– Skaičiau, kad nuo lapkričio mėnesio Valstybinė mokesčių inspekcija organizuos internetinę čekių loteriją. Savaitinio žaidimo metu 10 žmonių galės laimėti po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu vienas žmogus laimės 5 tūkstančių eurų. Matyt, taip siekiama ugdyti gyventojų pilietiškumą, kad jie prašytų kvitų.
Irena VARKOJIENĖ:
– Mąstant valstybiškai, tvarka yra tvarka, visi pardavėjai ar paslaugų teikėjai turėtų išduoti čekius, nors aš pati jų neprašau. Prisimenu, sovietmečiu kirpyklose būdavo įrengti kasos aparatai. Atėjus apsikirpti ar susišukuoti, pinigus iš anksto reikėdavo sumokėti ne pačiai kirpėjai, o prie to aparato sėdinčiai kasininkei. Ji ir išmušdavo čekį.
Bronislava KINČIENĖ:
– Į turgų nebeinu dėl aukštų kainų – kur matyta, kad, kiek produktai anksčiau kainuodavo litais, dabar kainuoja eurais ir dar daugiau. Plaukus man apkerpa draugė, visuomeninio maitinimo įmonių paslaugomis beveik nesinaudoju, pavalgau namuose, tad man tas čekių klausimas neaktualus.
Vladas RINIUS:
– Neatėjo į galvą turguje prašyti čekio. Neprašau nei kirpyklose, nei batų taisyklose. Kam man jo reikia? O parduotuvėse visuomet duoda. Perkant kokį daiktą, tai yra garantas, kad per 14 dienų galėsiu jį grąžinti, jeigu man netiks arba bus sugedęs.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
