Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Jubiliatės širdis ten, kur jos vaikai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žmonės
  • 2020-05-22
„Myliu gyvenimą, džiaugiuosi kiekviena nauja diena“, – jubiliejaus išvakarėse atviravo Regina Kungienė.

Geriausių draugių ir sūnaus Kretingos parapijos klebono Astijaus apsuptyje Vydmantuose gyvenanti Regina Kungienė vakar paminėjo savo 80-ies metų jubiliejų.

Gimę tą pačią dieną

„Neatsimenu, kada tiek skaudėjo širdį – ne dėl tų prabėgusių metų, o kad šįkart šalia nebus Soteros, Egidijaus, Salvijaus. Tai – mano vaikai, kurie su šeimomis gyvena toli – kas Floridoje, kas Londone, kas Niujorke. Tik Astijus, kaip aš sakau, greitoji mano pagalba, – čia pat, Kretingoje“, – jubiliejaus išvakarėse atviravo Regina.

Su po pasaulį išsibarsčiusiais mylimiausiais žmonėmis pastaruoju metu ji bendrauja tik naudodamasi planšete. „Žinau paslaptį, kad dukra Sotera Astijui buvo davusi nurodymą atvežti ir padovanoti man 80 rožių. Sakiau, ar pasiutot, vaikai, kam to reikia?“ – mojo ranka pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad, pasibaigus karantino suvaržymams, galbūt vasarą, visi artimieji gimtinėje susitiks ir kaip anksčiau apsikabins, susės prie plataus vaišių stalo.

„Trūks tik Liudo. Visada man jo trūko...“ – prieš maždaug 30 metų Kretingos kapinėse atgulusį savo žmogų prisiminė Regina. Įsivaizdavo, kaip jis dabar džiaugtųsi savo 7-iais anūkais, o tais, kurie jau yra šiek tiek ūgtelėję, didžiuotųsi – kad per šventes pasipuošia tautiškais rūbais, kad gražiai kalba lietuviškai, kad yra religingi ir nuo mažumės myli Dievą.

Regina su būsimuoju vyru susipažino besimokydami Kretingoje, vakarinėje mokykloje. Nuo Salantų kilęs Liudas Kungys čia mokytis pradėjo grįžęs po armijos. Anot pašnekovės, tarp 13-os merginų buvo vienintelis vyrukas – vyresnio amžiaus, nuoširdus, draugiškas, santūrus, protingas.

„Vieną dieną po pamokų pakvietė pasivaikščioti. Netoli mano tėvų namų Lapyno rajone daug kartų pirmyn atgal kursavom palei geležinkelį“, – juokėsi Regina ir pridūrė, jog tuomet nė negalvojusi, kad likimas suvedė visam laikui.

Dar draugystės pradžioje Regina Liudo paprašė parodyti pasą ir abu negalėjo patikėti juodu ant balto pamatę, kad yra gimę tą pačią dieną – gegužės 21-ąją! Tik išrinktasis 10-čia metų vyresnis, taigi šiemet jam jau būtų sukakę 90.

„Pinigų dovanoms anuomet neturėjome, gimtadienio proga Liudas man vis parnešdavo puokštę baltgalvių, o aš kartą jam padovanojau tikriausiai nebrangų, bet dailų kaklaraištį, pirktą vienoje Klaipėdos parduotuvių“, – prisiminė pašnekovė.

Šią nuotrauką Regina Kungienė (dešinėje) ypač brangina, nes joje nusifotografavo su visais keturiais savo vaikais: šalia mamos – dukra Sotera, antroje eilėje (iš kairės) Salvijus, Astijus ir Egidijus.

Vietoj demonstracijos – į bažnyčią

Apie 10 metų jie ir gyveno Klaipėdoje. Čia į pasaulį atėjo pirmieji vaikai – Astijus, Egidijus ir Salvijus, o dukra Sotera gimė jau Vydmantuose. Į šią gyvenvietę gabų statybų inžinierių atsiviliojo tuometinio tarybinio ūkio pirmininkas Liudas Gūžė, pasiūlęs ir pareigas, ir sklypą nuosavam namui.

? „Statėmės, plūkėmės savo daržuose ir šiltnamyje, trūko pinigų – auginome daug pomidorų, braškių, kuria sėkmingai išparduodavome Palangos saulėje besipleškinantiems kurortininkams“, – pasakojo R. Kungienė. Turguje jiedu su vyru stovėdavo pakaitomis, kai galėdavo, padėdavo ir vaikai. O kiekvieną sekmadienį, kaip to norėjo šeimos galva, visi Kungiai tradiciškai turėjo važiuoti į bažnyčią ir dalyvauti votyvoje. Kartą bažnyčion L. Kungys tyčia ar netyčia namiškius „sustrojinęs“ ir pačią Gegužės 1-ąją, kai daugelis dirbančių ir besimokančių žmonių tarybiniais metais turėdavo žygiuoti demonstracijoje, nešti plakatus ir raudonas vėliavas. „Ko nepasisakei iš anksto? Būčiau savo „Volgą“ davęs, bent kur į atokesnius maldos namus pavažiavęs būtum, ar būtinai reikėjo čia pat, kad visi pamatytų?“ – tąsyk Liudą pabaręs tarybinio ūkio direktorius.

Anot R. Kungienės, daugelis Vydmantuose žinojo apie itin didelį Liudo Kungio religingumą. Gal dėl to ramiau šis išgyveno ir žinią, kad vienas sūnų pasirinko kunigo kelią. Klausimas buvo tik, ar tvirtai Astijus yra apsisprendęs ir nesiblaškys. „O aš kelias naktis užmigti negalėjau, verkiau, vis galvojau: kaip čia taip? Mudu su vyru jaučiamės laimingi, nesipykstam, o mūsų vaikui taip ir nebus lemta pažinti šeimyninės laimės?“ – praeities prisiminimais dalijosi ji.

Regina ir Liudas Kungiai su pirmagimiu būsimuoju kunigu Astijumi.

Linkėjo sau sveikatos

R. Kungienės diena prasideda 6 valandą ryto. Įsijungia ir pasiklauso „Marijos radiją“, sukalba rožančių, išsiverda arbatos ar kavos, tada pasičiumpa kaplį ar grėblį ir išskuba į kiemą tvarkyti aplinką. Toks ritualas iki pietų kartojasi kasdien, nors, regis, ten nebėra prie ko ir rankos pridėti – ir taip žaliuoja, žydi, kvepia, galvas kelia rausvi bijūnai, skleidžiasi prigijusi kretingiškės draugės Vidos Reinikienės padovanotoji sakura.

„Anądien skambinu Astijui, sakau, dar tą „ganyklą“, kai galėsi, atvažiuok nupjauti. Kad ir labai užsiėmęs, vakare atlėkė – čia vieną, čia kitą pievos pusę žoliapjove pravarė, ir jau kaip kilimas antai lygi žolė“, – pasidžiaugė Regina.

Kai jos kas nors paklausia, ko jubiliejaus proga pati sau palinkėtų, taip ir atsako: sveikatos ir dar kartą sveikatos. Gyvenimą ji labai myli, o, jei sveikata pasitaisytų, dar kokį sykį kur nors ir nuvažiuoti norėtų – gal pas dukrą į Floridą.

„Man visada patiko kelionės, kitokie gamtos vaizdai, šiltieji kraštai, vandenynai. Nebijojau nei lėktuvais skristi, nei laivais plaukti, tiktai, kadangi nemoku šnekėti užsienietiškai, visada šalia turėjo būti palydovas – kas nors iš mano vaikų“, – juokėsi R. Kungienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas