Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kad Dievas žiūrėtų į Kretingą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-03-08
Po daugelio metų į Kretingą sugrįžę tarnystę pradėjo broliai Astijus Kungys (kairėje) ir Gediminas Numgaudis.

Šią savaitę į Kretingą sugrįžo broliai pranciškonai Astijus Kungys ir Gediminas Numgaudis. Brolis Astijus – katalikų parapijos klebonu, brolis Gediminas – Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonu. Nors broliai sako Kretingą atrandantys iš naujo, kretingiškiai nepamiršo jų uždegančios energijos, entuziazmo, todėl daugeliui knieti: kokie nauji vėjai papūs Kretingoje?

Su broliais Astijumi ir Gediminu ketvirtadienio rytmetį „Pajūrio naujienų“ redakcijoje kalbėjomės apie jiems tekusius iššūkius, Kretingos parapijos ir miesto viziją, žmonių bendruomeniškumo ugdymą, žmogaus kelią į visavertį gyvenimą.

– Šiemet Kretingoje keičiasi ir pasaulinė – Savivaldybės ir bažnytinė valdžia. Einantys į Savivaldybės valdžią prižarstė pažadų, ar galima tikėtis ir kokių pokyčių tiek Kretingoje, tiek bažnyčios gyvenime su jūsų sugrįžimu?

Astijus:

– Prieš 30-imt metų 1989-aisiais lapkričio 19 d. trise – Juozapas Pudžemys, Edmundas Atkočiūnas ir aš atvykome į Kretingą. Tai buvo mūsų brolių pranciškonų išėjimas iš pogrindžio ir sugrįžimas į Kretingą po 50-ies metų. Buvau 26-erių, buvo praėjęs vos pusmetis nuo įšventinimo į kunigus.

Per tuos tris dešimtmečius čia dirbę broliai ir bendruomenės žmonės padarė daug. Grįžtu atsargiai, kad nesugriaučiau to, kas padaryta ir pagarbiai viso to tęsti, auginti. Yra tokia malda: „Ką Viešpats pradėjo, tegu baigia“. Tęsti to, ką darė abu Antanai – Grabnickas ir Blužas. Niekada neatkartosi to, ką jie darė, bet tą jų suburtų žmonių džiaugsmą, pamaldumą, adoracijas, Gavėnios kryžiaus kelią mieste bandysime tęsti. Pagal Evangeliją, Jėzaus mokymą, mes esame tie palydėtojai, kad žmonės eitų teisingu keliu. Čia yra mūsų užduotis. Tu žinai tą realybę, kad esi toks silpnas, pasenęs, ir ateini į tą tęsinį, ir aplinkybės verčia pripažinti, kad tu turi daug ko mokytis iš naujo. Aš kartais pagalvoju: ar pavešiu tiek.

Kai sako „iššūkis“, pirmoji mintis, kad tai šaukia tave atsiliepti. Iššūkiai turi ateiti iš kasdienybės, kad nebūtų mano ar mūsų brolių sugalvoti. Todėl meldžiame: „Kasdieninės duonos duok mums šiandien“. Kai atsiliepi į tos dienos iššūkį, žengi į ateitį. Idėjų su broliais turime daug, ypač su Gediminu. Žinome, kad realybėje įgyvendintume gal 10 proc. to, ką esame sumanę. Bet jeigu nebūtų to entuziazmo, to polėkio, tada jau būtų tragiška.

Mano pirmoji mintis yra aplankyti atskiras bendruomenes Kretingos mieste, galbūt ir rajone, kur yra mūsų parapija. Labai norėčiau atkreipti dėmesį į vyrus. Planuojame, kad nuo balandžio mėnesio kiekvieną trečiadienį kviesime vyrus į Šv. Rašto ir maldos grupę. Popiežius mums kalba apie dėmesį jaunajai kartai, jis visada atvykęs susitinka su jaunimu. Per vaikus, jaunimą atsigauna ir jų tėvai, seneliai. Jaunimas turi didelį poveikį keisti pasaulį. Vaikučiai eina prie Pirmos Komunijos, Sutvirtinimo sakramento, ir girdime tėvų pasakojimus, kaip tai keičia ir jų gyvenimą – kasdienybėje atsiranda malda, padėka Dievui už duoną kasdieninę.

– Kretingoje gimėte, augote, į Kretingą sugrįžtate po 18 metų iš laukų ir miškų apsuptos Pakutuvėnų bažnyčios. Prasitarėte, kad Kretinga pasikeitė. Tie pokyčiai džiugina ar liūdina? – klausėme brolio Gedimino.

