Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Išsirinkti valdžią yra darbas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-02-19
Kandidatai į Kretingos rajono merus su savo bendraminčiais naujojoje mūsų viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, kur ir įvyko „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcijos surengti politikų debatai.

„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcijos inicijuotuose kandidatų į merus debatuose, kurie buvo surengti naujojoje Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, jų dalyviai ne tik ieškojo atsakymų į pačius įvairiausius skaitytojų, oponentų, žiūrovų klausimus, bet ir pristatė savo komandas bei perspektyvą tų darbų, kurių imtųsi, tapus rajono vadovu.

„Išsirinkti valdžią yra darbas. Ir puiku, kad kretingiškiams rūpi, ką renkame, – sveikindama gausų į debatus susirinkusių miestelėnų būrį kalbėjo debatų moderatorė „Pajūrio naujienų“ bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė. – Salėje turime būsimą merą, kas jis – sužinosime kovo mėnesį, balsavę rinkimuose. Turime ir būsimos tarybos branduolį, kurio nariai – sąrašų pradžioje, atėję palaikyti savo kandidatus.“

Kandidatams į rajono merus – Virginijui Domarkui (Lietuvos socialdemokratų partija), Antanui Kalniui (visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“), Daliai Martišauskienei (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Vytautui Ročiui (Darbo partija), Dangirui Samaliui (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Danutei Skruibienei (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) ir Jolitai Vaickienei (partija Tvarka ir teisingumas) buvo suteikta galimybė pristatyti save ir esmines programines nuostatas, kiek tai buvo įmanoma padaryti per 2 min. suteikto laiko. Tiek pat laiko buvo skirta ir kandidatų atsakymams į klausimus, kurie buvo trejopo pobūdžio: užduoti skaitytojų – šiuo klausimus kandidatai išsitraukė burtų keliu; kandidatų klausimai pasirinktiems oponentams ir žiūrovų klausimai, į kuriuos kandidatai taip pat atsakė burtų tvarka. Į likusius klausimus, pažadėjo „Pajūrio naujienos“, kandidatai atsakys artimiausiuose mūsų laikraščio numeriuose.

„Pajūrio naujienų“ laikraščio debatuose su savo komandomis dalyvavo: (iš kairės) Virginijus Domarkas (Lietuvos socialdemokratų partija)

Gyventojams rūpi visapusiška jų gerovė

„Pajūrio naujienoms“ paskelbus, kad skaitytojai gali iš anksto užduoti klausimų kandidatams, kretingiškiai neliko abejingi šiam kvietimui ir parodė, kad jiems rūpi visapusiška rajono gerovė – pradedant gatvėmis, keliais, parankesniais autobusų maršrutais, investicijomis ir baigiant kultūros renginių kokybe.

Virginijui Domarkui teko atsakyti, ar Žibininkai, Vydmantai netaps Palangos miesto savivaldybės dalimi – kaip galimam tokiam scenarijui Kretingos rajono savivaldybė turėtų užkirsti kelią? Pavyzdžių yra – Klaipėdos rajono gyvenvietės, kaip antai – Slengiai, gyventojų daugumai nusprendus, jungiasi prie Klaipėdos miesto, o juos sveikindamas šio miesto meras Slengiams netgi įteikė Klaipėdos miesto vėliavą. „Ir savo programoje nurodau, kad prioritetas turi būti teikiamas Vydmantų gyvenvietės infrastruktūrai, – jeigu to nepadarysime, pavojus galimas. Dėl Žibininkų kalbame su verslo atstovais, kaip padaryti geresnį susisiekimą per Rūdaičius į Žibininkus, ir šią idėją verslo žmonės palaiko. Šioms gyvenvietėms negresia tapti Palangos miesto savivaldybės dalimi – Vydmantai, Žibininkai buvo ir bus Kretingos rajono sudėtinė dalis“, – kalbėjo V. Domarkas, o jį papildę kandidatai į rajono tarybą Steponas Baltuonis ir Tomas Abelkis pritarė, kad infrastruktūra turi būti gerinama kuo skubiau, kad neliktų alternatyvos, o T. Abelkis replikavo, kad, nors Klaipėdoje drastiškai mažėja žmonių, gyvenviečių prijungimas prie uostamiesčio nėra geras pavyzdys.

Antanui Kalniui atiteko jaunų mamų klausimas, kodėl Kretingos rajono kultūros centras taip skriaudžia mūsų mažuosius gyventojus, mūsų vaikus, kodėl didžioji dalis renginių, koncertų, spektaklių vyksta suaugusiesiems, o mažiesiems – kartą per metus. Kodėl nepavyksta pritraukti pasirodymų ir esame priversti vaikus vežti į Klaipėdą, ar galėtų šiuo klausimu padėti Savivaldybė?

Dangiras Samalius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Kandidatas, tarsi išplėsdamas klausimą, kalbėjo, kad likus tuščiai senajai bibliotekai galima išspręsti Kretingos meno mokyklos patalpų trūkumo problemą, kas leistų užimti daugiau vaikų, o jį papildęs komandos narys Romandas Žiubrys teigė, kad Kretingos rajono kultūros centro finansavimo praktika iš esmės yra ydinga – centro veikla finansuojama projektų pagrindu, kultūros darbuotojai privalo rengti paraiškas ir, kol jos vertinamos, negali planuoti savo darbų į priekį, todėl ir stokojama dėmesio tikslinėms grupėms. O tai, kad Kultūros centrui atitenka apie 80 proc. finansavimo, su šia biudžetine įstaiga konkuruoti galimybės neturi bendruomenės.

„Viešojoje erdvėje Dangiro Samaliaus buvo pasisakyta apie senelių globos namus Kretingos mieste. Vien tik Geležinkelio gatvės pusėje yra Žvėrininkystės buvęs pastatas, vaikų darželio, zoovettiekimo pastatai. Kas 5-a šeima neturi vaikų, daug jaunimo užsienyje, tad senoliai vargsta. Kokie pamąstymai būtų, senelių globos namams panaudojant ištuštėjusius pastatus?“ – toks klausimas atiteko Daliai Martišauskienei, kurios pastebėjimu, mūsų savivaldybėje neblogai teikiamos socialinės paslaugos į namus, tačiau senelių namų tikrai trūksta. „Manau, kad, pasitarus su bendruomene, su to mikrorajono gyventojais, būtų galima galvoti apie senelių namų steigimą, o tai darant pasitelkus privatų verslą, paslauga gal būtų dar kokybiškesnė“, – pasvarstė kandidatė.

Kretingiškiai susirūpinę: „Ar galite pažadėti, kad naujasis baseinas nebus atiduotas privatiems verslininkams ir kad kretingiškiai tikrai baseinu galės naudotis už tokią kainą, kuri būtų prieinama vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms?“

„Rajono taryboje jau buvo kalbama, kam mes norėtume atiduoti baseiną, – teigė Vytautas Ročys, kuriam ir atiteko atsakyti į šį paklausimą. – Galbūt baseiną būtų galima atiduoti administruoti Kretingos sporto mokyklai, o tų, kurie turi lengvatas, tarkim, pensininkų, neįgaliųjų, patirtas išlaidas turėtų dengti Savivaldybė. Baseinas neturėtų būti biznio objektas. Ir jeigu Savivaldybė administruos baseiną, vadinasi, kaina turi būti prieinama visiems. Nebūtina skubėti atiduoti baseiną verslui. Galime patys administruoti – tokios praktikos Lietuvoje yra.“

Vertas diskusijų buvo Dangirui Samaliui atitekęs klausimas „Su kuo po rinkimų neisite į koaliciją?“

Dr. Dalia Martišauskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

„Mes turime vienytis dėl Kretingos. Taip, kaip partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos, taip ir mes galėtume pasirašyti susitarimus dėl kai kurių dalykų“, – kalbėjo D. Samalius, o jam pritaręs komandos narys Dovydas Bajoras irgi kvietė: „Pagaliau susitarkime – turime tą patį matymą, ką padaryti, tik gal skiriasi metodai ir būdai. Tarkim, reikia apšvietimo, asfaltavimo, mokyklų remonto – niekas tam neprieštarauja, tereikia susitarti.“

