Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šiukšlynai – tarsi kova su vėjo malūnais

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-06-01
Pamačiusi, kad diferencijuotų atliekų aikštelė sodininkų bendrijoje „Vienybė“ virtusi sąvartynu, „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė (pirma iš kairės) į vietą išsikvietė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėją Rasminą Beniušienę, kurią atlydėjo šaulys Gintautas Pogoželskas. Vietoje juos pasitiko „Kretingos komunalininko“ vairuotojas Paulius Markuvėnas.

„Pajūrio naujienoms“ paviešinus vienos skaitytojos nuotraukas ir filmuotą medžiagą apie tai, kad prie kelio į Daktarų gyvenvietę nuolat atsiranda šiukšlynas, atsiliepė ir kiti rajono gyventojai, pradėję vardinti vietas, kuriose valyk nevalęs, vis randasi naujos atliekų krūvos. Išryškėjo, kad bene opiausia problema – aikštelės prie sodininkų bendrijų, kur atliekos metamos, nepaisant jokių taisyklių, o komunalininkai tokių sąvartynų nespėja kuopti.

Praėjusią savaitę „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė išsikvietė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistus į sodininkų bendriją „Vienybė“.

Čia, į diferencijuotų atliekų aikštelę, įrengtą Mėtų g., išvežti žaliųjų atliekų atvykęs „Kretingos komunalininko“ vairuotojas Paulius Markuvėnas rado didžiulį sąvartyną. Vairuotojui, kad galėtų sukabinti šakas, visų pirma teko pačiam iš jų išrinkti statybines, didžiagabarites bei buitines atliekas.

„Viskas sumaišyta per viena. Sutvarkome „blizgančiai“ – aikštelėje šokius galėtum kelti, bet, žiūrėk, už kelių valandų ir vėl čia išauga sąvartynas“, – apmaudo neslėpė P. Markuvėnas.

Anot jo, panaši situacija ir kitose Kretingos rajono sodininkų bendrijose, išskyrus „Miniją“, kur atliekų aikštelėje palaikoma ideali tvarka.

Aikštelės tampa sąvartynais

„Tokia situacija varo į neviltį, nežinome nė ką bedaryti. Įrengėme diferencijuotų atliekų aikšteles, kad patiems sodininkams būtų patogiau, tačiau dabar matome, kad jos tampa sąvartynais, kuriuos tenka kuopti dažniau, negu numatyta atvažiuoti pagal grafiką. Įsivaizduokite, kiek atima laiko visas atliekas išrūšiuoti, surinkti – šios sąnaudos vėliau bus įskaičiuojamos į vietinę rinkliavą ir labai apmaudu, kad taip nukenčia ir tie žmonės, kurie atliekas rūšiuoja tvarkingai“, – kalbėjo R. Surblytė.

Situaciją sodininkų bendrijoje „Vienybė“ apžiūrėjo ir įvertino Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė bei Kretingos šaulių 305-osios kuopos vadas Gintautas Pogoželskas. Jo manymu, šioje situacijoje galimos dvi išeitys: naikinti diferencijuotų atliekų aikštelę arba bendrijos jose turėtų įsirengti stebėjimo kameras, kad būtų lengviau išaiškinti šiukšlintojus ir juos nubausti. „Prašėme ir mes Savivaldybės išplėsti videokamerų tinklą, pasakė, kad šiuo metu nėra galimybių“, – sakė R. Surblytė.

Nesijaučia atsakingi už aikštelę

R. Beniušienė teigė, kad už šiukšlynus atsakingi yra teritorijų savininkai, tad ji žadėjo susisiekti su sodininkų bendrijos „Vienybė“ pirmininku ir išsiaiškinti situaciją.

Apie tai iš „Pajūrio naujienų“ sužinojęs „Vienybės“ pirmininkas Alvydas Daukšas neslėpė nuostabos. „Ta aikštelė yra ne sodų, o komunalininkų, jie turėtų ją prižiūrėti ir ten palaikyti tvarką. Jeigu mes kartais kokį žmogų nusiunčiame ar talkos metu nueiname ir tą vietą apsirenkame, tai įsivaizduoju, kad kažkas „ačiū“ turėtų pasakyti, o ne kviestis ant kilimo ir dar šukuoti prieš plauką“, – stebėjosi A. Daukšas.

Pasak jo, šiuo metu bendrija neturi pagalbinio darbininko, tačiau planuojama nuo kito mėnesio tokį priimti. „Į jo pareigas įeis ir bendros tvarkos aplink šiukšlių konteinerius palaikymas – kad jis sugrėbtų, sušluotų šiukšles, surinktų besiplaikstančias plėveles, – kalbėjo A. Daukšas. – Tačiau taip mes nutarėme tik iš geros valios, nes mes ten gyvename, tai yra mūsų aplinka ir mums „skauda“ ta vieta.“

Negaili priekaištų

Diferencijuotų atliekų aikštelė yra įrengta ir sodininkų bendrijoje „Draugystė“ Tiekėjų g. – čia tvarkos taip pat trūksta. „Žmonės nesupranta, kad yra atskiras „gardas“ žaliosioms bei didžiosioms atliekoms, viską „mala“ pervien – meta net padangas ir statybines atliekas, kurias patiems gyventojams reiktų pristatyti į Ankštakių aikštelę, – kalbėjo R. Surblytė. – „Draugystės“ sodų apačioje, Gandrų g., iš viso nespėjame kuopti. Jeigu ryte išveži atliekas, popiet jų vėl bus privaryta, ten gali siųsti mašinas vieną po kitos.“ Tačiau „Draugystės“ pirmininkė Loreta Žukauskienė teigė neleisianti juodinti sodininkų ir negailėjo priekaištų pačiam „Kretingos komunalininkui“. Jai ypač pikta dėl to, kad komunalininkai atliekas išveža tik iš aikštelės Tiekėjų g., o Gandrų g. augantis sąvartynas iškuopiamas tik tada, kai, pasak L. Žukauskienės, pradedama grūmoti.

„Komunalininkai neveža šiukšlių – tai kodėl žmonės dėl to turėtų būti kalti? Jie juk turi kažkur šiukšles dėti. Mieste komunalininkai važiuoja prie kiekvieno namo ir surenka šakas, o bendrijoje yra 450 sklypų ir mes sunešame šakas į dvi vietas – ir komunalininkams sunku jas išvežti?“ – piktinosi L. Žukauskienė.

Kamera – tik dėl akių?

„Kretingos komunalininko“ direktorė R. Surblytė paaiškino, kad „Draugystės“ bendrijoje Gandrų g. yra pastatyti tik konteineriai, ir ten žaliosios atliekos neturėtų būti kraunamos – joms yra skirtas „gardas“ Tiekėjų g. esančioje aikštelėje. Anot R. Surblytės, matant, kad Gandrų g. prie bendrųjų konteinerių vis išauga sąvartynas, planuojama juos iš viso panaikinti.

Tačiau sodininkų bendrijos pirmininkė L. Žukauskienė teigė, kad tokiam sprendimui prieštarautų. „Žmogui iš Gandrų g. šakas su vežimėliu vežti 400–500 metrų yra labai sunku. Aš užstoju savo sodininkus: jei mokame mokesčius, turi būti suteikta ir paslauga,“ – teigė L. Žukauskienė.

Jos teigimu, komunalininkai nepalaiko tvarkos ir diferencijuotų atliekų aikštelėje Tiekėjų g., kur šiukšles krauna ne tik sodininkai – čia įvairiomis atliekomis atsikrato žmonės, atvykstantys iš Kretingos miesto, Kretingalės.

„Komunalininkai, išveždami šiukšles, jas tik sukabina ir iškelia, bet teritorijos nepašluoja, neišvalo, kaip tai daro mieste. Aikštelėje Tiekėjų g. yra įrengta ir vaizdo kamera, bet niekas jos nekontroliuoja. Kai pernai paprašiau atsukti vaizdo įrašą dėl vagystės – iš kiemo pavogė vaiko dviratį – pasakė, kad ta kamera nedirba. Tai kurio velnio ji ten stovi? Ką mes mulkiname?“ – kalbėjo L. Žukauskienė, kuri įsitikinusi, paviešinus nors vieną kitą pažeidėją, nelegaliai šiukšlėmis atsikratančių asmenų bebūtų mažiau.

R. Surblytė teigė, kad videokameros užfiksuota medžiaga su pažeidimais yra perduodama už viešąją tvarką atsakingiems Savivaldybės specialistams.

Nelegalūs sąvartynai susidaro ir prie garažų bendrijų.

Seka šiukšlintojus

Sodininkų bendrijos „Žemaitija“ pirmininkas Rimantas Staponas teigė, kad gyventojai svarstę, ar ir jiems nevertėtų įsirengti diferencijuotų atliekų aikštelės, tačiau pamatę, kad kitose bendrijose jos tampa sąvartynais, šios idėjos atsisakė. Tačiau vargo su šiukšlintojais vis tiek yra – sąvartynas auga prie bendrųjų konteinerių.

„Krauna statybines medžiagas, padangas – būna, išverčia ir sodų teritorijoje ar net į kanalą. Paskui patys organizuojame talkas, atliekas išvežame, – kalbėjo „Žemaitijos“ pirmininkas R. Staponas. – Prie didžiųjų konteinerių esame įrengę stendą su užrašu, kad šiukšles dėti ant žemės griežtai draudžiama – tai patį stendą šiukšlėmis taip apkrovė, kad tas užrašas vos matyti.“

Anot R. Stapono, per bendrijos narių susirinkimą buvo priimtas sprendimas visiems stebėti ir fiksuoti, kas prie konteinerių krauna atliekas, tad ne taip seniai vienas šiukšlintojų ir buvo nutvertas.

„Žmonės kalba, kad tas žmogus atliekas veža ne pirmą kartą. Davėme jam terminą išsivežti šiukšles. Numanome, kad jis užsiima automobilių ardymu, tad jam ir likdavo bamperių, padangų, visokių plastmasių“, – teigė R. Staponas.

Suteikiama daugiau paslaugų negu kitur

R. Staponas mano, kad tvarkos pakelėse būtų daugiau, jei komunalininkai surinktų ne tik šakas, bet ir kitas žaliąsias atliekas.

„Komunalininkai šakas išveža du kartus per metus, bet nesurenka kelmų, šaknų – jos lieka išmėtytos. Taip pat ir su augalinėmis atliekomis, kurias žmonės veža į pakeles, pila į bendrus konteinerius, kur tos šiukšlės pūva. Komunalininkai aiškina, kad reikia žaliąsias atliekas kompostuoti, bet jaunimas daržų nebeturi, nebereikia jiems ir to komposto“, – sakė R. Staponas.

„Kretingos komunalininko“ direktorė R. Surblytė tvirtino, kad Kretingos rajono gyventojams ir taip suteikiama daugiau paslaugų, negu kitose Savivaldybėse. „Apvažiavimo būdu surenkame šakas ir didžiąsias atliekas, ko kitose savivaldybėse nėra, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone išvežamos tik mišrios atliekos. Mūsų gyventojams sudarytos visos sąlygos tvarkingai gyventi. Didžiąsias atliekas, padangas, statybines ir pavojingas atliekas galima nemokamai pristatyti į aikštelę Ankštakiuose“, – kalbėjo R. Surblytė.

Ji atremia ir priekaištus dėl to, kad Ankštakiuose priduodamų atliekų kiekis yra ribojamas vienam gyventojui – kitokiu atveju šia paslauga galėtų piktnaudžiauti įmonės.

Aikštelė – šalia, bet naudotis negali

Problemų dėl nelegalių šiukšlynų taip pat turi ir garažų savininkų bendrijos, sąvartynai išauga ir nuošalesnėse kaimų teritorijose ar pamiškėse. Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad bene po kiekvieno savaitgalio prie bendrųjų konteinerių randama senų baldų, padangų ir kitokių atliekų – jas darbuotojai, rūpindamiesi centro įvaizdžiu, suneša į seniūnijos kiemelį, o vėliau priduoda komunalininkams, kai šie atvyksta pagal grafiką surinkti didžiųjų atliekų.

Nors apskritai nelegalių sąvartynų rajone mažėja, A. Poškys svarstė, kad gal ne visiems atliekų atidavimo tvarka yra žinoma, jei, pavyzdžiui, atsikratoma padangomis, nors jas privalo paimti automobilių servisai bei padangas pardavinėjančios įmonės.

„Kita vertus, gyventojams iš labiau nutolusių teritorijų – Lazdininkų, Laukžemės ir pan. atliekas pristatyti į Ankštakių sąvartyną yra problematiška. Dėl penkių padangų ar 250 kg statybinių atliekų iš Senosios Įpilties žmogui reikia važiuoti 30 km, nors čia pat, mūsų seniūnijoje, Joskaudų kaime, yra Palangos miesto didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Tačiau čia atliekas gali vežti tik palangiškiai“, – problemą iškėlė A. Poškys.

Meta ir mišrias atliekas

Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ Kretingos regioninio padalinio vadovo pareigas laikinai einantis Sigitas Kupšys nesusipratimu vadina tai, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie šiukšlių atsikrato miškuose.

„Ir pila ne tik padangas ar statybines atliekas, bet ir buityje susidariusias šiukšles. Niekaip nesuprantu, koks, atsiprašau, kvailys gali taip elgtis, jei visi gyventojai ir taip moka vietinę rinkliavą, o jos dydis nuo atiduodamų šiukšlių kiekio nepriklauso. Kokia ekonominė nauda tas atliekas dar kažkur vežioti?“ – stebėjosi S. Kupšys, įsitikinęs, kad pirmiausiai sąmoningumas formuojamas šeimose – jei tėvai nedrįs suvalgę ledą, čia pat numesti jo popierėlį, taip nesielgs ir vaikai.

Neužtenka tik pagauti, reikia įrodyti

Anot S. Kupšio, susidaro paradoksali situacija: už nelegalų sąvartyną atsako žemės savininkas, nors mažiausiai tikėtina, kad jis savo teritoriją terš. Taigi miškus nuo šiukšlių tenka kuopti girininkams.

„Sovietmečiu buvo tvarka, kad asmenį galėjai nubausti už šiukšlinimą, jei tarp šiukšlių buvo rasti jam skirti dokumentai ar laiškai. Tačiau dabar teismai tokią situaciją vertina kitaip: gali būti, kad žmogus savo šiukšles išmetė į konteinerį, tačiau jas išdraskė, išnešiojo benamiai. Tad nebėra taip lengva įrodyti, kas išpylė šiukšles, o ir tai darantieji, neabejoju, prieš tai apsidairo, ar niekas jų nemato“, – kalbėjo S. Kupšys.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta taip pat patvirtino, kad nutverti šiukšlintojus nėra lengva – tai įmanoma nebent juos užklupus atsitiktinai.

„Mėginame tarp šiukšlių paieškoti informacijos. Buvo atvejis, kai pagal „Maximos“ čekį, kuris gautas pirkėjui atsiskaičius nuolaidų kortele, suradome ir patį šiukšlių savininką“, – sakė R. Kašėta.

Jis paaiškino, kad aplinkosaugininkai kontroliuoja įmones, tikrindami, kur jos pristato veikloje susidarančias pavojingas atliekas. „Tačiau daugiausia problemų kyla ne su įmonėmis, nes jos stengiasi laikytis tvarkos, o su tais, kurie, pavyzdžiui, automobilių ardymu užsiima, pagal vadinamąjį patentą arba iš viso dirba nelegaliai. Tokius sugaudyti yra sunkiausia“, – teigė R. Kašėta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas