Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kretingiškei lietuvių filologijos studentei Gretai Ruokytei jau teko šiek tiek pažinti mokytojos profesiją ir ji tuo labai džiaugiasi.

Mokėti gimtąją kalbą – kiekvieno šalies piliečio pareiga. Kartais gimtoji kalba, jos istorija sudomina taip, kad norisi apie ją sužinoti daugiau, taip atsiranda abiturientų, kurie, baigę mokyklą, ir pasirenka tokias studijas. Kitiems, kaip kretingiškei Vilniaus universiteto trečio kurso studentei Gretai Ruokytei, pasirinkti lietuvių filologijos studijas buvo spontaniškas sprendimas.

Svarbiausia – ne pinigai

„Su lietuvių kalba „nesipykstu“, – juokavo studentė. – Nuo mažų dienų mėgau kurti, ieškojau galimybių save realizuoti, todėl kartais rašydavau ir eilėraščius.“

Pašnekovė iš lietuvių kalbos pamokų nebėgdavo, darydavo namų darbus, uoliai klausydavosi. Ir, nors tada lietuvių kalbos nebuvo labai pamėgusi, dabar mergina džiaugiasi pasirinkusi filologijos studijas.

Studijos susideda iš gramatikos ir literatūros mokymosi. Gramatikos paskaitose studentai mokosi kirčiavimo, skyrybos, kalbos normų. „Tik viskas daug plačiau negu mokykloje“, – atkreipė dėmesį Greta.

Literatūros paskaitose nagrinėja kūrinius ir juos lygina tarpusavyje, juos kritiškai vertina. Baigus šią studijų programą galima dirbti redakcijose, leidyklose, spaudoje, vertimų biuruose ir mokyklose.

Paklausus apie šių studijų perspektyvą, G. Ruokytė atviravo, kad nemėgsta visko vertinti per perspektyvos prizmę. Ji tiki, kad bet kokios srities specialistas gali gerai gyventi, jei tik turi pakankamai noro ir ryžto. „Specialybė man yra kur kas daugiau negu pinigai. Pirmiausia, tai – asmeninė laimė“, – sakė ji.

Nuojauta neapgavo

G. Ruokytė teigė, kad turėjo ne vieną idėją, kur norėtų studijuoti. Mergina svajojo apie pramogų bei komunikacijos industrijas, pradinį ugdymą, teisę, norvegų arba kinų kalbą. Lietuvių filologija nebuvo jos sąrašo viršuje, tai – lyg saugus atsarginis planas. „Tik sulaukusi egzaminų rezultatų rimtai ėmiau svarstyti, kas man arčiausiai širdies. Pasiklioviau nuojauta ir atidaviau save į sėkmės rankas“, – prisiminė trečiakursė.

Prasidėjus studijoms, Greta nežinojo, ko tikėtis, bet greitai suprato, kad nesuklydo. Prie to labai prisidėjo galimybė studijuoti gretutines studijas. Mergina dar pasirinko studijuoti ir pedagogiką, todėl dabar sėkmingai siekia svajonės tapti mokytoja.

Šiuo metu ji jau dirba lietuvių kalbos mokytoja-korepetitore papildomo ugdymo akademijoje. „Ten pirmą kartą realiai „pasimatavau“ mokytojo profesiją, kuri mane be galo sužavėjo“, – tvirtino mergina.

Be to, Greta mėgsta keliauti ir aplankyti įvairių šalių žymiausias vietas, susipažinti su jų kultūra. Šią vasarą pašnekovė dirbo ir gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad kai kurie žmonės, pamatę kiek kitokius merginos bruožus, dažnai pasiteiraudavo, iš kur ji yra.

Tiesa, retas žinodavo apie Lietuvą, tačiau G. Ruokytė sutiko vieną vyresnio amžiaus vyrą, kuris buvo skaitęs Balio Sruogos „Dievų mišką“ ir nemažai žinojo apie Lietuvą. „Užsieniečiams mūsų kalba skamba sudėtingai, savo koleges Amerikoje bandžiau išmokyti kelių pagrindinių lietuviškų žodžių – joms teko gerokai palaužyti liežuvį, kad tai pavyktų“, – prisiminimais dalijosi G. Ruokytė.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas