Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dovanų maiše – ir žiupsnis pipirų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-12-22
Bibliotekos įkurtuvių kitąmet laukia ne tik Kalėdų Senelis, bet ir Pranciškonų gimnazijos mokiniai Monika Miltinytė ir Tadas Puškorius.

Šv. Kalėdos – stebuklų metas, tad šįkart ir „Pajūrio naujienų“ pašnekovas netradicinis – Kalėdų Senelis. O kas, jei ne jis, geriausiai gali pasakyti apie pokyčius Kretingos rajone – juk čia kasmet apsilanko, užeina ir į namus, perskaito mūsų rajono gyventojų laiškus su troškimais ir rūpesčiais. O jei manote, kad šis Kalėdų Senelis netikras ir spėliojate, kas gi iš tikrųjų jis yra – neabejokite bent jau tuo, kad po barzda slepiasi tikrai mūsų kraštą mylintis žmogus.

– Kalėdų Seneli, kaip keliavote šiemet, kai sniego pabarstyta tik vos vos?

– Tradicijos nekeičiau – nusileidau su elnių traukiamomis rogėmis Kretingos Rotušės aikštėje, žinoma, ten, kur žybsi pagrindinė miesto eglė. Kaip tik pamačiau ir labai geros žolės – pati ta elniams pasisotinti. Palikęs juos ten, kad paėstų ir atgautų jėgas, pats sėdau į Kretingos autobusų parko autobusą, kuris kaip tyčia pasitaikė stabtelti centre. Kai įlipau į tą autobusą, pasijutau tarsi vėl būčiau sugrįžęs į senus laikus, į savo vaikystę.

Neslėpsiu, teko ir apsiausto skverną išsipurvinti, reiktų tuos autobusus nuprausti. Bet argi tokie niekai gali sugadinti mano gerą nuotaiką? Tuo labiau, kad ir jūsų laikraštyje skaičiau, kad kitąmet nupirks naujų autobusų, kurie kursuos į Klaipėdą, Palangą. Viskas tik geryn.

– Tai ką bevažiuodamas tuo autobusu pamatėte?

– Važiavau iki Topolių mikrorajono. Kai pamačiau stadiono tvorą, nebežinojau, kur patekęs – gal į Sibirą? Tvora – praeito amžiaus pradžios, medžiai ten tokie laukiniai, seniai negenėti... Bet pasidairiau - pamačiau didelį pastatą, net akys nušvito nuo stiklų. Tik pagalvojau, kur aš čia savo elnius pasidėčiau, jei reiktų atvažiuoti. Jei su mašina būčiau, irgi tas pats galas. Koks trumparegis sugalvojo statyti sporto rūmus ten, kur nėra vietos, jų dar netgi nepastačius? Pavažiavau toliau Savanorių gatve – gražiausios erdvės atsivėrė, iš mokyklos, daugiabučių vaikučiai pabiro. Pamaniau, imčiau ir ten tuos stiklo rūmus perneščiau.

– O pėsčiomis po Kretingą ar neteko pakeliauti?

– Ėjau. Šaligatviai net pačiame centre kaip kliūčių ruožas – bato kulnį nusiplėšiau. Bet va, girdėjau, kad kitąmet Vilniaus gatvė bus kaip nauja – trinkelių šaligatviai, dviračių takas, ryškūs žibintai. O Rotušės aikštėje – net dvi žiedinės sankryžos! Ar tik ne 300 metrų atstumas jas skirs? Tokio dyvo niekur nemačiau. Gal kretingiškiai mėgsta ratais važinėti?

Diena trumpa, nė nepajutau, kaip sutemo. Gatvių žibintų šviesos tokios blankios, kad apgraibomis namų numerių ieškojau. Oi, trūksta Kretingos miestui tikro šeimininko. Va, Kęstučio g. jau šviesu – kaip Europoje.

– Kalėdų Seneli, bet mes jau turime parengtą studiją Kretingai apšviesti – ar negirdėjote?

– Girdėjau, kad apsukrūs gudročiai tokių studijų visoje Lietuvoje pažarstė. Noriu įspėti, kad tai – netikros dovanos, o sūris pelėkautuose. Taip ir ieško, kaip susižerti mokesčių mokėtojų pinigėlius. Manau, kad rajono galvos nekvailos, šį triuką suprato ir žino, kaip Kretingą apšviesti keliskart pigiau.

– Jei Jums, Kalėdų Seneli, sunku Kretingoje susiorientuoti, gal reikėjo pagalbos kreiptis į mūsų turizmo informacijos centrą?

– O yra toks pas jus? Nepastebėjau. Gal ne ten vaikščiojau? Ir įvažiuodamas į Kretingą nuorodų jokių nemačiau... Anei kokios poilsio aikštelės, kur jūsų miesto žemėlapis būtų pakabintas, ir kur galėčiau savo maršrutą susiplanuoti.

Bibliotekos įkurtuvių kitąmet laukia ne tik Kalėdų Senelis, bet ir Pranciškonų gimnazijos mokiniai Monika Miltinytė ir Tadas Puškorius.

– Tas turizmo informacijos centras yra Rotušės aikštėje, reikėjo paeiti bažnyčios link.

– Aaaa... Turėtų būti pakeliui, tarkim, prie kelio Šiauliai – Palanga, kad niekas to turizmo informacijos centro nepravažiuotų, kad kiekvieno prašalaičio akis jį pastebėtų ir užsinorėtų į jį užsukti. Žinau, kad šiuo keliu vasarą pusė Lietuvos pravažiuoja. Ir vietos šalia kad būtų ne tik automobiliui pastatyti, bet ir autobusui. Kretingoje yra 5 vienuolynai – kuris dar Lietuvos miestas tiek turi? O kaip pravažiuojantysis gali apie tai sužinoti? Turizmo centras turėtų būti kaip masalas, gal dar ir su kokia kavinuke. Jei įsileistumėte dar kokį verslininką su kavine ar parduotuve, tai jis jums ir tą turizmo centrą pastatytų.

– Kur, užsukęs į Kretingą, pabūnat ilgiau, kur Jūsų širdis atsigauna?

– Kadangi aš vasaros niekad nematau, tai nueinu į Žiemos sodą. Šiemet pamačiau ten, kaip auga bananas, citrinmedis, įdavė man planšetę, tai prisiskaičiau apie visus tuos retus augalus. Ten gražu. Tik tas bendrabutis prie dvaro rūmų kaip koks šašas. Rūmų priestatą gi nugriovė, kam tad šitą paliko?

Yra kuo pasidžiaugti ir Kretingos rajone. Buvau Darbėnuose, Salantuose, Grūšlaukėje – taip ten gražu, viskas sutvarkyta, šaligatviai nutiesti. Momentais ėmiau abejoti, kur tikrasis Kretingos rajono centras.

O Salantų parkas, o piliakalnių grožis! Imbarės piliakalnis, Kartenos piliakalnis su lurdu, Minijos vingis – širdis sąla nuo jų grožio. Tik vėl bėda – trūksta kelrodžių atvykėliui. Sukau sukau aplinkui, kol vargais negalais vienur ir kitur radau kelią. Tokių gamtos ir krašto istorijos perlų turite!

– Kalėdų Seneli, už metų savivaldos rinkimai. Jei Jūs Kretingos meru taptumėte – ką darytumėte? – Pirmiausiai pravalyčiau Savivaldybės kabinetus.

– Ar teisingai supratome: Savivaldybėj per daug valdininkų?

– Dirbančių – ne, bet patogiai snaudžiančių – taip.

– Kaipgi išvaikysi tokius, juk ir juos gina darbo įstatymai?

– Žinote, kai blogas kvapas patalpoje, tada pradarai duris, langus ir... Skersvėjis viską išpučia.

– Kokie kiti Jūsų darbai būtų?

– Suburti komandą, kuri turėtų idėjų, minčių, būtų kūrybinga, darbšti.

Ir laikyčiausi principo: kilo idėja – iš karto ją įgyvendinti, neuždarius stalčiuje.

– Gal kokia idėja dabar Jums į galvą šovė?

– Esu Rotušės aikštėje: imčiau dažų kibiriuką ir pats su tais savo valdininkais visus šiuo niūrius namus nuspalvinčiau.

– Kalėdų Seneli, žmonės gal ir patys tuos fasadus susitvarkytų, stogus pasikeistų, bet neturi pinigų.

– Bet tam gi ir yra politikai – jie galėtų tuos žmones paskatinti, atleisdami nuo nekilnojamojo turto ar žemės mokesčių. Gal dar rastų pinigėlį iš Savivaldybės biudžeto pridėti, nes visgi tai Kretingos miesto centras. Man pasirodė, kad Kretinga neturi ją mylinčio architekto, kuriam širdį dėl miesto įvaizdžio skaudėtų.

– Ko dar imtumėtės?

– Ieškočiau bendros kalbos su vietiniais verslininkais, kas savaitę su jais susitikčiau. Negi jie nenori, kad Kretinga būtų graži?

– Savo Kalėdų paštą suspėjote peržiūrėti?

– Skaitau kretingiškių laiškus ir matau, kad čia verkiant trūksta šiuolaikiškų darbo vietų. Reikia investuotojus traukti, o ne vien žemę arti, norint, kad Kretinga ir rajonas žibėtų, skambėtų. Sukurti laisvą ekonominę zoną – pasižvalgiau: tam puiki vieta Tiekėjų gatvėje. Koks verslininkas ten nenorėtų įsikurti: geležinkelis, Klaipėdos uostas, Palangos oro uostas, patogūs keliai. Viskas čia pat, ranka pasiekiama.

– Seneli, Jūs visų darbus suskaičiuojate. Ar mūsų rajono vadovai geri šiemet buvo?

– Jie nusipelnė pagyrų už pastangas dėl statomos bibliotekos užbaigimo. Planuoju per kitas šv. Kalėdas į jos įkurtuves atvykti. Gal tuomet ir sporto rūmų baseine jau galėsiu nusimaudyt, jei rajono vadovai tokie ryžtingi išliks.

Kai vaikštau po Kretingą, vis pagalvoju: gera čia gyventi. Jauku, ramu. O dėl tų krislų, pakliuvusių į mano akis, nesupykit – tai tik geraširdiška kritika.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas