Jaunimo žvilgsnis į Laisvės kovotojus

Konferencijoje „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ jos dalyviai prisiminė aštuonis LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarus.

Tradicine tapusioje Panciškonų gimnazijoje organizuojamoje XII konferencijoje „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ atsiskleidė jaunimo žvilgsnis į laisvės kovotojus. Pristatyti aštuoni LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarai.

Prisiminta ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimta nepriklausomybės deklaracija, kurią turėjo ginti savanoriai. Tačiau ši konferencija buvo skirta kitai deklaracijai, kuri taip pat priimta vasario 16 d., tik jau 1949 m. Tų metų vasario mėnesį įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuris buvo skirtas sukurti Lietuvos laisvės kovų sąjūdį ir priimti deklaraciją, kuria išreikštų Lietuvių tautos norą atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką. „Ši deklaracija gimė jau ne savanorių, o partizanų mintyse. Jie įkvėpė vėlesnes kovas, todėl konferencija buvo skirta prisiminti deklaracijos signatarais tapusius aštuonis partizanus“, – paaiškino Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis, akcentavęs, kad šiais metais švenčiame 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos paskelbimo 70-ąsias metines.

Pasiklydo informacijos paieškose

„Pamokose per mažai kalbame būtent šia tema, todėl, manau, tai man tikrai pravers laikant istorijos egzaminą“, – kalbėjo renginyje dalyvavusi Salantų gimnazijos abiturientė Loreta Šetkutė. Kartu su ja pranešimą apie partizaną Aleksandrą Grybiną-Faustą skaičiusi Eivilė Šapalaitė tikino, kad ruošdamasi konferencijai sužinojo daug naudingos informacijos.

E. Šapalaitė konferencijoje dalyvavo antrą kartą ir pripažino, kad labiausiai liūdna, jog bendraamžiai istorija nelabai domisi: „Ruošiuosi, stengiuosi, o nemaža dalis mokinių net nesiklausė.“ Salantų gimnazijos mokinės L. Šetkutės teigimu, visi šio krašto gyventojai turėtų domėtis istorija: „Turime žinoti, kas mus supa.“

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Rolandas Pliuškys kartu su Aironu Gedvilu ir Eimantu Buciu skaitė pranešimą apie vieną garsiausių partizanų šiandien – Adolfą Ramanauską-Vanagą. Atrodo, tiek daug apie šį žmogų jau kalbėta ir nieko naujo nebesužinosi, tačiau, pasirodo, tai – netiesa. Pranešimo autoriai teigė, kad apie A. Ramanauską-Vanagą žinojo labai mažiai, todėl ruošdamiesi temai turėjo pasigilinti labiau. „Manau, tai ryškiausia asmenybė, apie kurią galėjau sužinoti dar daugiau – buvo įdomu rengti pranešimą“, – savo pasirinkimą paaiškino R. Pliuškys.

Konferencijoje „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ dalyvavo ir Marijono Daujoto progimnazijos aštuntokės Austėja Markvaldaitė ir Karolina Mažrimaitė. Jos prisipažino, kad dalyvauti sutiko nedvejodamos, tačiau rengdamos informaciją apie partizanų vadą Vytautą Gužą-Kardą susidūrė su sunkumais – mažoka informacijos bei kaip ją pateikti įdomiai. Jų herojus, kaip ir kiti LLKS Tarybos deklaracijos signatarai, neišdavė Lietuvos iki pat mirties. V. Gužas-Kardas gyvas nepasidavė ir žuvo su uniforma.

Vienas jų taip pat buvo ir Pranciškonų gimnazijos mokinių Gabijos Balsevičiūtės, Karolio Dauginčio ir Vitalijos Razmaitės pristatytas LLKS Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas. Už partizaninę veiklą jam buvo paskirta mirties bausmė. Paskutinis jo noras – pamatyti savo sūnų, tačiau vietoj to jam parodė tik jo nuotrauką, taip parodydami visišką socializmo idėjų triumfą. „Su pagarba ir pamoka ateičiai privalome prisiminti šią iškilią Lietuvos asmenybę“, – pranešimą reziumavo G. Balsevičiūtė.

Skleisti žodį taip pat buvo vienas kovos būdų. Iš visų aštuonių signatarų tik Darbėnų gimnazijos mokinių Gabijos Kripaitės ir Deimantės Urbšaitės pristatytas Bronius Liesys-Naktis studijavo žurnalistiką. Netikėtai pasisukus gyvenimui mokslo nebaigė, tačiau, gavęs specialių leidybai reikalingų žinių, buvo paskirtas pogrindyje redaguoti laikraštį.

Laisvą žodį skleidė ir daugiau signatarų – jie kūrė, leido laikraščius. A. Ramanauskas-Vanagas buvo vienas tų, kuris organizavo spaudos leidybą, tačiau už savo veiklą buvo nubaustas mirties bausme.

Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai Gabrielius Talmontas ir Tomas Viskontas išsiaiškino, kad signataras Juozas Šibaila-Merainis įsteigė netgi dvi pogrindžio leidyklas. „Tėvynės rūpesčiai yra visų mūsų rūpesčiai“, – apibendrino pranešėjai.

Eilėraščius kūrė ir pedagogas Petras Bartkus-Žadgaila. „Griežtas partizanų vadas buvo ir jautrios sielos žmogus“, – kalbėjo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokės Gintarė Anužytė ir Neringa Kazragytė.

Pranciškonų gimnazijos mokiniai Lukas Baltutis ir Gabrielius Špora papasakojo Leonardo Grigonio-Užpalio mokinių prisiminimus apie pedagogą. „Mokė mylėti Dievą ir Tėvynę, – kalbėjo jie. – Tikėjo valstybe ir kad Lietuva bus laisva.“

Kovojo tokio pat amžiaus

Pirmoji konferencija Pranciškonų gimnazijoje įvyko 2006 m. „Idėja ją rengti kilo supratus, kad laisvės kovų tematika gali padėti ugdyti mokinių patriotizmą ir pilietiškumą, skatinti juos domėtis savo gimtojo krašto praeitimi. Jaunimui ypač įdomu, kad laisvės kovotojai savo veiklą pradėdavo, būdami kone tokio paties amžiaus, kaip jie“, – kalbėjo V. Kuprelis.

Tai patvirtino ir konferencijoje dalyvavusi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos istorijos mokytoja Dalia Šimonienė: „Mano mokines labiausiai stebino tai, kad nuo tų įvykių yra praėję tiek daug laiko, tačiau apie juos vis dar kalbama.“

2006–2019 m. įvykusiose konferencijose skaitytas 101 pranešimas, per 12 metų pranešimus rengė 161 mokinys.

Konferencijoje nagrinėta partizaninio karo 1944–1953 m. tematika, rengti pranešimai apie partizaninio karo etapus, apygardų veiklą, partizanų vadų ir žymių kovotojų biografijas. Taip pat mokiniai konferencijose pristatė surinktą medžiagą apie 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovas, 1953–1988 m. pogrindinį ir disidentinį judėjimą, 1988–1991 m,. tautinį atgimimą. 23 pranešimai buvo skirti vien Kretingos krašto partizaniniam judėjimui, disidentinei kovai ir atgimimui nušviesti.

Konferencijos į Kretingos istorinę atminti sugrąžino su Kretingos kraštu susijusias įžymias asmenybes – LLA įkūrėja Kazį Veverskį-Senį, Žemaičių partizanų apygardos įkūrėją Adolfą Kubilių-Adį, 34-erius metus sovietų lageriuose kalintą rezistencinio judėjimo legendą Petrą Paulaitį, daugiau kaip 20 Pranciškonų gimnaziją lankiusių Kardo rinktinės partizanų.

• Rašyti komentarą (1)