„Ar neplanuojama keisti miesto autobusų maršrutų: kad važiuodami pro ligoninę Žemaitės alėja nenusuktų pro Sodrą į Savanorių gatvę, o važiuotų iki LIDL‘o ir naujosios „Maximos“ – ši problema ypač aktuali vadinamojo lapyno kvartalo žmonėms, kurie neturi jokio didesnio prekybos centro, apie ką, beje, rajono valdžia buvo kalbėjusi. Ar planuojama Lapyno-Geštautų pusėje bent kokia didesnė parduotuvė? Dabar žmonėms iki „Norfos“ yra eiti 2 km, o tai yra daug – vien Liepų gatvėje yra 14 našlių, automobilius teturi 3, visiems – per 70 metų. Taigi infrastruktūros pokyčiai šiame kvartale yra būtinybė. Visiškai be transporto yra palikta Taikos gatvės pusė – kaip ketinate spręsti šias problemas?“ – klausimas, atitekęs Danutei Skruibienei, salėje sukėlė juoko audrą. Ramindama auditoriją, D. Skruibienė teigė, kad Savivaldybė žmonėms privalo užtikrinti susisiekimą su parduotuvėmis, sveikatos įstaigomis: „Galvoju, kad tas maršrutas tikrai reikalingas. Diskutavome, kalbėjome apie tai, ir, nežiūrint nuostolių dėl kompensacijų, turėtume užtikrinti tą susisiekimą.“ O bendrapartiečio Vytauto Lukausko pastebėjimu, žmonių pavėžėjimas yra Savivaldybės pareiga, nesvarbu, vieną, du ar dešimt žmonių reikia pavėžėti. „Turime remti Autobusų parką, kad gerėtų susisiekimo sąlygos“, – teigė jis.

Dėl transporto infrastruktūros gerinimo klausimas atiteko ir Jolitai Vaickienei: „Jau 5 metai kalbama apie autobusų stotelę Palangos gatvėje, bet jos iki šiol nėra. Šio kvartalo žmonės rašė raštą Savivaldybei, buvo pažadėta, kad bus. Dabar gi skaitome laikraštyje, kad stotelės dabar neketinama statyti, nukeliama vėlesniam laikui. Kokiam tam laikui? Žmonės pavargo laukti, žmonės yra praradę bet kokį ūpą, nes valdžia užkalba jiems dantis.“

Anot J. Vaickienės, transporto klausimai aktualūs tiek miesto, tiek rajono gyventojams: „Manau, kad dėl šių klausimų žmonės turėtų kreiptis į seniūną, seniūnaičius ir kad per 5–10 dienų kiekvienas klausimas – konkrečiai ir aiškiai, su numatytais terminais – turi būti išnagrinėtas.“

Danutė Skruibienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)

Kryžiavosi nuomonės ir replikos vienas kitam

Taip jau nutiko, kad partijų kandidatams į merus pasiūlius užduoti po 2 klausimus oponentams, daugiausia jų atiteko socialdemokratų kandidatui rajono Savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui.

„Užimamos pareigos įpareigoja“, – pastebėjo debatų moderatorė V. Vitkauskienė.

Į Savivaldybės administracijos direktorių smigo klausimai dėl nebaigtų priduoti objektų, dėl nepanaudotų lėšų kai kuriems jų darbams atlikti, dėl būsimos Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, Rotušės aikštės vizijos ir kitų dalykų. Kandidatai į rajono merus parodė, kad domisi vienas kito rinkimų programomis, veikla, ketinimais.

„Kretingos krašto“ lyderis Darius Petreikis, užduodamas klausimą V. Domarkui, pastebėjo: „Jūsų kalboje patiko mintis ir rūpestis Vydmantais. Tik gaila, kad kas ketverius metus 3 savaitės prieš rinkimus. Vos ne kiekvieną rajono tarybos posėdį keliame Vydmantų klausimą? Kas trukdė Vydmantams skirti didesnį dėmesį, apie kurį kalbate.“

V. Domarkas neabejojo: „Dėmesys Vydmantams ir dėl seniūnijos – kartu su jumis. Konkurso būdu į Vydmantus atėjo veiklus ir aktyvus žmogus. Vydmantuose, pasirodo, tereikėjo ūkiškumo. Kalbamės su klebonu dėl naujos bažnyčios, investicijų laukia kultūros namai – iškart niekas nesidaro. Deklaracijų dėl Vydmantų nedariau – tai yra visų bendras darbas.“

Socialdemokratė Augenija Juknevičienė savo klausimą skyrė nuolatiniams oponentams – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, jų kandidatui D. Samaliui: „Pastarąjį laiką girdėjome daug kritikos Savivaldybės administracijos atžvilgiu, nežiūrint, kad pastarieji ketveri metai rajonui labai sėkmingi – tokios pažangos seniai nebuvome matę. Administracijos direktorius – iniciatyvus novatoriškas žmogus. Kas gi pasikeitė, kad, kandidatuodamas į merus, prisiimate viską kaip savo nuopelnus, nors kritikavote?“

Antanas Kalnius (visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“)

D. Samalius buvo lakoniškas: „Trūko darbų kontrolės ir atsakingos elgsenos su finansinėmis lėšomis.“ Kad trūksta drausmės, prižiūrint projektus, kad turi būti didesnė kontrolė dėl statybos darbų, jis tvirtino ir atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Konstantino Skieraus klausimą-pastebėjimą dėl darbo rajono taryboje ir administracijoje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaidas Kuprelis J. Vaickienės klausė, kaip ji ketina kelti mokytojo profesijos prestižą – tai yra įrašyta partijos Tvarka ir teisingumas programoje.

Anot J. Vaickienės, visų pirma reikėtų pradėti nuo aplinkos, kad mokytojui būtų komfortas dirbti, o bendrapartiečio Alvydo Jonaičio pastebėjimu, visos rajono tarybos sutarimu galima numatyti lengvatų, kad mokytojas iš politikų jaustų pagarbą. „Iš esmės tai sudėtingas procesas, kurį didele dalimi lemia valstybiniai sprendimai“, – pripažino J. Vaickienė.

D. Martišauskienei atiteko oponentų iš „Kretingos krašto“ klausimas, kodėl ji, pasirašiusi po sprendimo projektu dėl nuobaudos skyrimo Savivaldybės administracijos direktoriui, vėliau savo parašą atsiėmė. „Ar būdama mere jūs dangstysite tokio pobūdžio savivaliavimus?“– klausė A. Kalnius.

„Nedangstysiu ir niekada nieko nedangsčiau – pasirašiau neapgalvojusi, per skubiai. Kai ekspertai nustatė, kiek iš tiesų Jaurykloje yra padaryta darbų ir kad už tą sumą, kuri pervesta rangovui, tada ir atsiėmiau savo parašą“, – paaiškino kandidatė į rajono merus.

Kandidatai vienas kitam uždavė klausimų ir dėl „Kretingos autobusų parko“ privatizavimo, ir dėl socialinių būstų, dėl jaunų šeimų reikalų, daugiabučių kiemų, asmeninės atsakomybės prieš rinkėją, tuo parodydami, kad jiems yra svarbu tai, kas yra svarbu Kretingos krašto žmogui – jų rinkėjui.

Vytautas Ročys (Darbo partija)

KLAUSIMAS IŠ SALĖS

V. Domarkui: „Per LRT matėme laidą apie „pagarsėjusį“ „Kretingos maistą“, regis, dabar pasivadinusį „Bruneros“, jo veiklą, tiksliau – schemas. Buvo sąrašas kretingiškių pavardžių, tarp kurių buvo ir Jūsų. Prašome paaiškinti, kas Jus sieja? Žurnalistės telefoninio pokalbio metu paklaustas apie I. Norkų, neigėte beveik jo nepažįstąs, bet ekrane matėme Jus ir I. Norkų kartu!“

V. Domarkas: „Kai „Bruneros“ Jurbarke pristatė, kaip įmonė investuoja į valgyklas ir kaip sudaro dešimtmetes programas, dalyvavome ir mes su rajono meru Juozu Mažeika. Tuo klausimu buvome kategoriškai prieš ir laikėmės nuomonės, kad sutartys būtų sudarytos 3 metams. Štai toks ir būtų didžiausias mano ryšys su Irmantu Norkumi ir dar – kad jis yra kretingiškis.“

A. Kalniui ir V. Ročiui: „Per praėjusią kadenciją tarp Lietuvos savivaldybių labiausiai sužibo Tauragės r., Akmenė ir Kauno miestas, nes atėję merai atsivedė aktyvius padėjėjus – savo komandą. Prašau, įvardinkite komandą – padėjėjus ir patarėjus, kuriuos planuojate pasitelkti?“

A. Kalnius: „Visus 4 metus rajono taryboje pasirengę dirbti Darius Petreikis, Romandas Žiubrys, Remigijus Medutis, Simas Končius, Vilius Adomaitis, Ieva Latakienė ir kiti. Yra komandoje jaunų žmonių, kurie gali dirbti. Būtent jaunas žmogus turi visai kitokį požiūrį ir mąstymą.“

V. Ročys: „Turime savo komandoje ir pensininkų, ir verslininkų, ir mokytojų, – nebus problemų sukurti komandą. Bet, mano nuomone, tegul komanda būna iš įvairių partijų, – kai daug nuomonių, priimamas pats geriausias sprendimas, kai visi kartu susėdame ir sprendžiame.“

D. Martišauskienei: „Kokiu būdu tarsitės su gyventojais dėl rajono strateginių sprendimų priėmimo?“

D. Martišauskienė: „Mano rinkimų programoje numatyta tartis su gyventojais. Sistemą matyčiau tokią: kartą per ketvirtį aplankyčiau gyvenviečių centrus, kad išgirsčiau žmonių pastebėjimus, nuomonę. Labai aiškiai paviešinčiau gyventojų priėmimo laiką, kad ramiai prie kavos puodelio galėčiau juos išklausyti ir operatyviai spręsti klausimus. Jeigu per rinkimus gebame reklamuotis, mokame prisistatyti, kodėl to paties nepadarius, informuojant visuomenę ir po rinkimų.“

D. Samaliui: „Paaiškinkite savo vieną svarbiausių (kaip teigiate) išsakytų tezių: kaip sieksite „depolitizuoti Savivaldybės administracijos veiklą“, sakote, „kad, pavykus užimti pozicijas tarybos valdančiojoje daugumoje, siūlysite, kad Savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas būtų renkami konkurso būdu. Ar sieksite pakeisti Lietuvos vietos savivaldos įstatymą?“

Jolita Vaickienė (partija Tvarka ir teisingumas)

D. Samalius: „Nežadame keisti įstatymo – jeigu Savivaldybės įmonės turi stebėtojų tarybas, reikėtų nepriklausomų nuo Savivaldybės valdybų, kad būtų nustatyti uždaviniai, tarkim, nebranginti šilumos, mokesčio už šiukšles ir t.t.“

D. Skruibienei: „Kiek turite vaikų, kur jie gyvena ir dirba šiuo metu?“ bei „Jūsų manymu, kokie viešinimo šaltiniai šiuo metu greičiausiai pasiekia visuomenę?“

D. Skruibienė: „Vyriausias sūnus, baigęs mokslu Anglijoje, sugrįžo į Lietuvą ir dirba Vilniuje. Duktė gyvena Anglijoje, tikiuosi, kad sugrįš, o sūnus pagrandukas mokosi Pranciškonų gimnazijoje. O dėl viešinimo šaltinių, tai manau, kad yra skirtingos grupės: vieni labiau skaito laikraščius, daug kas mano amžiaus žmonių naudojasi feisbuku, o jaunoji karta jau pereina į instagramą. Kad galėtume skleisti kitą informaciją apie rajono, kultūrinį gyvenimą, reikėtų bendrauti su agentūromis, internetiniais tinklalapiais ir televiziją, o biudžete turėtų atsirasti atskira eilutė informacijos viešinimui.“

J. Vaickienei: „Jūs gyvenate Palangoje. Deklaruojate, kad Kretingoje, nes kitaip negalite kandidatuoti. Kalbate apie skaidrumą, tai kur jis – jeigu jau čia matosi, kad netiesa, neskaidru.“

J. Vaickienė: „Kai mane išrinko į Seimą, teko persikraustyti pas tėvus į Palangą, kad būtų, kur palikti vaikus. Turime butus ir Kretingoje, ir Vilniuje, ir Rygoje, ir Palangoje. Niekada nemelavau ir čia, Kretingoje, išsideklaravusi nebuvau.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas