Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo mokytojas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mergaičių ir merginų choro „Viva Voce” vadovas ir Lietuvos Dainų švenčių meno vadovas bei dirigentas Raimondas Katinas.

„Dirigavimas – tai mano profesija, kurios aš pradėjau mokytis M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o paskui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuometinėje Lietuvos Valstybinėje konservatorijoje – aut. past.), įvairiose stažuotėse, meistriškumo kursuose. Nors šio meno mokiausi maždaug 20 metų, tačiau nenustoju mokytis ir šiandien, nes dirigavimas visų pirma – nuolatinis mokymasis, studijos. Pagaliau mano darbas visiškai sutampa su mano pomėgiais, jie labai susipynę, – kalbėjo Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo mokytojas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mergaičių ir merginų choro „Viva Voce“ vadovas ir Lietuvos dainų švenčių meno vadovas dirigentas Raimondas Katinas.

Besimokančių nėra daug

R. Katinas tvirtino, kad dirigavimas – labai sudėtingas procesas, nors iš pažiūros taip neatrodo. Dirigentas pasakojo, kad buvo atliktas tyrimas, po kurio įrodyta, kad būtent orkestro dirigentas per tam tikrą laiką atlieka daugiausia įvairių veiksmų, funkcijų, palyginti su kitų profesijų atstovais. Anot dirigento, ši profesija aktuali mokiniams, studentams, kurie mokosi dirigavimo, ir pakankamai siauram visuomenės ratui – koncertų, spektaklių klausytojams, daliai tikrosios inteligentijos.

„Savo darbe tenka nusivilti valdžios arba kai kurių atskirų žmonių požiūriu, tačiau labiausiai – kai mažai išmanantys, aukštesnes pareigas užimantys asmenys tuo pasinaudoja ir pradeda vadovauti, nurodinėti. Čia mano kantrybė dažnai būna „ant ribos“, – atviravo dirigentas R. Katinas, įžvelgdamas tam tikrą neigiamą pusę šiame darbe.

Paklausus pedagogo, kodėl besimokančiųjų dirigavimo nėra itin daug, jis įžvelgė, kad nemaža dalis dirigentų mokslus baigė užsienio šalyse, šiuo metu taip pat yra studijuojančių užsienyje, todėl vaizdas nėra visiškai aiškus. Vis dėlto pagrindinė priežastis – gerokai susiaurėjęs muzikinis laukas Lietuvoje.

Jis taip pat teigė, kad perspektyvos ateityje dirbti pagal šią specialybę irgi gerokai miglotos. Yra dar viena priežastis – iš besimokančiųjų šios specialybės yra reikalaujama labai daug įvairiausių sąnaudų, darbo. Pasak jo, tai ne visiems priimtina, tačiau sakoma, kad, norint tapti geru dirigentu, reikia kažką gauti ir iš paties Dievo.

Dirigavimo mokytojas tikino, kad tai, ko jis mokėsi savo laiku, galima pritaikyti ir šių dienų jaunimui. „Kai kurie dalykai keliauja iš metų į metus ir laikas jų nekeičia, o moralinės vertybės anais laikais buvo vertinamos labiau. Kas keičiasi labiausiai – tai technologijos, tačiau kai kurių, vos ne šimtmečiais gyvavusių dalykų, niekas nepakeitė“, – nuomone dalijosi pašnekovas. Pedagogas pasakojo, kad, dirbdamas su savo mokiniais, siekia sąžiningo, abipusiai pagarbaus, lygiaverčio, profesionalaus, pozityvaus, sklandaus bendravimo ir bendradarbiavimo.

Mergaičių ir merginų choro „Viva Voce“ vadovas teigė, kad, norint vadovauti kolektyvui, svarbiausia turėti įvairių profesinių, taip pat pedagoginių, psichologinių žinių. Tačiau svarbos neturi prarasti ir vadovo charakterio savybės – valia, kantrybė, užsispyrimas.

Chorų situacija – stabili

Chorvedžio R. Katino duomenimis, profesionalių chorų situacija Lietuvoje šiuo metu stabili. Skaičius ilgą laiką nemažėja, bet ir nedidėja. Chorvedys sakė, kad esamas skaičius, ko gero, patenkina, deja, mažėjančias chorinės muzikos klausytojų gretas.

Jis įžvelgė didelius skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio šalių chorinės muzikos puoselėjimo. Pasak jo, skirtumai neišvengiami, tačiau dar priklauso, su kuriomis užsienio šalimis save lyginame. Tradiciškai žvalgomasi į artimiausias Baltijos valstybes, Šiaurės šalis.

Anot chorvedžio, prieš latvius ir estus neturime kuo pasigirti, nes ten itin aukštas chorų meninis lygis, įspūdingi chorų skaičiai šalyse, ypač didelis dėmesys dainų šventėms, kitiems chorinės muzikos renginiams, nepalyginamas dėmesys ir atlygiai už darbą chorų vadovams. Nuo mūsų į šiaurę – Suomija, Švedija, o ypač Norvegija, kur dirba nemažai lietuvių, taip pat pasižymi puikiai sutvarkyta struktūra, chorai dainuoja ir vadovai nesiskundžia, todėl mums tik belieka tikėtis didesnio dėmesio ir pagarbos tiek chorams, tiek jų vadovams.

Tautos šventė

Meno vadovui ir dirigentui R. Katinui organizuoti Dainų šventes reiškia platų ir didžiulį kelerių metų darbą, kuriam reikia daug kantrybės. Dainų švenčių meno vadovas atskleidė savo, kaip meno vadovo, pareigas: pirmiausia reikia surinkti ir suburti bendram darbui, vienam kvėpavimui pakankamai didelę ir įvairią kūrybinę komandą. Toliau – visa meninė dalis: muzikinė, literatūrinė, vizualioji, o tai irgi susideda iš daugybės smulkmenų.

Pasidomėjus, kokia pagrindinė priežastis, dėl kurios dirigentas imasi dainų švenčių meno vadovo pareigų, pašnekovas atsakė, kad tai daro iš pareigos, meilės muzikai ir tėvynei, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad prieš kiekvieną šventę yra rengiamas konkursas – reikia pateikti savo idėjas, jas pristatyti, apginti, kad užimtum šias pareigas.

Dainų švenčių meno vadovas ir dirigentas sakė, kad jaunimo dalyvavimas šioje tautos šventėje yra labai svarbus, ir tai jau bus ketvirtoji R. Katino surengta būtent Moksleivių dainų šventė. O visuotinėse šventėse, kurią 2022 m. organizuos taip pat R. Katinas, jaunimas yra didžiausia jėga.

Dirigentas svarstė, kad dainų šventė savo reikšmę, naudą suteikia tiems, kas ją priima. Yra ir nusiteikusių gana priešiškai prieš šią šventę. „Neverta minėti, kad pasaulyje tik trijose Baltijos valstybėse tai vyksta ir kad tai mus išskiria iš kitų pasaulio tautų. O kuo mes dar taip vertingai galėtumėme pasigirti? Visas pasaulis žinojo Arvydą Sabonį, tačiau jo karjera baigėsi. Turėjome garsius menininkus: Virgilijų Noreiką, Saulių Sondeckį, Donatą Banionį – šių pasaulyje garsių menininkų jau netekome. Mums liko mūsų Dainų šventės, kurios dar stebina pasaulį“, – prasmę įžvelgė meno vadovas ir dirigentas R. Katinas.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas