Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Atsakomybė – įpareigojimas ir našta

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-05-05

Mediko dienos proga per 40 rajono specialistų – gydytojų, bendruomenės slaugytojų, kitų sveikatos įstaigų darbuotojų – buvo apdovanoti padėkos raštais. Chirurgui Petrui Navasaičiui ir Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėjai Jūrutei Sofijai Pocienei padėkos raštus atsiuntė sveikatos ministras Žilvinas Padaiga.

Ministro apdovanojimas, anot chirurgo Petro Navasaičio, yra didelis įvertinimas ir didelis džiaugsmas, bet tai yra tik laikinas paminėjimas.
Kodėl chirurgai trumpiau gyvena

Kretingos ligoninėje chirurgas P.Navasaitis dirba 46 metus, iš kurių 30 metų gydytojas operavo. Į mediciną pastūmėtas motinos, P.Navasaitis sakė, kad gal būtų buvęs ne prastesnis ir inžinierius, nes visuomet buvo praktiškas, mėgo mechaniką, dalykišką darbą. Visi šie bruožai reikalingi ir chirurgui. Kaip ir didelė kantrybė, nes kartais tenka darbuotis, 3-4 valandas stovint vienoje vietoje prie operacinio stalo.

„Nėra nė vieno mediko, kuris nebūtų padaręs klaidų, - sakė gydytojas. – Dabar jau miręs mano kolega sakydavo, kad kiekvienas chirurgas turi savo kapinaites. Neklysta tik Dievas“.

Anot chirurgo, tai klaidos neleidžia būti abejingu, cinišku, jos verčia mokytis. Manoma, kad chirurgų amžiaus vidurkis – 53 metai.

„Tai yra dėl atsakomybės – ji nepaleidžia ir išeikvoja“, - įsitikinęs P.Navasaitis.

Gydytojas džiaugėsi, kad pagaliau kolegos pakviesti kartu atšvęsti savo profesinę šventę. Medikai neturi kada išsikalbėti ir pasiguosti darbe, o pasiguosti, anot P.Navasaičio, reikia. Tik medikas mediką supranta iš pusės žodžio, iš žvilgsnio. Jis pagarbiai mini savo kolegę vaikų gydytoją Janiną Rapalienę, garbaus jubiliejaus proga taip pat pelniusią sveikatos ministro padėką. Su J.Rapaliene kartu pradėjo dirbti ir iki šiol abu tebedirba Kretingos ligoninėje, puikiai sutaria, yra kartu keliavę. Garbaus amžiaus gydytojas, kuris 70 metų jubiliejų atšventė balandžio 29 d., džiaugiasi, kai kursuose jam dėsto jauni kolegos.

Didžiausias žmogaus turtas – sveikata, sako gydytojas, kurio lūpose šie žodžiai įgyja tikrąją prasmę. Jis mini garsųjį krepšininką Robertą Javtoką, kuris po eismo įvykio, kurio metu smarkiai susižalojo, pardavė motociklą. Chirurgo įsitikinimu, krepšininkas turėjo suvokti, kad nesaugodamas sveikatos, gali netekti ir garbės, ir pragyvenimo šaltinio.

Chirurgas P.Navasaitis yra fatalistas – jis tiki likimu. Ir šis tikėjimas jam leidžia gyventi nedrebant dėl rytojaus.

„Nebijau eiti, važiuoti, keliauti, nes bus taip, kaip lemta“, - sakė P.Navasaitis, save atidavęs darbui ir didžiajai kelionių aistrai.

Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja Jūrutė Sofija Pocienė ministro apdovanojimą priėmė kaip veteranė, ligoninėje dirbanti nuo 1962 m.
Darbas suteikia galimybę realizuoti save

“Su gydytojais mes dirbame ranka rankon, - sakė Kretingos ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja J.S.Pocienė. – Kai mažame sekreto lašelyje surandi tai, kas plika akimi nematoma, tai, kas padeda gydytojui nustatyti arba patvirtinti diagnozę, jautiesi stiprus, esi patenkintas savo darbu“.

Laboratorijoje dirbdama nuo 1962 m., J.S.Pocienė perėjo visą laboratorijų evoliucijos etapą nuo paprasčiausio mikroskopo ir rankų darbo iki šiuolaikiškos europinės laboratorijos įrangos. Anksčiau dirbti buvo sudėtingiau, nes turint tik mikroskopą reikėjo daugiau žinių ir nuovokos. Stažuodamasi anuometiniame Leningrade specialistė įgijo daug žinių, bet grįžusi į Kretingą buvo priversta nusileisti ant žemės, nes nebuvo įrangos, kuri leistų tas žinias realizuoti. Tokią pat įrangą teturėjo ir kitos tuomet plačios šalies laboratorijos, išskyrus Karo akademiją Leningrade. Dabar svarbu gerai išmanyti aparatūrą, kuri daugeliu atvejų pakeičia žmogų.

„Kai darau, žinau, ką darau. Ir tai yra svarbiausia“, – sakė J.S.Pocienė.

Moteris sakė nesvajojusi dirbti laboratorijoje. Medicinos biologe tapo ligotos motinos prašoma stoti ten, kur galima kuo greičiau baigti mokslus. Bet pradėjusi dirbti pajuto žinių stygių, todėl po dvejų metų įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti medicinos biologijos.

Darbas moteriai yra galimybė realizuoti save.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas