Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Smulkiosios motorikos svarba vaiko raidai

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-02-07
Reabilitacijos specialistė ergoterapeutė Viktorija Terasenko

Smulkiosios motorikos raida labai svarbi, nes padeda pagrindą ne tik griaučių-raumenų sistemai vystytis ir atlikti judesius bei plaštakomis – ji svarbi ir pažintinei raidai, mąstymo proceso vystymuisi, dėmesio koncentracijos formavimuisi. „Tai ateityje labai svarbu mokymuisi ir asmenybės formavimuisi. Tam tėvai turėtų skirti daug dėmesio“, – atkreipė dėmesį ergoterapeutė reabilitacijos specialistė Viktorija Tarasenko.

Kruopos – stebuklingos Smulkioji motorika – tai gebėjimas atlikti įvarius koordinuotus paprastus ir sudėtingesnius veiksmus pirštais, plaštakomis.

Kai gimsta kūdikis, yra stebima jo stambiosios motorikos raida – ar vaikas laiku kelia galvą, verčiasi, sėdi, šliaužia, ropoja, vaikšto. „Taip pat svarbu stebėti ir smulkiosios motorikos raidą. Smulkioji motorika susijusi su galvos smegenų centrais ir lavinant smulkiąją motoriką lavėja smegenys, stimuliuojama kalbos raida, lavinami plaštakos raumenys, dėmesio koncentracijos, mąstymo, atminties vystymasis, pažintiniai procesai“, – įvardijo V. Tarasenko.

Viena dažniausių tėvams nerimą keliančių situacijų yra, kuomet vaikas nepradeda kalbėti. Tokiu atveju tėvai daug dėmesio gali skirti smulkiajai motorikai, kuri yra susijusi su kalba. „Kalbos ir smulkiosios motorikos centrai yra greta, todėl tėvai turėtų skirti daug laiko smulkiosios motorikos lavinimui, nes taip stimuliuos kalbos raidą“, – teigė V. Tarasenko.

Kol vaikas yra visai mažas, reikėtų pradėti nuo skirtingų tekstūrų žaislų lietimo. „Liečiant skirtingas tekstūras lavės jutimai, stimuliuosis smegenų centrai, mankštinsis pirštai, plaštakos“, – tikino V. Tarasenko.

Vaikui šiek tiek paaugus jam tampa įdomu stebėti suaugusiuosius, ypač mamą, besisukančią virtuvėje, – tuomet galima vaiką supažindinti su kruopomis. Tai – smagus užsiėmimas vaikams, o tuo pačiu metu liečiant, suimant kruopą, ją beriant, mankštinasi smulkieji raumenys ir gerinama vaiko dėmesio koncentracija.

„Kiek vėliau galima panaudoti skalbinių segtukus ir duoti vaikui padžiauti rūbus. Galima pagaminti naminį plastiliną ir duoti vaikui jį minkyti. Dar labiau jam paaugus – kartu gaminti žaislus, prigalvoti įvairiausių žaislų pagal savo idėjas, svarbiausia atsižvelgti, kad daiktas būtų saugus ir lavintų vaiką“, – praktiniais patarimais pasidalijo V. Tarasenko.

Pasirenkant priemones, kurias tėvai duoda žaisti vaikui, reikėtų pirmiausia atsižvelgti į saugumą. „Kol vaikas mėgsta viską dėti į burną, iki 2–2,5 metų, smulkiajai motorikai lavinti reikia naudoti valgomus produktus. Iki 1–1,5 m. galima panaudoti virtas kruopas, vėliau pereinant prie žalių. Nuo 2,5–3 m. su vaiku galima kartu pradėti gaminti žaislus, nuo 1,5–2 m. – duoti susegti skalbinių segtukus, nuo 2–2,5 m. – piešti pirštais, nuo 4–5 m. reikėtų pradėti vaikui duoti karpyti figūras iš popieriaus“, – vardino ergoterapeutė.

Maisto produktai yra viena priemonių, kuri gali būti panaudota vaiko smulkiajai motorikai lavinti. Specialistės teigimu, pagrindinis dalykas – kruopos: „Jos vaikui – „stebuklingos“ ir įdomios, ir tuo pačiu jis lavinasi. Galima net maitinant vaiką jį ugdyti, pavyzdžiui, duoti pirštais valgyti uogas, taip pat mažais gabaliukais supjaustytą maistą.“

Vis dėlto nemažai tėvų baiminasi, kad vaikai gali užspringti kruopomis, dėl to neleidžia jomis žaisti. „Duodant mažam vaikui birius, smulkius maisto produktus, žinoma, reikėtų stebėti, kad įsidėjęs į burną jis neužspringtų. Jei vaikas viską imą į burną, alternatyva – išvirti kruopas. Pradėti leisti žaisti su kruopomis galima nuo 8–9 mėnesių, žinoma, iš pradžių virtomis, nuo 1,5–2 metų – su žaliomis. Tačiau reikėtų atsižvelgti į kiekvieną vaiką individualiai, nes visi skirtingi. Jei vaikas neberagauja visko, tai bijoti tikrai nėra ko“, – kalbėjo V. Tarasenko.

Konsultuotis sus specialistu

Dažniausiai tėvai smulkiosios motorikos sutrikimus pastebi tik pradėjus vaikui lankyti parengiamąją klasę. Informacijos, kaip spręsti sutrikimus ir kur kreiptis, nėra daug. „Visi tėvai turėtų profilaktiškai nuvesti vaiką konsultacijai pas ergoterapeutą, kad jis įvertintų vaiko smulkiosios motorikos raidą ir duotų patarimų“, – teigė V. Tarasenko.

Vaikų ergoterapija orientuojasi į vaiko gebėjimą funkcionuoti kasdienėje veikloje, aplinkos supratimą ir tapimą savarankišku. „Svarbu laiku pastebėti kitokį vaiko elgesį ir laiku kreiptis į ergoterapeutą. Jeigu auginate 3–5 metų vaiką ir pastebite, kad jis nesugeba sukoncentruoti dėmesio, užbaigti užduoties iki galo, nuolat neramus ir sėdėdamas sukinėjasi, mosikuoja kojomis, rankomis, jautriai reaguoja į prisilietimą, naujus rūbus, jautrus įkyriems garsams, dažnai atsitrenkia į daiktus, sunkai sekasi minti dviratį, neturi baimės jausmo, vengia konstrukcinių žaidimų, tarkim, dėlionių, sunkiai sekasi laikyti pieštuką, nepritampa bendraamžių grupėse, stokoja vaizduotės ir kūrybiškumo žaidimams, turi kalbos problemų, sunkiai supranta žodines užduotis, vertėtų kreiptis į specialistą“, – paaiškino ergoterapeutė.

Anot specialistės, jeigu vaikui yra 7 metai ir jis toliau nesugeba sukoncentruoti dėmesio, pabūti ramiai, sunkiai adaptuojasi mokykloje, jam sunku pačiam apsirengti, nemoka užsirišti batų raištelių, sunkiai sekasi rašyti, nukopijuoti, naudoti stalo įrankius, kalbą suvokia pažodžiui ir nesugeba įsiminti 2–3 užduočių vienu metu, turi emocinių ar elgesio problemų, prastai miega naktimis, taip pat yra rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju.

---

Smulkiąją motoriką lavinantys žaidimai, kuriuos galite pasidaryti patys:

*Galite butelį apklijuoti spalvotu popieriumi arba pasigaminti spalvotą dėžutę ir vaikas galės į jį mesti mažus akmenukus ar pupeles (jas taip pat galima nudažyti valgomaisiais dažais įvairiomis spalvomis).

*Nudažykite smulkias kruopas arba manus valgomaisiais dažais ir duokite vaikučiui pilstyti iš vienos popierinės ar plastikinės stiklinės į kitą.

*Paimkite spalvoto kartono, ant jo pritvirtinkite šiaudelius (galima priklijuoti arba pritvirtinti plastilinu) ir paimkite stambių makaronų. Vaikas ant šiaudelio galės verti makaronus.

*Iš kartono pasidarykite figūras: saulės, morkos, kaktuso, gėlės be lapų. Paveiksliukus palikti neužbaigtus – saulei nepiešti spindulių, morkai koto, kaktusui spyglių, gėlei lapų. Trūkstamas dalis vaikas sukurs prisegęs skalbinių segtukus.

*Galite vaiko kambaryje pakabinti virvę (galima panaudoti skalbinių) ir vaikui duoti piešti ant popieriaus (rankomis, indų plovimo kempine, vata, ant kurios prisegtas skalbinių segtukas). Nupieštus piešinius tegu vaikas pats prisegs ant virvės skalbinių segtuku.

*Paimkite spalvoto kartono ir jame padarykite skylučių, tuomet paimkite kaspiną ar virvutę ir duokite vaikui varstyti.

*Iš medinės lentos galite išpjaustyti skaičių ar raidžių formas. Vaikas galės į atitinkamą dalį įdėti išpjautą raidę ar skaičių.

*Natūralus namų gamybos plastilinas pagal Beatą. Reikia: 2 puodelių miltų, 2 puodelių vandens, 1 puodelio druskos, 2 šaukštų aliejaus, 2 šaukštelių citrinos rūgšties ir pasirinktos spalvos maistinių dažų. Viską sumaišyti ir pakaitinti ant ugnies. Maišant kaitinti. Maišyti darosi vis sunkiau ir tešla pradeda virsti į plastiliną. Svarbu neperkaitinti. Šį plastiliną geriausia laikyti šaldytuve.

*Žvejyba namuose. Galite panaudoji lazdą, ant jos pritvirtinkite virvutę, o ant virvutės galo magnetuką. Taip pat galite iš kartono (ar kitos tvirtesnės medžiagos) pagaminti žuvelių, ant kurių irgi pritvirtinkite magnetukus. Taip vaikas galės pasiėmęs „meškerę“ žvejoti pagamintas žuveles.

*Ant kartono pripieškite sagų, kurias turite, formų (geriau didesnių) ir vaikui bus dėlionė. Galės sudėti atitinkamas sagas į atitinkamas formas.

*Jeigu turite nedidelių kamuoliukų, didesnėje kartoninėje dėžėje padarykite skyles ir vaikas galės į tas skyles mėtyti kamuoliukus.

*Skalbinių pintinę apraizgykite siūlais ir įdėkite vaiko žaislus, taip vaikui bus įdomu žaisti iš ten ištraukiant savo žaislus.

*Ant didesnio kartono lapo nupieškite automobilių stovėjimo vietas. Ant vietų užrašykite skaičius ir ant automobilių užklijuokite skaičius. Taip vaikas savo žaidimams turės stovėjimo aikštelę ir mokysis skaičius.

*Ant spalvoto kartono išpieškite įvairias plokščių daiktų formas, taip vaikas ant piešinuko galės uždėti tikrą formą ir turės dėlionę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas