|
|
|
Lietuvos tūkstantmečiui – istorinis filmas
Lietuvos kino studija „Studija 2“ artėjančio Lietuvos tūkstantmečio bei Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga ėmėsi kurti epinę dramą „Žalgiris – geležies diena“. Kino sales šis 2 val.20 min. trukmės istorinis filmas turėtų pasiekti 2010 metų vasarą. Dabar vyksta parengiamasis filmo kūrimo etapas: filmo prodiuseriai Arūnas Stoškus bei Kęstutis Petrulis važinėja po Lietuvą, lankosi savivaldybėse ir supažindina su būsimu projektu bei kviečia jas lėšomis prisidėti prie būsimo filmo. Šios epinės dramos biudžetas sudaro 17 mln. Lt. Valstybė skirs 12,5 mln. Lt, o likusius pinigus kūrėjai turi surasti patys. Vienas iš finansavimo šaltinių ir yra Lietuvos savivaldybių asociacija. „Jau apvažiavome du trečdalius Lietuvos savivaldybių, ir visų jų vadovai ketino prisidėti. Tai jie turės derinti rajonų tarybose, kai bus svarstomas biudžetas ir tvirtinamos tikslinės lėšos. Kino įstatymas numato, kad savivaldybės gali remti kiną, - kalbėjo Kretingos savivaldybėje ir „Pajūrio naujienų“ redakcijoje apsilankę filmo kūrėjai. – Mes įsipareigojame savivaldybę, kaip projekto rėmėją, įrašyti į filmo titrus, organizuoti filmo premjeras, surengti susitikimus su kūrybine grupe“. Filmas „Žalgiris – geležies diena“, anot projekto autorių, bus skirtas vienam svarbiausių mūsų tautos istorijos įvykių – 1410 m. liepos 15 dieną įvykusiam Žalgirio mūšiui, kuriame jungtinė Lietuvos bei Lenkijos kariuomenė nugalėjo ir galutinai palaužė Vokiečių ordino karinę galią. Scenarijuje atspindėti įvykiai atskleidžia vieno audringiausių Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpių dvasią, kai savo jėgas valdovų sostuose išbandė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir būsimas Lenkijos karalius Jogaila. Pasak A.Stoškaus, filmas apims 28 metų laikotarpį. Visi įvykiai rutuliosis per įtakingų dviejų valstybių veikėjų – pusbrolių Vytauto ir Jogailos – santykius. Filmo startas – Vytauto pabėgimas iš Krėvos pilies ir prieglobsčio pas ordiną paprašymas. „Kai Vytautas vedė karius į lemtingą mūšį Žalgirio lauke, jam buvo apie 60 metų. Karvedys mirė 82-jų. Todėl aktoriaus amžius turės būti apie 40 metų. Kas vaidins Vytautą Didįjį, šiandien dar nėra nuspręsta“, - tvirtino A.Stoškus. Filme bus apie 10 pagrindinių vaidmenų. Jo režisierius – Raimundas Banionis. Žalgirio kovose dalyvavo per 50 tūkstančių karių, todėl masinėms scenoms reikės surinkti apie tūkstantį statistų. Kuriant mūšio scenas ir istorinius kostiumus prisidės ir Krašto apsaugos ministerija. „Krašto apsaugos ministerija šiuo filmu galės kurti ir įtvirtinti savo įvaizdį. Vytautas Didysis pats matė vakariečių karių ginkluotę, kovų taktiką. Vesdamas savo pulkus į Žalgirio mūšį, jis juos apginklavo lygiaverčiai su kryžiuočiais“, - teigė A.Stoškus. Planuojama jau ateinantį birželį pradėti filmuoti šią kino juostą. Tai truks keturis mėnesius. Istoriškai Lietuvos krikštas vyko žiemą, todėl, anot filmo kūrėjų, kai kurias scenas teks filmuoti ir vėliau. Filmo kūrimo procese dalyvaus apie 100 žmonių. „Kurdami epinę dramą su masinėmis kovų scenomis pirmiausia pasimokysime iš kaimynų lenkų, kurie turi nemažą tokio pobūdžio filmų kūrimo patirtį, - tikino K.Petrulis. – Lenkus pakvietėme ir dalyvauti kuriant mūsiškį filmą, tačiau - su sąlyga, kad nesikištų į filmo scenarijų. Jie turi savų istorijos interpretavimo tendencijų“. Epinė drama apie Vytautą Didįjį Lietuvos kino istorijoje bus antroji po istorinės kino juostos „Herkus Mantas“, kuri sukurta 1972 m. Lietuvos tūkstantmečio programoje iš dešimties projektų buvo parinkti du: filmas apie Vytautą Didįjį ir Žalgirio mūšį nurungė filmo projektą apie Pilėnus ir kunigaikštį Margirį.
|
|
