelia pasipiktinimą. Bet ir daugiau yra nematytų neregėtų, bet norinčių valdžios kandidatų. Ar jie iš tikrųjų tikisi, kad bus išrinkti? Žinoma, ne. Tiesiog nori pasipuikuoti, pasirodyti, kad tokie yra.
Ilona UGINTĖ:
– Mano nuomone, visokie gražuliai į prezidento rinkimus eina vien tam, kad atimtų galimybę kitiems būti išreitinguotiems, kad po truputį galėtų atimti balsų nuo kitų pastaruoju metu daugelio rinkėjų simpatijas pelniusių kandidatų.
Brigita KUBILIŪTĖ:
– Neįsivaizduoju, kaip gali bet kas, neturėdamas autoriteto ir gebėjimų, ryžtis kandidatuoti į svarbius valstybės postus, reikalaujančius sveiko proto, vidinės kultūros, didžiulės atsakomybės jausmo, gebėjimo priimti sprendimus? Gal tie kandidatai tik reklamos nori?
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
