– Gal kas nors ir pasiges, aš – tikrai ne. Pastebėdavau žurnaluose ar televizijos ekrane gražius butelius bei taures, tačiau man tai nedarė jokios įtakos ir neskatino pirkti. Aš alkoholio seniai nevartoju. Tik jaunystėje „prie kompanijos“ kartais paragaudavau. Taigi man tas nuo sausio 1-osios įsigaliosiantis draudimo įstatymas neturi jokios reikšmės.
Stasys GIEDRA:
– Alkoholį vartoju labai retai, nes aš ne mėgėjas. Taurę pakeliu nebent per šventes. Kokio gėrimo noriu, tokį pats ir išsirenku, jokios reklamos man jo neįperša. Aš neinu į parduotuvę, pasižiūrėjęs į butelio paveikslėlį reklaminiame plakate ar kur kitur. Manau, alkoholio reklamos draudimas – kova su vėjo malūnais.
Genovaitė MIKALAUSKIENĖ:
– Labai geras įstatymas – nereikia gundyti alkoholiniais gėrimais. Būna, kad žmogus sėdi po vakarienės sotus prie televizoriaus, pamato reklamuojamą vyną ir gal pagalvoja, kad būtų neblogai taurę išgerti. O kai nebematys, tokių minčių nekils. Aišku, kaip žmonės sako, kas gėrė, ir toliau gers, tačiau galbūt įprotį atitolins nuo tų, kurie dar svarsto, ar to reikia.
Mindaugas MILTINIS:
– Grįžau atostogų iš Norvegijos. Ten niekur nepastebėjau viešai reklamuojamo alkoholio. Pats išgeriu labai retai, bet apskritai esu nusiteikęs prieš draudimus. Žmogus turi turėti proto ir laisvę pasirinkti. Jeigu ir išvis parduotuvėse nuspręstų nebepardavinėti svaigalų, kas gėrė, tas ras visokių necivilizuotų „taškų“, kur butelį įsigyti.
