Palanga atsisveikino su paskutiniuoju grafu Tiškevičiumi

Praėjusį sekmadienį Palangos kapinėse, šeimos kapavietėje, palaidotas paskutinysis tiesioginis grafų Tiškevičių, kurie valdė Palangą per 100 metų, palikuonis Alfredas Tiškevičius. Po laidotuvių, velionio pageidavimu, laukymėje netoli kapinių buvo surengtos vaišės tūkstančiui jį palydėjusių palangiškių.

Į kapo duobę granitinę urną su kremuotais Alfredo Tiškevičiaus palaikais nuleido Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas (dešinėje) ir grafų Tiškevičių įkurto Palangos botanikos parko vadovas Antanas Sebeckas.

Dar gyvas būdamas, Palangos garbės pilietis grafas A.Tiškevičius turėjo svajonę – surinkti į vieną vietą savo gimtojo miesto žmones pasibūti, pabendrauti ir ketino juos pavaišinti bokalu alaus ar stiklu vyno. Savo valios jis nebespėjo įvykdyti dėl silpnos sveikatos. Todėl šį jo norą artimi bičiuliai pasistengė įgyvendinti surengdami masinius gedulingus pietus. Juose buvo patiekti šalti žuvies bei mėsos užkandžiai, mišrainės, vyno, gaiviųjų gėrimų.

Velionį pagerbė rūmuose ir bažnyčioje

Varšuvoje gyvenęs 94-erių A.Tiškevičius mirė liepos 9 dieną. Urna su velionio palaikais iš Varšuvos į Palangą buvo atgabenta dar liepos viduryje. Tačiau velionio artimieji – žmona Uršulė bei sūnus Alfredas – pageidavo, kad susirinktų po pasaulį išsibarsčiusi plati giminė.

Šeštadienį žmonės plūdo į Gintaro muziejų, buvusius A.Tiškevičiaus bei jo tėvų namus, atiduoti pagarbą paskutiniam Palangos didikų palikuoniui. Urna buvo pastatyta Židinio menėje. Tą vakarą Lietuvos kamerinio orkestro atliekamas „Naktinių serenadų“ simfoninės muzikos koncertas rūmų terasoje buvo skirtas A.Tiškevičiui bei jo iškeliavusiems gentainiams atminti.

Kitądien, sekmadienį perpiet, urna buvo išnešta ir pajudėjo Palangos bažnyčios link. Beje, pirmoji medinė Palangos bažnyčia buvo pastatyta A.Tiškevičiaus senelių, o dabartinė mūrinė – jo tėvų rūpesčiu. Iš bažnyčios pakaitomis velioniui artimi žmonės urną nešė į miesto kapines.

Būdamas gyvas A.Tiškevičius pageidavo būti palaidotas Palangoje, šeimos kapavietėje, greta savo sesers Antaninos. Antanina mirė praėjusio amžiaus antrame dešimtmetyje, sulaukusi vos 19 metų. Alfredas buvo paskutinysis, dešimtasis, Palangos grafų – Antaninos ir Felikso Tiškevičių – vaikas. Gimė 1913 m. Krokuvoje. Iš viso A.ir F.Tiškevičiai turėjo 5 sūnus ir 5 dukteris. Skirtumas tarp Alfredo ir jo vyriausios sesers buvo net 23-ji metai.

Alfredo senelis įleido šaknis pajūryje

Kretingą ir Palangą ypač išgarsino Alfredo senelis Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.). Palangos dvarą jis paveldėjo iš tėvo, irgi Juozapo. Apie 1862 m. iš prasilošusio didiko Zubovo jis išsinuomojo šalia Palangos esantį Kretingos dvarą, kurį 1874 m. varžytinėse nusipirko. 1875 m. į Kretingą jis perkėlė šeimos rezidenciją.

Ją kurdamas, iš pagrindų atnaujino dvaro parką, suteikdamas jam prancūziškojo stiliaus parkams būdingų bruožų. Pagal daržininko Haiduko planus buvo pertvarkyta priešais rūmus plytėjusi reprezentacinė parko dalis. Čia pasodinti introdukuoti medžiai ir dekoratyviniai krūmai, karpomų mažalapių liepų alėjos, kurios sudarė arkos pavidalo pavėsingus tunelius. Parke Tiškevičiai augino fazanus ir vynuogines sraiges.

Prie rūmų grafas pristatė stiklinę oranžeriją, kurioje įkūrė Žiemos sodą. Jame augo egzotiškų kraštų augalai, uolomis žemyn krito krioklys, nardė dekoratyvinės žuvys, sienas puošė koralai.

Vasaros ir žiemos sodas turėjo reprezentacinę reikšmę. Jame mėgo vaikščioti ne tik rūmų šeimininkai, bet ir į svečius užsukę grafų pažįstami ir artimieji, aukšti valdžios pareigūnai. Grafas leido sode lankytis Kretingos miestelėnams ir apylinkių valstiečiams. Vasaromis čia mielai lankydavosi Prūsijos ir Palangos kurortų vasarotojai, kadangi iki XX a. pr. tai buvo vienintelis parkas arčiausiai mūsų pajūrio.

1882 m. grafas subūrė dvaro orkestrą, kurio branduoliu tapo profesionalūs muzikantai, atvykę su šeimomis iš Čekijos. Orkestras koncertuodavo ir Palangos kurorte.

Juozapas Tiškevičius mėgo naujoves. Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje - plytinę ir uostą, iš kurio grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją. 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. 1884 m. nuo dvaro iki miesto nutiesta akmenimis grįsta gatvė su pirmuoju Kretingoje šaligatviu ir mūriniu tiltu. 1890 m. rūmų ir žiemos sodo apšvietimui jau buvo naudojama elektra.

Neabejingas J.Tiškevičius buvo našlaičiams ir likimo nuskriaustiems žmonėms. Prie tvenkinio jis pastatė dvaro ligoninę, kurioje nemokamai gydėsi kumečiai ir tarnautojai. Tame pačiame pastate veikė senelių ir našlaičių prieglauda.

Kaip ir daugelis kitų didikų, grafas buvo aistringas medžiotojas. Jo medžioklės trofėjai, paukščių ir gyvūnų iškamšos ilgai puošė Kretingos rūmų sales.

Išėjęs į atsargą, Juozapas Tiškevičius nesiskyrė su kariška uniforma ir žirgu, ant kurio mėgo jodinėti po savo valdas. Mirė 1891 m. gegužės 27 d. Pašarvotas buvo Palangoje. Paskutinėn kelionėn į Kretingą išvežtas ant katafalko, kurį traukė 4 juodai apdengti arkliai, o iš šonų žygiavo fakelais nešini 4 juodai apsirengę vyrai. Jį lydėjo mėgiamiausias žirgas, šeimos nariai ir artimieji. Aprengtas paradine pulkininko uniforma, grafas gulėjo įstiklintame karste, ant kurio buvo padėta uniforminė kepurė ir kardas. Kretingoje karstas buvo pastatytas senųjų parapijos kapinių Šv.Jurgio koplyčioje, o 1893 m. perkeltas į Tiškevičių šeimos koplyčios rūsį.

Apie 1862 m. Juozapas Tiškevičius vedė Sofiją Horvataitę, kuri pagimdė jam 9 vaikus: 6 sūnus ir 3 dukras. Vyriausias sūnus Juozapas mirė 1867 m., būdamas ketverių metų. Kiti sūnūs užaugę garsino Tiškevičių giminės vardą, prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir pramonės vystymosi, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Po grafo mirties Kretinga atiteko vyriausiam sūnui Aleksandrui, Lentvaris - Vladislovui, Užutrakis - Juozapui, Palanga - Feliksui, fabrikai ir rūmai Vilniuje – Antanui, o palivarkai – dukterims.

Alfredas – paskutinis grafų palikuonis

Alfredo tėvas Feliksas (1870-1932) Palangą paveldėjo iš savo tėvo Juozapo. Nors ir turėjo dvarų Ukrainoje bei Baltarusijoje, jis rūpinosi ir kurorto plėtra: statė vilas, įrengė artezinį šulinį, pastatė Kurhauzą. 1897-1902 m. nuošaliau nuo kurorto centro, prie Birutės kalno, pasistatė naujus dvaro rūmus – dabartinį Gintaro muziejų. Prie muziejaus prancūzų architektas-dendrologas Eduardas Andrė įkūrė parką ir apsodino jį iš įvairių Europos šalių atvežtais retais augalais. Kasinėjant parke buvo surastas unikalus gintaro lobis, senovės gintaro papuošalų kolekcija. Šie papuošalai buvo eksponuoti ir aukštai įvertinti Paryžiuje. Vėliau šią kolekciją Antanina Tiškevičienė padovanojo Kretingos muziejui.

F.Tiškevičius mirė 1932 m. Po jo mirties Palangą valdė žmona Antanina.

Antrasis pasaulinis karas Alfredą užklupo, kai jam buvo 27-eri metai. Jo motina jau buvo pasitraukusi į Vakarus. Todėl jis valdė Palangą iki 1940-ųjų metų. Alfredas jau buvo vedęs ir turėjo sūnų Adomą. Bėgo nuo rusų, buvo įkalinę vokiečiai. Vėliau atsidūrė Lenkijoje. Ten dirbo įvairius juodus darbus ir slėpė savo šaknis. Varšuvoje jis gyveno ligi savo mirties.

Po Lietuvos Nepriklausomybės sakė esąs laimingas, galėdamas grįžti į savo namus – į Palangą. 1997 m. už giminės nuopelnus, kuriant ir plėtojant kurortą, jam buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas.

Adomas - vienintelis A.Tiškevičiaus palikuonis iš pirmos santuokos. Jis gyvena JAV ir dirba gydytoju. Lenkijoje A.Tiškevičius vedė antrąkart: su žmona Uršule savų vaikų nesulaukė. Ji turi du sūnus iš pirmosios santuokos. Gyvas būdams grafas A.Tiškevičius apgailestaudavo, kad Dievas jam nedavė nė vaikaičių. Beje, grafo Tiškevičiaus laidotuvėse jo sūnaus bei antrosios žmonos giminės stovėjo atokiai vieni nuo kitų ir tarpusavyje nebendravo.

• Rašyti komentarą (5)