Gaisrą gesinti padėjo kaimynai

Patyrusi gaisro siaubą, juodupėniškė Danguolė Vaičekauskienė ne bėdojo dėl šeimą ištikusios nelaimės, o su pagarba ir dėkingumu pasakojo apie savo kaimynus, kurie, nelaukdami ugniagesių, puolė gesinti degančio ūkinio pastato.

Nors šeima patyrė nemenkų nuostolių, išgyveno didelį išgąstį, bet Danguolė Vaičekauskienė mini ne savo bėdas, o nuoširdžiai dėkoja žmonėms, padėjusiems gesinti gaisrą.

Praėjusį trečiadienį Danguolė ir Jurgis Vaičekauskai su šeima vakare grįžo namo. Kol šeimyna bruzdėjo po namus, Jurgis išėjo pagirdyti gyvulių. Bet netrukus vyriškis grįžo vidun – reikia ugniagesių.

Kai D.Vaičekauskienė paskui vyrą išbėgo į kiemą, ūkinio pastato stogas jau degė atvira liepsna. Nors moteris gerai žinojo gaisrinės telefoną, ištikta šoko jį pamiršo ir paskambino policijai.

Nors Salantų ir Grūšlaukės ugniagesiai atvyko labai greitai, bet pirmieji į gaisravietę suskubo kaimynai. Kas nešė kibirus vandens, kas jungė žarnas, kad galima būtų iš vandentiekio paleisti vandenį.

„Kaimynų Mildos ir Gintauto Alonderių šeima visa atbėgo pagelbėti. Mačiau, kaip jų vaikai stipriai laikė žarnas, kad sudurstytos jos neatsijungtų, nes pas mus yra didelis vandens slėgis“, - pasakojo D.Vaičekauskienė.

Nelaimės ištiktai šeimai į pagalbą atskubėjo brolių Vaičekauskų – Rimučio, Andriaus ir Vidmanto – šeimos, Kostas Petrulevičius, Albinas Zubė, Stasys Gedrimas. Povilas Grikpėdis į ugniavietę atvažiavo traktoriumi, prisikrovęs talpų su vandeniu.

Tą vakarą vėjo nebuvo, bet sproginėjo degantis šiferis, lakstė degančio šieno gumulai, todėl būta pavojaus, kad ugnis gali persimesti į kitus pastatus. Tačiau juodupėniškių ir ugniagesių darbas nenuėjo veltui. Nudegė ūkinio pastato stogas, sudegė šienas, statybinė mediena, bet ugnis nespėjo pagauti tame pat pastate buvusių gyvulių, neužsidegė ir aplinkiniai statiniai.

Manoma, kad gaisras kilo dėl elektros problemų. Nors ji buvo naujai įvesta, tačiau ūkiniame pastate yra daug graužikų, kurių šeimininkai jokiais nuodais neatsikrato. Jie įtaria, kad žiurkės galėjo pragraužti laidus.

„Kai vagys išneša ir pavagia, ne tiek gaila. Bet gaisro didžiausiam priešui nelinkėčiau, - sakė D.Vaičekauskienė. – Apima didelis bejėgiškumo jausmas – matai, kad dega, bet nieko negali padaryti“.

Prieš keletą metų Klaipėdoje buvo pavogtas Vaičekauskų šeimos automobilis, stovėjęs prie ligoninės, dukart buvo apvogti namai. Visi trys nusikaltimai buvo išaiškinti, vagys nuteisti. Bet žalos Vaičekauskams niekas neatlygino. Kaip paprastai – iš vagių nebuvo ko paimti, jie neturi jokio turto.

• Rašyti komentarą (1)