Pusdienis pavasarėjančiame kaime

Petras Užandenis įdirbo žemę – sodins bulves.

Sakoma, pavasarį darbymečiu ir akmuo kruta. Tačiau, pavažiavus po atokesnes rajono apylinkes, to nepasakysi – vienur kitur laukuose dar burzgia dirvą purenantys traktoriai, o arčiau gyvenamųjų namų įdienojus žmonių kaip iššluota. Filosofija čia paprasta – tie, kurie jaunesni, kurie dar gali, į darbus Kretingoje ar Klaipėdoje išvažiavę, kiti uždarbiauja užsieniuose.

Kas į Vokietiją, kas į savo kiemą

„Kur duoda uždirbt, ten ir dirbam“, – nedaugžodžiavo šiomis dienomis į Vokietiją besiruošiantis Petras Užandenis. Ten jis dirba metalo apdirbimo srityje. „Va, iki šeštadienio dar paruošiu lauką, pasodinsiu bulves ir burokus, namiškiams paliksiu prižiūrėti“, – šypsojosi jis.

Petras valdo įvairią žemės ūkio techniką, mat yra baigęs profesinę žemės ūkio mokyklą. Paklaustas, kodėl Kretingą iškeitė į Budrius, juokavo – esą kaime gimusį prie kaimo traukia. Su žmona Svetlana seną apleistą sodybą nusipirko ir atnaujino prieš 8-erius metus.

„Koks čia tas akmuo kur kruta, kad sveikatos jau nebėra, be lazdos kojom neremiu“, – bėdojo 90 metų perkopusi budriškė Elena Jurkienė. Senolės dienas skaidrina pora katinų. Vieną ji giria dėl „žmogaus proto“, o dėl katės, sakė, tikras vargas – jei laiku neužremsi daržinėj, išbėgs į kaimą ir po kiek laiko grįš apsivaikavusi, reikės vėl mintyti, kaip ne kartą buvo, kam mažylius išdalinti. Elena turi šiltnamį, kuriame kasmet augina pomidorus, keliose daržo lysvėse prisirpsta seniai pasodintų braškių. „Uogų, kad ir nedidelis plotas, bet užtenku visus metus – šaldiklyje dar pernykščių tebeturiu“, – pasakojo senolė.

Tarybiniais laikais „kolchoze“ ji dirbo įvairius lauko darbus. „Visad buvau pirmūnė, o juk žinot: juo arklys traukia, tuo jį labiau varo, taip ir man atsitikdavo. Įpratau taip, dabar be veiklos nusėdėti sunku“ , – juokėsi ji.

Rasa Šinkūnienė teigė, jog šis vilšyrhornų veislės avinas dėl įspūdingų ragų patraukia ne vieno pro šalį keliaujančio žmogaus dėmesį.

Apie įspūdingą aviną ir bites

Buvusi mokytoja 74-erių Vida Paulauskienė ir šiandien teigė nežinanti, kas nutiko jos bitėms. „Po žiemos atidariau avilį – pilna prikritusių negyvų. Matyt, kokia liga užklupo“, – svarstė ji. Pernai, anot pašnekovės, iš keturių avilių medus upe tekėjo – ir maisto, ir saldaus vaisto užteko ne tik saviems, bet ir svetimiems. Šiemet, regis, bus kukliau. Vida atviravo, jog jos ūkyje šiemet visko bus kukliau.

„Kai sūnus Juozas išvažiavo padirbėti į Švediją, nebeliko dėl ko stengtis, neturiu nei noro, nei jėgų daržus auginti. Nupjoviau viską ir palikau, pakaks tiek daržovių, kiek šiltnamyje užsiauginsiu“, – atviravo ji.

Už vartų Rasos ir Gedimino Šinkūnų sodyboje Raguviškiuose dėmesį patraukė įspūdingais ragais vilšyrhornų veislės avinas. Jį, o tuo pačiu ir šios veislės avį, šeima Pakaunėje įsigijo, kad teritorijoje nurupšnotų žolę, ir nereikėtų kaskart jos pjauti. „Mergaitės“ nebėra – pardavėm, „berniukas“ dėl to liūdi, akivaizdu, kad draugės ilgisi“, – neabejojo šeimininkė, anot jos, iš prigimties sveikatos stokojančiam augintiniui negailinti nei dėmesio, nei sveiko ekologiško maisto. „Jis pas mus čia ponauja. Maitiname pačių užaugintomis daržovėmis, taip pat grūdais, duona – kitas žmogus tiek visko galbūt negauna“, – juokavo Rasa.

Prieš 12 metų iš Klaipėdos į Raguviškius gyventi atsikraustę Šinkūnai anksčiau laikė du tradicinius avinus, vilšyrhornų veislės užsinorėjo ne dėl įspūdingų ragų, bet dėl to, kad šių vilnos nereikia kirpti – nusišeria. „Kam žirklėms išleisti 100 eurų ir dar vargti?“ – šypsojosi Klaipėdoje „Maximos“ prekybos centre pardavėja dirbanti Rasa. Moteris juokavo atgal į miestą jos varu niekas nenuvarytų. Gyventi kaimo tyloje – išsipildžiusi jųdviejų su vyru svajonė. „Nusipirkom tvarkingą, jaukų, šiuolaikiškai įrengtą namą, tik kaip reikiant paplušėti teko, kol aplinką susitvarkėm“, – sakė ji.

„Jei neturėčiau kiemo ir daržo, nuobodu būtų“, – teigė Agripina Milienė.

Gėlynai – nuotaikai pakelti

Rasą žavi ir netoli esantys Minijos slėniai, ir padorūs kaimynai. „Įsivaizduojat, aname name gyvena 90 metų perkopusi Agripina Milienė. Smagu matyti, kokia ta močiutė vikri dar, kaip daržuose viena sukasi “, – pasidžiaugė R. Šinkūnienė.

A. Milienė kuklinosi – esą, ką kita senatvėje per dienų dienas reikėtų veikti? Pavarpo daržui žemę, pailsi, vėl pavarpo. Štai pasisėjo morkų, pasisodino bulvių. Žolę nupjauna sūnus Arūnas, tad Agripinai beliks daržus ar darželius apravėti.

O Nausodyje prie sodybos, kurioje gyvena kartu su uošviais, aplinką gražino Erika Bičiušaitė. Vienoje Klaipėdos kavinių virėja dirbanti jauna moteris teigė, jog laisvadienį padirbėti gryname ore – vienas malonumas, juolab kai žino, jog gamta vėliau atsidėkos – pieš metus įrengtame alpinariume, prie kurio iškastas nedidelis tvenkinys, sužydės jos sodinamos frezijos, kardeliai, įvairiaspalvės kitos gėlės. „Pernai mūsų kanai buvo išstypę iki 2,5 metro aukščio, daugelis pažįstamų stebėjosi“, – pasakojo Erika.

• Rašyti komentarą (3)