Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apžvelgė nuotolinį mokymą rajone

  • Edita KALNIENĖ
  • Švietimas
  • 2020-04-21

Kretingos rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto nariai, vėl posėdžiavę nuotoliniu būdu, apžvelgė, kaip mūsų rajone sekasi organizuoti nuotolinį mokymą. Išsakyti ir iššūkiai, ir galimos ateityje diegti naujovės.

Netrūksta iššūkių

Apie nuotolinį mokymą tiek šalyje, tiek mūsų rajone girdima įvairių nuomonių. „Iš tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų girdžiu įvairių nuomonių apie nuotolinį mokymą. Mūsų tikslas – užtikrinti mokymo kokybę, kad per pamoką mokinys pasiektų vienokios ar kitokios pažangos“, – susitikimą pradėjo Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, pokytis šioje srityje jau yra įvykęs, tačiau, kad būtų išvengta klaidų, naivu tikėtis. Šiuo metu ugdymo įstaigoms didžiausias iššūkis – pasikeitusi bendravimo forma.

Švietimo skyrius stengiasi užtikrinti bendradarbiavimą su mokyklų vadovais. „Pirmąsias dvi savaites nuotoliniu būdu bendravome su vadovais kas antrą dieną, dabar nusprendėme, kad pakaks vieno karto per savaitę, nes mokyklos patiria tikrai didelius krūvius“, – įvardijo A. Burbienė.

Mokyklos pasirenka įvairius mokymo metodus. Mūsų rajone įprastai per dieną vedamos po tris sinchroninės pamokos. Pranciškonų gimnazijoje yra kiek kitaip. „Ši mokykla buvo nusprendusi, kad iš pradžių dirbs tik asinchroniniu būdu, kuomet vaikams siunčiamos užduotys, ir mokiniai turi jas atlikti“, – apibūdino Švietimo skyriaus vedėja.

Švietimo komiteto narys Pranciškonų gimnazijoje dirbantis mokytojas Vaidas Kuprelis paaiškino, kad iš pradžių mokytojai dirbs asinchroniniu būdu, o po tam tikro laiko pereis prie kitos sistemos: „Nuo šios savaitės pereiname prie „Microsoft Office 365“, kuomet bus bendraujama su mokiniais sinchroniniu būdu.“

Ugdymo įstaigos taip pat yra nusistačiusios pamokų laiką. Kiekviena mokykla skiria laiką ir konsultacijoms, per jas atsako į mokinių pateiktus klausimus. „Pagal paskutinius duomenis, 31–50 proc. pamokų yra vedamos sinchroniniu būdu, realiuoju laiku. Darbas kompiuteriu ir kitais šaltiniais yra derinamas“, – teigė A. Burbienė.

Nuotolinio mokymo metu susiduriama ir su kitais iššūkiais. Buvo atvejų, kuomet vaikai negalėjo prisijungti prie tam tikrų sistemų, tačiau, A. Burbienės tikinimu, informacinių technologijų specialistai daug dirba, konsultuodami mokyklų bendruomenių narius. Kompiuterius šiuo metu turi visi rajono mokiniai. „Iš ministerijos gauti kompiuteriai yra pakankamai pajėgūs, todėl problemų kilti neturėtų“, – sakė A. Burbienė.

Nuotoliniam mokymui taip pat labai svarbios ir bendrosios kompetencijos, dėl kurių kyla ir tam tikrų problemų. „Gebėjimas mokytis realiuoju laiku, kai reikia čia ir dabar prisijungti, problemų sprendimas, bendravimo ir diskusijų kultūra. Turime labai gerą laiką ugdyti šias kompetencijas. Labai svarbi yra komunikacija ir grįžtamasis ryšys. Džiaugiuosi, kad yra mokyklų, kurios ir dabar rengia susitikimus su tėvais nuotoliniu būdu“, – apibūdino A. Burbienė.

Švietimo komitete taip pat iškilo klausimas, ar visi pedagogai yra aprūpinti reikiama įranga. „Turiu informacijos, kad pradinių klasių mokytoja Marijono Daujoto progimnazijoje neturi reikiamų priemonių“, – patikslinti informaciją prašė rajono meras Antanas Kalnius.

Švietimo skyriaus vedėjos tikinimu, mokytojai kreipėsi į mokyklų vadovus ir gavo visas būtiniausias priemones: „Visi norime dirbti labai prašmatniai, tačiau mokytojams, pagal esamą situaciją, ką turime, tą duodame. Bent jau aš taip manau, kad, neturint ausinių, ugdymo procesas stipriai nesutriko.“

D. Martišauskienė pasiūlė, kad turėtų būti daromi pamokų įrašai: „Manau, jie svarbūs, kad, iškilus kokiems nors nesklandumams, būtų galima peržiūrėti pamokas. Žinau, kad yra mokytojų, kurie taip dirba.“

Nepritarė vienai platformai

Pirmos dvi savaitės buvo skirtos pasirengti nuotoliniam mokymui. „Nuo antros mokymo savaitės išsigryninome, kas šiuo laikotarpiu svarbiausia. Mums svarbu, kad rajonas pasirinktų vieną mokymosi platformą. Tai užtikrina didesnes pažangos garantijas, galime dalintis ugdymo turiniu, padėti vienas kitam. Tokia yra ir viena informacinių technologijų specialistų rekomendacijų, – apie svarbų pokytį ateityje kalbėjo A. Burbienė, paaiškinusi, jog tai nereiškia, kad nebus naudojamos ir kitos, mokytojams jau žinomos, platformos. – Tai būtų mokymosi erdvė, kurioje yra užtikrinta duomenų sauga. Rajonas eina ta linkme. Dauguma mokyklų jau pasirinko „Microsoft Office 365“.

Švietimo skyriaus vedėjai įvardijus, kad rajono mokyklos pamažu renkasi vieną platformą, dėl to suabejojo kai kurie komiteto nariai.

„Manau, kad dirbti tik su viena programa nėra tikslinga. Kodėl turime keisti sistemą, jeigu pedagogai yra įpratę dirbti kitoje sistemoje. Pedagogai šiuo metu ir taip patiria stresą, nes dirbti tiesiogiai kur kas paprasčiau negu nuotoliniu būdu“, – kalbėjo D. Martišauskienė.

„Informacinių technologijų, duomenų saugos specialistų vertinimu, kuomet mokytojai dirba vienoje platformoje, tai yra sėkmės garantas. Tai nereiškia, kad naudotis bus galima tik viena platforma, tačiau vienoje platformoje būtų sudėtas mokymo turinys, vertinimai ir panašiai. Kai kurios mokyklos jau taip padarė, tai nebuvo liepta Švietimo skyriaus, – tikino A. Burbienė, atkreipusi dėmesį, kad karantino laikotarpiu mokyklos neprivalo pasirinkti vienos platformos – tai yra tik rekomenduojama, taip pat nėra nurodoma, kurią platformą reikėtų rinktis. – To link eisime ateityje. Jokios prievartos nebuvo ir nebus.“

Įvesti vieną platformą per karantiną nepritarė ir kiti komiteto nariai. „Reikia suvokti: jeigu mokykloje yra 200–300 mokinių, tai mokytojas turi ištaisyti didelį kiekį darbų. Dabar ne laikas įdiegti „Microsoft Office 365“. Karantiną užbaikime su tais resursais, kuriuos turime. Aš, kaip pedagogas, tikrai neturiu laiko gilintis į naują platformą. Man prireikė savaitės, kol mokiniams išaiškinau, kaip dirbsime, dabar reikėtų vėl viską iš naujo aiškinti“, – savo nuomone dalijosi Švietimo komiteto narys pedagogas Darius Petreikis.

Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė nuramino, kad per karantiną viena platforma nebus įvedama. Kad šiuo metu nereikia diegti naujų platformų, pritarė ir A. Kalnius: „Šiuo metu tikrai negalime mokytojų užkrauti papildomu darbu. Mokykimės, ir ką nors darykime pasibaigus karantinui. Manau, kad ministerija turėtų apsispręsti, kurios sistemos būtų tinkamos ir, jeigu jos mokamos, – už jas sumokėti.“

---

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras „Pajūrio naujienoms“ apie nuotolinį mokymą šalyje:

– Dar kovo 16 d. atlikta bendrojo ugdymo mokyklų apklausa parodė, kad tik 7,8 proc. mokyklų nuotolinis mokymas būtų iššūkis, nes niekada tokio tipo mokymas nebuvo organizuotas, ir mokyklų vadovai jautėsi sutrikę. Tačiau nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. trukusios mokinių pavasario atostogos buvo išnaudotos mokyklų ir mokytojų pasirengimui mokyti nuotoliniu būdu.

Kaip mūsų mokyklos greitai, vos per dvi savaites, persiorientavo į nuotolinį mokymą ir kaip viskas palyginti sklandžiai vyksta, – tai didžiulio mokyklų vadovų, mokytojų, savivaldybių, mokinių ir jų tėvų darbo, atsakomybės, susitelkimo rezultatas.

Balandžio 6 d. atliktoje mokyklų apklausoje apie 90 proc. mokyklų administracijų teigė įgyvendinusios suplanuotas nuotolinio mokymo veiklas.

Ir net grįžusi prie įprastinio mokymosi mokykla jau nebebus tokia pati, kokia buvo. Mokytojai ir mokiniai ne tik gludina skaitmeninius įgūdžius, bet atrado naujų mokymosi būdų, metodų, neabejotinai sustiprėjo mokinių savarankiškumas ir atsakomybė už mokymąsi. Kita vertus, kai kuriems mokytojams dar stinga pasitikėjimo ir įgūdžių naudotis technologijomis, nuotolinis mokymas, kai nėra gyvo kontakto, ne visiems yra priimtinas psichologiškai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas