Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Baltijos kelyje – širdimi į Lietuvą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-08-23

Aldonos Kruševičiūtės išsaugoti Baltijos kelio proga platinti ženkliukai, kuriuose pavaizduoti Baltijos kelią organizavę tautų sambūriai bei pražūtingo Molotovo-Ribentropo pakto 50-metis, paskatinęs siekti susigrąžinti laisvę.

Šią dieną prieš 30 metų Baltijos kelyje į 650 km gyvą grandinę susikibti rankomis stojo trijų laisvės trokštančių sesių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – žmonės. Kretingiškiai vyko į šio kelio dalį ties Pasvaliu. Prisiminimais apie tai, ką tuomet išgyveno, ir pasvarstymais, kokį kelią Lietuva nuėjo per šiuos 30 metų, su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo kretingiškės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovės: pedagogė Aldona Kruševičiūtė, Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė ir muziejininkė Danutė Šorienė.

Vyko su išsaugotomis trispalvėmis

Dabartinėje Rotušės aikštėje, prisiminė A. Kruševičiūtė, sąjūdiečiai buvo iškabinę skelbimus, raginančius kretingiškius vieningai vykti į Baltijos kelią. Išvyko keli autobusai, – jais pasirūpino tuometinis Kretingos rajono komunistų partijos pirmasis sekretorius Valerijonas Kubilius. „Nebebuvo skirstymo – partinis nepartinis, atrodė, kad nebus nė vieno, kuris neis kartu, nepalaikys ir nesistengs dėl tautos laisvės. Žmonės buvo pakylėti, atviresni ir tikresni, negu šiandieną“, – tikino pašnekovė.

Į Baltijos kelią žmonės pajudėjo, su pasididžiavimu veždamiesi sovietmečiu išsaugotas ar naujai pasiūdintas trispalves, vyčio ir Gedimino stulpų ženklus, žemės ar giminės kilmės dokumentus. „Vaizdas nepamirštamas: visą kelią judėjome kolona – autobusas po autobuso, automobilis prie automobilio. Krūtines užliejo pakylėto džiaugsmo ir vienybės jausmas, visą kelią traukėme lietuviškas dainas, – buvo kažkas neįprasta ir žodžiais sunkiai nusakoma“, – įspūdžius atgaivino D. Šorienė, į Baltijos kelią vykusi kartu su dešimtmečiu sūnumi, dabar žinomu tautodailininku Tadu Šoriu.

Kretingiškiai vežė kryžių

Amžinybėn jau iškeliavęs buvęs politinis kalinys Zigmas Krakauskas į Pasvalį vežė paties padirbtą atminimo kryžių. „Parašiau jam trumpą kalbą, tik nežinau, kaip praėjo kryžiaus statymo ceremonija“, – sakė A. Kruševičiūtė, mat, į Baltijos kelią ji išvažiavo su draugų šeima tiesiai iš Vilniaus, iš Sąjūdžio Seimo posėdžio, į kurį buvo pakviesta vieno iš lyderių – Bronislovo Genzelio.

„Vežėmės VEF-ą ir visą kelią klausėmės radijo pranešimų, o sustoję susispietėme rateliu aplink aparatą. Išgirdę komandą rikiuotis, stojome į grandinę susikibti rankomis. Viršum galvų praskriejo lėktuvai, iš jų pasipylė gėlės – kardeliai, astros, jurginai. Pamenu, draugės mama visą savo gėlių darželį tam nupjovė“, – prisiminė pedagogė, ir šiandien tebesauganti Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto 50-ečio progoms išleistus ženklelius.

Pats susikabinimas rankomis tetrukęs tik minutę kitą, tačiau ilgam įsirėžęs į dalyvių atmintį.

Euforija – sumaišiui su nerimu

„Net dabar verkiu prisiminusi – susikibo visa Lietuva: kokia tautos jėga, kokia vienybė ir pasididžiavimas. Visą gyvenimą sakysiu, kad šis įvykis buvo vienas svarbiausių mano gyvenime“, – neslėpė A. Kruševičiūtė.

Anot D. Šorienės, pakylėti grįžę naktį, prieky ir iš nugaros lydimi šviesų jūros. Akcija pavyko, tačiau vienas kretingiškių Sąjūdžio lyderių „Pajūrio naujienoms“ atviravo, jog anuomet tai nebuvęs vien euforijos kupinas masinis renginys: visąlaik tvyrojusi baimė, kas laukia tame kelyje – ar nepasiųs kariuomenės, neprasidės riaušės ir masiniai suėmimai.

Tačiau A. Kruševičiūtė atmena, jog kelyje iš sostinės ji nemačiusi judančios kariuomenės, tik – gaisrinės ekipažą, o eismą Vilniaus gatvėse reguliavę milicininkai.

Nedaug teišlikę kretingiškių nuotraukų iš Baltijos kelio. Į jį pasirengę išvykti broliai Jonas (kairėje) ir Petras Vaitkai. Šalia jų stovi berniukas, kurio vardo nuotraukos autorius nebeprisimena.

Lyg ėjimas į Pažadėtąją žemę

A. Kruševičiūtė, paklausta, ar Baltijos kelias būtų įmanomas šiandien, atsakė: „To nebepakartotume. Mūsų tauta auga. Dabar, manau, esame tokiame etape, kai tarsi vaikas tik pradedame vaikščioti ir neklausome, ką sako tėvai.“ Jos manymu, kas nori matyti tik blogybes, jų visuomet atras. Pasiekėme labai daug, o dėl blogų dalykų negalime kaltinti kitų, tik save, savo netoliaregiškumą ir žvilgsnį, nukreiptą į piniginę.

A. Kerpytė mano, jog Baltijos keliu tebeiname ir šiandien. Šis kelias jai asocijuojasi su žydų tautos išėjimu iš Egipto nelaisvės ir 40 metų klaidžiojimo po dykumą ligi atėjimo į Pažadėtąją žemę. „Tame ėjime yra visko: vieni džiaugiasi, kiti pyksta. Yra visokių patirčių, nes sovietų sistemos esame sugadinti. Pažangos nematysime, jeigu mintyse turėsime tik ekonominį šalies lygį, tačiau dvasiniame lygmenyje laisvė – akivaizdi. Pradedame matyti daugiau grožio Lietuvoje – niekada taip negyvenome, kaip šiandien. Esame kelyje, turime džiaugtis ir branginti laisvę, kurią atsikovojome didele tautos kančių, tremčių, okupacijos kaina“, – kalbėjo buvusi sąjūdietė.

Jėga – vienybėje

„Tuomet veidu ir atvira širdimi ėjome į Lietuvą. Dabar to nebėra. Liūdna, kad jaunoji karta išsivažinėja, nesistengia pažinti savęs, savojo krašto. Bet nebūsi įdomus visko pertekusiam užsieniui, jeigu neturėsi identiteto, nežinosi savo šaknų“, – samprotavo A. Kruševičiūtė.

D. Šorienė mano, jog šiandieną, iškilus laisvės grėsmei, tauta vėl susitelktų: „Juk Lietuva – mūsų žemė, mūsų gyvenimas. Sovietmetis uždėjo didelį antspaudą – dar neišmokome gerbti kito žmogaus. Tačiau negalime kapstytis po praeitį, turime žvelgti į priekį – jei ne dėl savęs, tai dėl vaikų ir anūkų.“

A.Kerpytės įsitikinimu, vienintelė jėga, galinti atvesti Lietuvą į tikrą laisvę, yra tautos vienybė: „Patys turime keistis, nes niekas mūsų nepakeis. Juk ir į Baltijos kelią eidami nebuvome turtingi, bet buvome labai vieningi.“ Ji sakė daug vilčių dedanti būtent į jaunąją kartą, kuris yra labai įdomus ir kūrybingas, ieško savojo kelio ir galimybių plačiai atsivėrusiame pasaulyje.

,I> Palanga ir Šventoji šiai datai paminėti skirs du savaitgalius: rugpjūčio 23-ąją vyks Baltijos kelio minėjimo renginiai, o rugpjūčio 30-ąją – „Baltijos kelio laužų sąšauka“. Palangos tiltas visą ateinančią savaitę bus papuoštas Baltijos šalių trispalvėmis. Šį vakarą 18 val. prie Palangos tilto ir prie skulptūrinės kompozicijos „Žvejo dukros“ Šventojoje vieningai susikibus už rankų bus siekiama atkartoti istorinę 1989 m. rugpjūčio 23 d. akimirką. Ši skulptūrinė kompozicija simbolizuoja tris Baltijos šalis, kurios su viltimi žvelgia į Vakarus laukdamos pagalbos. Šventojoje 18.15 val. dalyviai bus kviečiami į Vilniaus miesto „Teatras P“ poezijos, gyvos muzikos, komiškos improvizacijos renginį „Vakaras O“. O paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Skandinavijos šalių projektas „Senovinės ugnies naktis“. Projekto tikslas – rugpjūčio 31 d. 20.30 val. prie Palangos tilto ir prie Šventosios upės žiočių, prisimenant Baltijos kelio vienybę ir bendrystę, įžiebti atminimo laužus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas