Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Daugiau negu dešimtmetį užsienyje gyvenanti kurmaitiškė Gabrielė Januškaitė skatina jaunus žmones rinktis studijas užsienyje: „Vis dar gajus stereotipas, kad studijuoti užsienyje gali tik ypatingų gebėjimų turintys moksleiviai. Stojimų reikalavimai tikrai įgyvendinami įprastiems moksleiviams, o būsima patirtis – neįkainojama.“

Iš Kretingos rajono, Kurmaičių kaimo, kilusi 22 metų Gabrielė Januškaitė daugiau nei dešimtmetį savo gyvenimą kuria svetur. Italijoje baigusi mokyklą, šiandien mergina Mančesterio universitete studijuoja politikos mokslus ir tarptautinius ryšius bei aktyviai dalyvauja vietos lietuvių studentų bendruomenės veiklose.

Italija sužavėjo neiškart

Prieš dvylika metų G. Januškaitės šeima emigravo į Šiaurės Italiją, Rovigo miestą netoli Paduvos, dėl ekonominių priežasčių. Pašnekovė tikino, kad pirmuosius mėnesius buvo labai sudėtinga – ji nemokėjo nė žodžio itališkai, stigo draugų ir kamavo namų ilgesys. Pasak merginos, jai labai padėjo italų kalbos mokytojai, skirdavę papildomų užduočių, kad ji sparčiau išmoktų kalbą, tad po kelių mėnesių mergina jau galėjo bendrauti itališkai.

Per trejus metus G. Januškaitė „prisijaukino” italų kultūrą ir jos žmones. „Adaptacija vyko lėtai, nes ilgą laiką ilgėjausi Lietuvos, ten likusių senelių. Praėjus šiam laikotarpiui pamačiau Italiją kitomis akimis – susiradau puikių draugų, pradėjo patikti mane supanti aplinka“, – prisiminė pašnekovė.

Mergina teigė, kad jai buvo sudėtinga suprasti itališką mentalitetą – ramiau žvelgti į gyvenimą, tačiau šiandien ji džiaugiasi perėmusi šią savybę. „Lietuviai per greitai supyksta, yra linkę savyje nešiotis pyktį, konfliktai dažnai kyla dėl smulkmenų, o italai – ramesni. Jie staiga užsiplieskia, tačiau taip pat greitai nurimsta“, – skirtumus apibūdino pašnekovė.

Anot G. Januškaitės, Italijoje mokomasi 13 metų. Pradinis mokslas vykdomas 5 metus, 3 metus mokiniai ugdomi pagal vidurinio mokslo programas, o likusius 5 metus mokomasi skirtingų krypčių licėjuose – klasikiniame licėjuje labiau gilinamasi į graikų, lotynų kalbas, socialinių mokslų licėjuje nagrinėjama teisė ir teisėtvarkos sistema, tiksliųjų mokslų licėjuje, kurį baigė ir pašnekovė, plačiau mokomasi programavimo, matematikos, chemijos, taip pat 3 metus dėstoma filosofija kaip privalomasis dalykas.

Pastaroji disciplina sužavėjo merginą, tad laisvalaikiu ji ėmė gilintis į įvairių filosofų biografijas ir jų sukurtus veikalus.

Italijos mokyklose įprastai popamokinė veikla nevystoma taip plačiai kaip Lietuvoje. „Moksleiviai gali lankyti teatrą, padėti kitiems mokiniams ruošiant namų darbus. Sportinė veikla ir meniniai užsiėmimai dažniausiai yra mokamos paslaugos ir rengiamos kitų organizacijų“, – teigė G. Januškaitė.

Brexit“ kasdienio gyvenimo nepaveikė

Baigusi „Liceo Scientifico“ licėjų, mergina ilgai svarstė, kurioje šalyje ir ką ji norėtų studijuoti. Italijos aukštųjų mokyklų mergina nesirinko, nes siekė studijuoti anglų kalba, o, jos tvirtinimu, Italijoje studijos anglų kalba nėra itin kokybiškos.

Siekdama sujungti dvi savo tapatybes – lietuviškąją ir itališkąją – G. Januškaitė nutarė rinktis tarptautinių ryšių krypties studijas: „Man patinka skirtingos kultūros ir žmonių įvairovė. Labai įdomu bendrauti su kelių kultūrų žmonėmis, suprasti jų mentlitetą, todėl šios studijos man atrodė tinkamos. Esu ambicinga, norėjau mokytis pasaulinio lygio universitete, Mančesterio universitetas pasauliniame reitinge užima 27-ą vietą, man tai atrodė puikus pasirinkimas“, – priežastis, kodėl pasirinko studijas Didžiojoje Britanijoje, įvardijo G. Januškaitė.

Pradėjusi studijuoti Mančesterio universitete, mergina studijomis nusivylė, tačiau nesiryžo jų nutraukti. Pašnekovės teigimu, universitetas suteikia galimybę rinktis keletą disciplinų, nesusijusių su pagrindinėmis studijomis, tad ji domisi finansais ir marketingu. Šiemet G. Januškaitė įgis bakalauro laipsnį, o nuo rudens ji ketina mokytis ekonomikos paslapčių Glazgo universitete Škotijoje ir siekti magistro laipsnio.

Paskutinėmis sausio dienomis įvykęs „Brexit“ merginos gyvenimo Didžioje Britanijoje kol kas nepaveikė. „Tarp studentų didelių pokyčių nejaučiama. Dauguma mano draugų šiemet baigia mokslus, jie planuoja likti Britanijoje. Dėl įvykusio „Brexit‘o“ užsieniečiams teks įveikti daugiau formalumų, teko girdėti, kad patys britai nekvalifikuotus darbuotojus ėmė mažiau vertinti“, – situaciją komentavo pašnekovė. Mančesterio universitete G. Januškaitė priklauso Lietuvių studentų bendruomenės komitetui. „Kiekvieną trečiadienį rengiame protmūšius, į kuriuos susirenka pusšimtis žmonių, rengiame lietuviškų filmų peržiūras, krepšinio turnyrą su skirtingų tautybių žmonėmis. Studentai labai draugiški, po ilgos pertraukos būtent Mančesteryje susiradau lietuvių draugų, be galo dėl to džiaugiuosi“, – tikino studentė.

Mergina drąsina Lietuvos moksleivius bandyti stoti į užsienio universitetus: „Labai apmaudu, kad dauguma lietuvių, kurie mokosi Mančesterio universitete, yra arba iš Vilniaus, arba iš Kauno. Susidariau nuomonę, kad moksleiviai iš mažesnių miestų ar provincijos nebando stoti. Gajus stereotipas, kad moksleivis turėtų būti genijus, kad jam pavyktų įstoti į užsienio universitetą. Žinoma, pastangų reikia gana daug įdėti, bet stojimų reikalavimai tikrai įgyvendinami įprastiems moksleiviams.“

Į gimtąją Kretingą pašnekovė grįžta retai. „Kol mokiausi Italijoje, visas vasaras praleisdavau Lietuvoje. Prasidėjus studijoms Didžiojoje Britanijoje, grįžtu savaitei arba dviem“, – atskleidė G. Januškaitė. Mergina tikina pasiilgstanti jūros kvapo ir senelių namų kiemo – lietuviškos gamtos. Paklausus, ar ji ketina grįžti į Lietuvą gyventi, mergina teigė neatmetanti galimybės, tačiau šiuo gyvenimo tarpsniu pašnekovė daugiau perspektyvų įžvelgia užsienyje negu Lietuvoje.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas