Kaip gelbės Kartenos piliakalnį

Po publikacijos „Ar neištiks Kartenos piliakalnio Gedimino kalno likimas“, išspausdintos birželio 5 dienos „Pajūrio naujienų“ numeryje, redakcijai skambinę skaitytojai teiravosi, ar žadama gelbėti griūvantį piliakalnį, jei taip – kaip ir kada.

Manoma, kad iš gelmių ištekantis šaltinis ardo Kartenos piliakalnio šiaurinį šlaitą. Jį turėtų sutvarkyti darbus atlikusi bendrovė „Rekreacinė statyba“, patyrusi nesėkmę su Gedimino kalnu.

Piliakalnio šiauriniame šlaite šį pavasarį buvo pastebėta susiformavusi nuošliauža. Karteniškiams neramu, ar jie galės šią vasarą leisti prie piliakalnio vaikus, o ir patys saugiai išsimaudyti greta tekančioje Minijoje. Kartenos seniūnės Genovaitės Petrauskienės bei Salantų regioninio parko vadovo Mindaugo Šečkaus teigimu, atokiau nuo piliakalnio papėdės esanti nuošliauža netrukdys šią vasarą poilsiautojams ir taip pat jų numatytiems renginiams bei šventėms.

Kartenos piliakalnio sutvarkymo projektą rengė ir šlaitus tvarkė vilniečių bendrovė „Rekreacinė statyba“, darbus užsakė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Griūvančio šlaito nuotrauką į redakciją atsiuntęs Žilvinas Nečiūnas pastebėjo, kad ta pati bendrovė tvarkė ir liūdnai pagarsėjusį istorinį Gedimino kalną.

Griūvantį piliakalnio šlaitą gegužę apžiūrėjusi specialistų komisija nustatė, jog tai – hidrografinių veiksnių padarinys, nes iš gelmių išteka šaltinis. Kretingos rajono savivaldybė birželio 1 d. raštu įpareigojo Salantų regioninį parką informuoti darbus užsakiusią Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos arba žemės savininkę Valstybinę miškų urėdiją, kad jos reikalautų rangovą užtikrinti atliktų statybos darbų, kuriems dar galioja garantinis terminas, patikimumą ir saugumą.

„Pajūrio naujienoms“ susisiekus su bendrovės „Rekreacinė statyba“ komercijos direktoriumi Robertu Baranausku, šis nustebo, išgirdęs žinią apie griūvantį Kartenos piliakalnio šlaitą ir tikino, jog jokio rašto dar nėra gavę.

Paklaustas, kaip, pagal sukauptą patirtį, tvarkant istorines Lietuvos vietas, galima būtų tvirtinti Kartenos piliakalnio šlaitą, jis sakė, jog kiekvienas atvejis yra individualus: „Reikėtų žiūrėti, kodėl šliaužia šlaitas: ar jį iš viršaus ardo tekantis šaltinis, ar iš apačios išgraužė upė, o gal yra dar kitokių veiksnių. Jeigu darbams tebegalioja garantinis laikas, gavę tai patvirtinančius dokumentus bei specialistų išvadas, imsimės priemonių šlaitą tvarkyti“, – užtikrino R. Baranauskas.

Skaitytojas Ž. Nečiūnas taip pat atsiuntė ir internetinę nuorodą apie bendrovės „Rekreacinė statyba“ laimėtus konkursus bei pinigų sumas. Iš bendros 7 mln. eurų šios bendrovės laimėtų darbų didžiausią dalį – kone už 2 mln. eurų – paslaugų užsakė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, po jos sekė Salantų regioninis parkas, užsakęs parko tvarkymo darbų už 1,78 mln. eurų. „Rekreacinė statyba“ taip pat tvarkė Pavilnių ir Verkių, Anykščių, Ventos, Nemuno kilpų, Kauno marių regioninius parkus, Žemaitijos nacionalinį bei Kernavės kultūrinį parkus.

Pagal sutartį su Kretingos rajono savivaldybe, 2009 m. „Rekreacinė statyba“ už 5 tūkst. eurų taip pat parengė senosios kapinių tvoros ir vartų konservavimo-restauravimo bei lurdo laiptų įrengimo projektą.

• Rašyti komentarą (5)