– Grįžtu su baime. Kai išvažiavau į „Pakūtą“, smarkiai atitrūkau nuo Kretingos. Aplankydavau mamą, sesę, vieną kitą draugą. O parapijos gyvenime mažai teko talkinti, dalyvauti. Žmogus per 18 metų ateina į pilnametystę. Natūralu, kad aš irgi pasikeičiau, ir sveikatos ribos labai ryškios atsiradusios. Ir Kretinga labai pasikeitusi. Gyvenu klausimais, stengiuosi įsiklausyti, įsižiūrėti. Kaip Astijus sako, kaip atsiliepti į tuos iššūkius. Iššūkiai iš Dievo, žmonių, pasaulio, bažnyčios. Tų iššūkių nemažai, ir kaip viską suderinti? Su tokiu nerimu ir baime grįžtu. Prašau Dievo malonės ir žmonių melstis už mane, kad galėčiau pasitarnauti. Nors gvardijonas skamba lygu valdžia, bet aš ateinu į Kretingą tarnauti. Pirmiausia broliams, kad jie galėtų tarnauti žmonėms. Tokia mano užduotis. Kartu su klebonu ir gvardijono rūpestis yra miesto žmonių gerovė. Astijus buvo surinkęs parapijoje tarnaujančius žmones, to vakaro metu aiškinosi, kokia Dievo valia mums. Man pačiam irgi buvo toks priminimas, uždaviau klausimą sau, kaip čia sukonkretinti Dievo valią, kaip Jėzus pristato Tėvo valią: kad nepražudyčiau nė vieno. Turime daryti viską, kad Kretingoje nė vienas nepražūtų. Svarbiausias mūsų rūpestis Kretingoje, kad žmonės pažintų Dievo meilę, neliktų amžinam vienišume, būtų laimingi. O kaip tą troškimą realizuosime, aplinka čia visiškai kitokia negu Pakutuvėnuose. Aš įpratau Pakutuvėnuose, mažoje bendruomenėje, kur daugumą žmonių žinau vardais, kur tarnystes gali organizuoti čia pat vietoje: „Ar gali, Petrai, ateiti ir paskaityti skaitinį?“ Gali išvirti košės 100–200 žmonių pavaišinti. Ateinu į Kretingą ir išsigąstu – tokia didžiulė erdvė, didžiulis būrys žmonių, kurių nepažįstu, nežinau jų vardų ir net akių nematau, kai jau toliau sėdi. Nematau reakcijų, santykio. Mane tai gąsdina, ir kaip čia reikės persiorientuoti.

Mano troškimas – gyvas Dievo šlovinimas. Manau, kad bažnyčiai tai yra gyvybiškai svarbu. Kaip psalmėse mus ragina, kad žmonės išgirstų gerą naujieną, per šlovinimą būtų atvertos jų širdys. Svajoju apie klubinę veiklą, per ją atgaivinti kūrybinį gyvenimą Kretingoje. Tam pirmiausia reikalingi žmonės, po to stogelis, kur susirinkti. Žmonės pradėtų bendrauti per kūrybą, interesų grupes, tuo pačiu tie bendruomeniniai santykiai tiek mieste, tiek parapijoje tą anonimiškumą, vienišumą naikintų. Per bendrystę žmonės būtų vieningesni, sveikesni, atviresni Dievo žodžiui. Tokia mano svajonė, vizija.

– Judviejų duetas išties dovana Kretingai.

Astijus:

– Su manim ir Gedu vienuolyno vadovybė padarė tokį pokštą. Aš niekada nebuvau Kretingoje klebonu, Gediminas – gvardijonu. Gediminas pagal prigimtį yra daugiau klebonas, o aš toks administratorius. Čia kaip mama savo dukrelės plaukus į kasą supynė. Ta kasa yra gražesnė ir tvirtesnė. Aš galvoju, kad Viešpats per mūsų provincijos vadovybę tokį pokštą ir padarė mums, abu tarsi supynė. Aš džiaugiuos. Dabar kaip niekada anksčiau vienas kitam padedame. Esame jau pagyvenę, Dievas davė patirties ir išminties.

Svarbiausia mudviejų ir visų brolių čia, Kretingoje, misija yra, kad žmonės turėtų gyvenimą. Kalbu ne vien apie žemišką gyvenimą. Pradžios pasaulio knygoje yra mintis – mūsų Dievas kai sukuria, jis žvelgia į savo kūrinį ir džiaugiasi, sako: „Gera“. Jis, Dievas, yra tikrasis kūrėjas, ne klebonai, gvardijonai ir netgi ne merai. Jis kuria per žmones, ir mes turime taip gyventi, kad Dievui būtų gera. Dievas duoda amžiną gyvenimą. Man, krikščioniui, mirties nėra. Ir žmonėms čia, Kretingoje, ar jie yra tikintys, ar netikintys, mes skelbsime, kad Jėzus Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Mūsų tarnystė tam, kad žmonės pasirinktų gyvenimą. Ir visa – klubai, žmonių lankymas, priėmimas, atlaidai yra vienam tikslui, kad žmogus atrastų Dievą. Kai į mano gyvenimą ateina Dievas, aš galiu bet kokiose situacijose išgyventi. Norisi, kad Dievas žiūrėtų į Kretingą ir jam būtų gera. Ir jeigu Dievui čia bus gera, tai ir iš svetur žmonės atvyks pas mus, į mūsų muziejų, grafų Tiškevičių rūmus, mūsų biblioteką, Sporto kompleksą, atvyks į Rotušės aikštę, aplankyti sesutes vienuoles, į mūsų vienuolyną, ir žmonės pajaus tą gyvenimą.

Auginsime žmonių bendravimą, ieškodami bendrų sąlyčio taškų. Nedalyvauji bendruomenėje, tame procese, esi tarsi svetimas. Yra pavojus kaip krepšinyje, kai aikštėje yra komanda ir treneris, o tribūnose 5–10 tūkstančių žiūrovų ir visi jie treneriai ir žaidėjai, kurie žino, ką reikia padaryti. Svarbu, kad iš tų žiūrovų taptume dalyviais, kūrėjais Kretingos miesto. Bažnyčia tai ir yra Dievo susirinkimas.

Būtų nesveika, jeigu neturėtume kritikų. Ačiū už tuos, kurie neleis užmigti netiesoje, iliuzijose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas