Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Supratome klausimą, bet formaliai pažaisime“, – taip Kretingos rajono savivaldybės administracijos poziciją nusakė advokatas Karolis Gerbauskas, kuris teisme atstovavo šešiems Darbėnų gimnazijos darbuotojams, manantiems, kad jiems be pagrindo buvo nustatyti minimalūs darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, ir taip jie yra diskriminuojami, palyginus su pedagogais.

Bylą nagrinėjant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, K. Gerbauskui taip ir nepavyko iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos teisininko Algimanto Gedvilo išgirsti, kiek Darbėnų gimnazija gavo lėšų, kurias Švietimo ir mokslo ministerija buvo paskyrusi papildomai – pedagogų atlyginimams kelti.

Tuo – kad buvo gauta papildomų lėšų – Darbėnų gimnazijos administracija ir teisino sprendimą, kad bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistui bei mokytojų padėjėjams buvo nustatyti minimalūs koeficientai, pagal kuriuos skaičiuojamas darbo užmokestis, o ne vidurkiai, kurie buvo nustatyti pedagogams.

Pateikė formalų atsakymą

To paties – tai kiek tiksliai lėšų iš ministerijos mokytojų algoms kelti gavo gimnazija – advokatas tvirtino klausęs dar ir iki teismo posėdžio. Tačiau paskutinis Darbėnų gimnazijos direktorės raštas jį pribloškė – esą gimnazija visai negavusi lėšų iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos, todėl negali ir paaiškinti, kokią tai įtaką turėjo pedagogų atlyginimams didinti.

Teisme paprašytas paaiškinti šią painiavą, A. Gedvilas išdėstė, jog „Darbėnų gimnazija negavo tiesiogiai papildomų lėšų iš ministerijos – pirmiausiai jos buvo skirtos savivaldybėms, o tada šios perskirstė švietimo įstaigoms.“

K. Gerbauskas stebėjosi, kodėl dangstomasi tokiu formalumu, jei visi ir taip supranta, kaip lėšos pasiekia mokyklas. „Tai dar reikėjo nurodyti lėšų judėjimo kelią? Kodėl nepateikėte informacijos, nors, akivaizdu, supratote, ko klausiame?“ – kalbėjo K. Gerbauskas.

A. Gedvilas buvo lakoniškas: „Kaip uždavėte klausimą, taip ir atsakėme“.

Nežinojo sumos, bet žinojo, kad užteks

K. Gerbauskas kėlė abejones ir dėl to, kaip nežinant, kiek tiksliai papildomai lėšų bus gauta – jos Darbėnų gimnazijos sąskaitą pasiekė tik apie birželį – jau vasario mėnesį buvo nuspręsta mokytojams numatyti aukštesnius koeficientus, palyginus su kitais darbuotojais.

„Tačiau jau buvo žinomas politinis sprendimas, kad lėšos bus skirtos. Numatyti tokie koeficientai pedagogams, kad jų algoms išmokėti užtektų lėšų“, – teigė A. Gedvilas.

Kadangi nei iki teismo, nei teismo metu Savivaldybė bei Darbėnų gimnazijos administracija nepateikė duomenų, kiek papildomai lėšų buvo gauta pedagogų atlyginimams pakelti, advokatas K. Gerbauskas, pasisakydamas baigiamojoje kalboje, išdėstė, kad šiai situacijai reikėtų taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Ji apibrėžiama taip: jei šalis vengia pateikti įrodymus, reikia laikyti, kad jie būtų patvirtinę egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus.

„Tai yra prezumpcija, kuri taikoma teismų praktikoje. Šiuo atveju atsakovė galėtų suteikti informaciją, tačiau to nedaro – vadinasi, jai ta informacija būtų nenaudinga“, – padarė išvadą K. Gerbauskas.

Kokį koeficientą skirti – vadovo atsakomybė

Darbėnų gimnazijos administracijos ir gimnazijos bibliotekos, skaityklos darbuotojų, informacinių technologijų specialistų, mokytojo padėjėjų ginčas kilo todėl, kad 2017 metų vasario 1 dieną įsigaliojo LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, numatęs koeficientų, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, „šakutes“. Kokį konkretų koeficientą parinkti konkrečioms pareigybėms – nuo mažiausios iki didžiausios „šakutėse“ nurodytos reikšmės, palikta mokyklos vadovo valiai.

Darbėnų gimnazijoje dirbantiems pedagogams buvo nustatyti koeficientai, artimi įstatymo numatytų „šakučių“ vidurkiui, o kitiems – bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistui, mokytojų padėjėjams – parinkti minimalūs koeficientai, nors jiems, kaip ir mokytojams, atlyginimas mokamas iš to paties vadinamojo mokinio krepšelio lėšų.

Anot K. Gerbausko, ne pedagoginiai darbuotojai pasijautė diskriminuojami, nes jie taip ir neišgirdo konkrečių kriterijų, kodėl jiems priskirti minimalūs koeficientai – juolab kad kai kurių jų išsilavinimas yra aukštesnis ar darbo patirtis yra didesnė už dalį mokytojų. K. Gerbausko įsitikinimu, pasiteisinimas, kad ne pedagoginių darbuotojų aukštesniems koeficientams nustatyti trūko lėšų, yra netinkamas, nes jei įstaigos finansinė situacija yra prasta, šią naštą turėjo pasidalinti visi darbuotojai solidariai, o ne tik dalis jų.

Finansavimas – kintantis

Kretingos rajono savivaldybės administracijos juristas A. Gedvilas teisme teigė, kad įsigaliojus naujajam įstatymui, reglamentuojančiam darbo užmokesčio paskyrimą, visos įstaigos išgyveno sudėtingą laiką. „Tas perėjimas netgi valstybės lygiu nebuvo sklandus, trūko teisinio reglamentavimo“, – įstatymo įgyvendinimo pradžią priminė A. Gedvilas.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad Darbėnų gimnazija vis dėlto įstatymą pritaikė tinkamai, nes pedagoginių ir ne pedagoginių darbuotojų darbo pobūdis skiriasi ir nė vienam darbuotojui darbo atlyginimas nesumažėjo, kaip ir buvo nurodyta įstatyme. Priešingai – atlyginimai kilo ir pedagogams, ir ne pedagogams, nors ir ne visiems vienodai.

„Nebuvo jokio diskriminavimo, o įstaigos vadovo pareiga yra užtikrinti visos įstaigos sėkmingą veiklą. Švietimo įstaigoms finansavimas nėra nekintantis dalykas, mokslo metų eigoje mokinio krepšelio lėšos yra perskaičiuojamos. Būtent todėl – radus finansinių galimybių, nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos iki metų pabaigos buvo padidinti koeficientai visiems rajono bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistams, mokytojų padėjėjams, o ne tik tiems, kurie priklauso profesinei sąjungai“, – kalbėjo A. Gedvilas.

Analogiškoje byloje jau priimtas sprendimas

Šioje byloje teismas sprendimą skelbs gegužės 25 dieną, tačiau analogiškoje byloje, kurioje nagrinėtas Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir jos darbuotojų ginčas, sprendimas jau yra priimtas.

Teismas atmetė Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojų ieškinį kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra mokyklos vadovo diskrecija ir joks teisės aktas neįpareigoja darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi savo pobūdžiu, atsakomybės lygiu, darbo krūviu bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą.

Teismas nusprendė, kad mokyklos vadovas, nustatydamas ieškovams konkretų koeficiento dydį, vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įgyvendino įstatymo normą, kuri nurodo, jog darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 metų sausio 31 dienos.

„Teismas sprendžia, kad ieškovai nebuvo diskriminuojami, nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, todėl darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atmesti ieškovų prašymai, yra pagrįsti ir teisėti“, – konstatavo teismas.

Šį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą ieškovai jau apskundė apeliacinei instancijai – Klaipėdos apygardos teismui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas