Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Stovyklos vadovai mano, kad vaikams jie turi būti kaip brolis ar sesuo.

Jau įvyko katalikiška vaikų stovykla „Kodėl Jėzus?“, kurioje rinkosi vaikai nuo 9 iki 13 metų. O vyresni, norintys dalyvauti stovyklos veikloje, turėjo galimybę tapti vadovais. Tačiau tinkamas amžius dar nereiškia pasirengimo tam. „Būti stovyklos vadovu – tai tarsi būti vyresniuoju broliu“, – drauge tikino vaikų stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovai.

Mąsto skirtingai

Vienas stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovų Ignas Šopaga teigė, kad vadovas formuoja vertybes vaikams: „Jis yra vertybių pavyzdys, turi būti linksmas, tačiau mokėti ir apginti savo nuomonę. Vadovas vaikams yra lyderis, kurio pavyzdžiu jie norėtų sekti, turintis sugebėti vadovauti.“

Šioje stovykloje vadovui Ignui sunkiausia buvo rasti kompromisą su kitais vadovais. „Skiriasi bendravimo su vaikais filosofija, todėl yra sunku nusileisti savai nuomonei“, – atskleidė devyniolikmetis. Visavertiškumo jausmą jam suteikė savęs atidavimas kitiems: „Didžiulio nuovargio jausmas vakare verčia jaustis, kad laiką praleidau naudingai“, – įsitikinęs vadovas.

Stovykloje vyko orientacinės varžybos, kuriose stovyklautojai gavo įvairių užduočių. Viena jų – sudėlioti žodžius iš pagaliukų. Vaikai, dalyvavę orientacinėse varžybose, gautą užduotį suprato labai skirtingai. Vieni žodžius ėmė dėlioti vertikaliai, kiti ant žolės gulsčiai. Toks skirtingas tos pačios užduoties supratimas rodo vaikų beribę vaizduotę ir nesugadintą savitumą.

„Vaikai yra labai žemiški ir paprasti, su jais dirbti yra ypatinga patirtis, nes jie kiekvieną dalyką supranta skirtingai, jų mąstymas dar nėra suvienodėjęs. Dalykus, kurių vaikai nežino, jie bando paaiškinti patys“, – patirtimi dalijosi Ignas.

Reikia „super galių“

Ne pirmus metus stovykloje savanoriaujanti devyniolikmetė Agnė Buivydaitė prisiminė šią stovyklą: „Kai esi stovyklos vadovas, turi daugiau privilegijų nei stovyklautojas. Gali sau leisti tai, kas taisyklėse nėra galima, gali daugiau leisti vaikams, tačiau tokią laisvę visada lydi atsakomybė.“ Tėvai vadovų atsakomybei vaikus palieka visai savaitei, todėl jų pareiga – atsakingai pasirūpinti vaiku, suteikti jam viską. „Dažnai vaikai vadovus vadina „vadais“, tačiau stovykla nėra kariuomenė, o vadovai nėra vadai, kurie turėtų ką nors vaikams drausti. Vadovas turi būti tas žmogus, kuris paaiškina vaiko netinkamą veiksmą, padeda sunkioje situacijoje, bet nedraudžia ir nėra piktas“, – atkreipė dėmesį mergina.

Vaikai būna labai skirtingi, gyvena skirtingose šeimose, yra užaugę kitokiose sąlygose, todėl vadovas turi sugebėti prie jų prieiti, rasti bendrą kalbą ir užmegzti ryšį. „Su vienais vaikais reikia iškart kalbėtis, megzti kontaktą, o su kai kuriais ryšys yra užmezgamas per ilgesnį laiką, įgaunant pasitikėjimą“, – subtilybes įvardijo A. Buivydaitė.

Būnant vadovu sudėtinga ne tik užmegzti ryšį su stovyklos dalyviais, bet rasti bendrą nuomonę su kitais kolegomis.

Kartais neapdairus vadovo elgesys gali stipriai įskaudinti vaiką. „Svarbu tai, kad kiekvienas vaikas nori dėmesio, ypač tie, kurie pasiilgsta šeimos. Būnant vadovu reikia turėti „super galių“ sujungti visus skirtingus vaikus bendram tikslui į vieną komandą, – kalbėjo abiturientė. – Stovykloje turi pamiršti apie save. Paslaugumas vadovo elgesyje turi būti nuo sriubos įpylimo ar rankos padavimo lipant laiptais iki verkiančiojo paguodos ar žaizdų tvarstymo.“

Vadovė Agnė šioje stovykloje savanoriauja jau ketvirtą kartą, tačiau prisiminė, kad pirmieji metai buvo nelengvi. „Atėjus į stovyklą, kaip vadovei, buvo sunku pagauti stovyklos ritmą, tačiau, perpratusi sistemą, pamilau vaikus“, – sakė A. Buivydaitė.

Įtempta dienotvarkė

Penkiolikmetis Dovydas Dulcas taip pat galėjo patirti, ką reiškia būti vadovu. „Atsakingas už laiko planavimą vadovas privalo palaikyti tvarką stovykloje“, – teigė Dovydas, kurio pareiga buvo užtikrinti, kad viskas vyktų pagal programą.

„Vadovas turi būti rimtas, todėl pats turėjau įveikti savo vidinį troškimą daryti išdaigas“, – atviravo jis. Stovykloje beveik niekam, be programos, nelieka laiko. Vadovas turi bet kada būti pasiruošęs padėti, kad ir pakeltas vidury nakties.

Dėl tokios įtemptos dienotvarkės jaučiamas nuovargis, nes poilsiui laiko beveik nelieka. Dovydas, kaip vadovas, yra savanoriavęs „Sniego gniūžtės“ stovykloje bei penktokų rekolekcijose. Todėl jis tvirtino, kad būti vadovu yra smagiau negu stovyklautoju, nes pats turėjo nuspręsti, kokių veiksmų, kokioje situacijoje imtis. „Būnant vadovu išmoksti rasti bendrą kalbą net su nepaklusniausiais vaikais, taip pat savanorystė išmoko dirbti ekspromtu, o ši savybė yra pranašumas bet kurioje situacijoje“, – akcentavo jaunuolis.

Aurelija PLOKŠTYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas