Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pirmininkas piktnaudžiavo ne jam priklausančiu turtu?

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2020-01-28
Kretingos rajono susivienijimui „Sodai“ priklausęs pastatas, esantis Birutės g. 14 Kretingoje, buvo parduotas.

Kretingos rajono susivienijimo „Sodai“ nariai pasipiktinę – jiems priklausantis pastatas buvo parduotas. Sodininkų bendrijos (SB) „Minija“ pirmininkė, susivienijimo narė Vilma Jonutienė kreipėsi į teisėsaugą dėl susivienijimui priklausančio pastato galimai neteisėto pardavimo ir dokumentų klastojimo. Prokuratūra skundą atmetė, tačiau šioje situacijoje neaiškumų išliko daug.

Nepanoro paaiškinti

V. Jonutienės pastebėjimu, susivienijimas „Sodai“ savo veiklą vykdo iš nario mokesčių, susivienijimas jau daug metų tiesioginės veiklos nevykdo, o pastatas nuomojamas, ir susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Česlovas Veiverys gaudavo pajamas prisidengęs susivienijimo veikla.

„2012 metais buvau išrinkta SB „Minija“ pirmininke, tuo metu SB „Minija“ buvo susivienijimo „Sodai“ narė, sąžiningai mokėjome susivienijimo „Sodai“ nustatytus mokesčius nuo kiekvieno bendrijos nario – po 2 litus, ir pervesdavome į susivienijimo „Sodai“ banko sąskaitą. Po kurio laiko kilo klausimas, už ką mokami mokesčiai, ir to paklausiau pirmininko Č. Veiverio, kuris paaiškino, kad pinigai skirti pastatui išlaikyti. Taip sužinojau apie jo egzistavimą ir pasidomėjau, kokia jo paskirtis, kokia veikla ten vykdoma ir panašiai, – pradžią prisiminė V. Jonutienė. Paaiškėjus, kad jokia su sodininkų bendrijomis susijusi veikla galimai ten nėra vykdoma, ji pinigų neberinko. – Buvo nemalonu prieš bendrijos narius, kad mokame neaišku už ką.“ Taip padarė ir kitos rajono sodininkų bendrijos, mokėjusios šį mokestį. Kai kurios jį mokėjo iki 2018 metų, tačiau, kur panaudojami surinkti pinigai, neaišku.

Pradėjus intensyviau domėtis susivienijimo „Sodai“ veikla, klausimų kilo dar daugiau. „Pagal susivienijimo „Sodai“ įstatus turėjo būti organizuojami ataskaitiniai susirinkimai kas penkerius metus, tačiau jie nevykdavo“, – tikino V. Jonutienė.

Įtardama, kad susivienijimo „Sodai“ veikla vykdoma nesilaikant įstatų, teisės aktų reikalavimų, o apskaita tvarkoma aplaidžiai, V. Jonutienė apie tai informavo kolegas iš Vilniaus – Lietuvos sodininkų draugiją.

Sužinojus apie galimai daromus neteisėtus veiksmus buvo sušauktas visuotinis ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 6 Kretingos rajono sodininkų bendrijos: „Minija“, „Medvalakis“, „Žemaitija“, „Vienybė“, „Draugystė“, „Paupys“, susivienijimo pirmininkas Č. Veiverys ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas. SB „Rubuliai“ kvietimo į susirinkimą negavo, nors yra susivienijimo „Sodai“ narė. Susirinkimą sušaukė Kretingoje veikiančio susivienijimo „Sodai“ pirmininkas.

Per susirinkimą, anot V. Jonutienės, Č. Veiverys leido susirinkusiems susivienijimo nariams susipažinti su dokumentais, tačiau į klausimus beveik neatsakinėjo, nežinojo tikslių datų ir panašiai. Paaiškėjo, kad per ataskaitinius susirinkimus, apie kuriuos susivienijimo nariai nežinojo, rengiamuose protokoluose nenurodytos datos, nėra kai kurių reikiamų asmenų parašų, numeracijos, neaiškus susivienijimo narių teisėtumas ir jų skaičius, kasos knyga pildoma ir buhalterija vedama kartu su individualia prekybos įmone. Taip pat neaišku, kiek susivienijimo nariai yra sumokėję nario mokesčio, kam jis panaudotas, nebuvo pateikti susivienijimui priklausančios banko sąskaitos išrašai, nebuvo pateikta revizijos ataskaita, o vietoj jos parodyti samdomos buhalterinės įmonės parengta finansinė ataskaita už 2018 metus ir už 2019 metus iki birželio mėnesio. Toje ataskaitoje atsispindi tik kasoje vykdomos grynųjų pinigų operacijos.

Prieš įvykstant susirinkimui buvo uždaryta ir susivienijimo banko sąskaita, motyvuojant tuo, kad Kretingoje neliko banko padalinio. Č. Veiverys „Pajūrio naujienoms“ paaiškinti situacijos nepanoro: „Nieko tuo klausimu nepasakosiu, kadangi tretiesiems asmenims nieko neskelbiu.“

Daug neaiškumų

Didžiausias klausimas kilo dėl Birutės g. 14 Kretingoje esančio pastato priklausomybės ir naudojimo susivienijimo reikmėms. „Man žinoma, kad pastatas perduotas individualiai prekybos įmonei, kuri nuo 2004 metų likviduojama“, – sakė V. Jonutienė. Viena dalis pastato buvo skirta susivienijimo, kita – komercinei veiklai vystyti.

Peržvelgus turėtus dokumentus kilo įtarimų dėl susivienijimo dokumentų klastojimo, neskaidrios finansinės veiklos, Č. Veiverio, kaip susivienijimo pirmininko, galimai nusikalstamos veikos, kai susivienijimui priklausantis turtas, pastatas, esantis Birutės g. 14, neteisėtai perduotas individualiai prekybos įmonei, kurio likvidatoriumi paskirtas Č. Veiverys ne kaip susivienijimo „Sodai“ pirmininkas, o kaip fizinis asmuo.

„Nors įmonė likviduojama nuo 2004 m., tačiau ten iki 2019 m. buvo vykdoma komercinė veikla, Č. Veiverys nuomojo patalpas, o dabar pastatą ir pardavė dar už 3 tūkst. eurų“, – esamą situaciją apibūdino V. Jonutienė.

Po susirinkimo nutarta kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kuri po gauto skundo jį nagrinėti perleido Klaipėdos apskrities vyriausiajam komisariatui. Pradėtą ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutraukė motyvuodama tuo, kad suėjo senaties terminas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas R. Vaitekūnas situaciją apibūdino kaip įstatymų nepaisymą, nesąžiningo ir gobšaus žmogaus elgesį. „Kas turėjo kontroliuoti? Registrų centre visi dokumentai buvo registruojami, tame dalyvavo visos valstybinės institucijos, kurios turi tikrinti dokumentus, ar iš tikrųjų yra tokie sprendimai ir panašiai. Viskas „apeita“, įregistruota Registrų centre, o praėjus daug metų sueina senatis, dėl ko situacija nekontroliuojama. Kontroliuoti galėjo tik susivienijimo nariai, tačiau niekas nebuvo oficialiai daroma. Žmogus susivienijimui vadovavo apie 40 metų ir jisai tvarkėsi kaip savo kieme – sudarinėjo sutartis be valdybos pritarimo, sudarė nuomos sutartis, naudojosi tais gaunamais pinigais, manau, kad tai „kvepia“ kriminalu. Vis dėlto prokuratūra nutarė dėl senaties termino netirti to, todėl veiklą norinčios atgyvinti susivienijimo narės „atsirėmė į sieną“, – nuogąstavo R. Vaitiekūnas.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas taip pat sudvejojo dėl prokuratūros veiksmų: „Prokuratūra atsainiai įvertino situaciją. Nuo pat pradžių Č. Veiverio veiksmai buvo neteisėti, todėl teisėtais jie negalėjo tapti. Kiekviename jo veiksme, pasisavinant visuomeninį turtą, yra įstatymo pažeidimų. Prokuratūros atsakymuose apie neva senaties terminą yra aiškus nenoras gilintis į situacijos esmę ir „atsirašinėjimas“. Paskutinis Č. Veiverio veiksmas, neteisėtai parduodant be jokių įgaliojimų jam nepriklausantį turtą ir galimai pasisavinant lėšas, kalba pats už save. Prokuratūra ir to nesugebėjo sustabdyti, nors buvo prašoma. Į šioje istorijoje kilusius klausimus atsakymų buvo tikėtasi iš teisėsaugos, kuri turi ginti bendruomenę nuo įžūlaus savivaldžiavimo.“

Prokuratūra „užsimerkė“

Ši daug klausimų kelianti istorija nepasiekė teismo, tačiau SB „Minija“ valdybos pirmininkė V. Jonutienė ir SB „Medvalakis“ valdybos pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė rankų nenuleidžia. „Norėtumėme eiti iki galo, tačiau tam jau skyrėme labai daug laiko, o visur atsimušame kaip į sieną, o advokatui neturime lėšų“, – kalbėjo J. Petkutė-Marcinkienė.

Advokatė Aldona Stasiulaitienė, susipažinusi su šių dviejų bendrijų pirmininkių pateiktais susivienijimo dokumentais, teigė, kad prokuratūra „užsimerkė“, nors turėjo tyrimą tęsti. „Prokuratūrai pateiktas skundas dar nebuvo ištirtas, o per tą laiką buvo parduotas pastatas. Nemačiau pastato pardavimo sutarties ir nežinau, ar jis parduotas kaip fizinio asmens ar kaip susivienijimo. Jei kaip susivienijimo, to nebuvo galima padaryti be valdybos pritarimo, turi būti kažkokie dokumentai, jei fizinio asmens, klausimas, kaip pastatas tapo pirmininko nuosavybe“, – dėstė A. Stasiulaitienė.

Šioje istorijoje klausimų advokatė kelia ir daugiau: „Buvo likviduojama individuali prekybos įmonė, tačiau, kaip pastatas tapo įmonės nuosavybe, nėra tai įrodančio dokumento. Tai kažkokia mistika. Registrų centras vadovaujasi statybos dokumentais, kuriuose yra įregistruotas tik visiškai įrengtas pastato rūsys, o kaip įmonei atiduotas visas pastatas? Taip pat visus klausimus turėjo spręsti valdyba, vienas pirmininkas negalėjo priimti sprendimų. Dar vienas klausimas, kur yra įmonės steigimo dokumentai, kas ją sukūrė, nes jų Registrų centre nėra.“

Vykstant tyrimui į apklausą dėl sveikatos sutrikimų Č. Veiverys atvykti negalėjo, tačiau per tą laikotarpį pastatas buvo parduotas. Tyrimas nutrauktas net neapklausus Č. Veverio. „Jei skundžiasi dėl pastato ir pinigų panaudojimo, prokuratūra turėjo pasidomėti, kur tie pinigai panaudoti, kiek jų iš viso yra. Juk nuomojo ir patalpas, rinko mokesčius iš sodininkų bendrijų, tie pinigai turėjo būti kažkur padėti. Senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinio veiksmo, o šiuo atveju jie yra tęstiniai – ir pinigai už nuomą imami, taip pat įvyko pastato pardavimas, todėl šioje byloje atsirado dar daugiau aspektų“, – atkreipė dėmesį A. Stasiulaitienė.

---

LR generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ignės Rotautaitės-Pukenės komentaras:

– 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo besikreipusi pareiškėja nurodė, kad Kretingos rajono susivienijimui „Sodai“ priklausantis pastatas Kretingoje neteisėtai perduotas individualiai prekybos įmonei, kuri likviduojama. Pareiškėja prašė sustabdyti įmonės likvidavimą, kol bus nustatyta pastato Kretingoje priklausomybė. Taip pat ji nurodė mananti, kad susivienijimo „Sodai“ finansinė veikla neskaidri, neaiškus narių skaičius, teisėtumas, netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus, surinkus duomenis, gavus išreikalautus dokumentus ir atlikus jų analizę buvo nustatyta, kad pastatas prekybos įmonei buvo perleistas iki 1994 metų sausio 4 d. O pagal tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1 d. 4 punktą buvo numatytas 10 metų senaties terminas. Kai yra suėję senaties terminai, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Todėl 2019 metų rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Rudienė  priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

2019 m. spalio 10 d. buvo gautas skundas dėl priimto nutarimo. 2019 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Bronislovas Razma priėmė nutarimą skundą atmesti, nes asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jei jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo nustatyta, kad pastatas individualiai prekybos įmonei buvo perleistas iki 1994 metų sausio 4 d. Tad atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad pastato perleidimo individualiai prekybos įmonei ir su perleidimu susijusių dokumentų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tuo metu galiojusį Baudžiamąjį kodeksą. Kadangi nebuvo pagrindo atnaujinti tyrimą, nepasisakytina dėl kitų skunde nurodytų prašymų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas