Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nekokybiški rinkimai, brandos klausimas, o gal aktyvesnis domėjimasis politika ar partijų dėmesys jaunimui – jau kurį laiką tokios diskusijos tęsiasi dėl šešiolikmečių dalyvavimo savivaldos rinkimuose. Šiandien tam jau pritaria 28-ių miestų Jaunimo reikalų tarybos, tarp jų – ir kretingiškiai.

Vertina atsargiai

„Reikia pagalvoti apie jaunuolių pasirengimą priimti sprendimus, supratimą, atsakomybės svarbą. Būtina šia tema diskutuoti, įvertinti galimas grėsmes ir trūkumus. Žinoma, galime įžvelgti ir ne vieną teigiamą aspektą, dėl jų ir nesiginčijame, tačiau pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į tolygumą, sprendimų suderinamumą“, – organizacijų poziciją dėstė rajono jaunimo asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Kretingos mokinių savivaldos informavimo centro pirmininkė Aistė Stonkutė mano, kad nereikėtų leisti balsuoti savivaldos rinkimuose nuo šešiolikos: „Tokio amžiaus jaunuoliams yra neįdomi politika, jie ja nesidomi. Šešiolika metų nėra pakankama branda priimti tokius sprendimus. Manau, kad rinktų bet ką, kas būtų pavojinga.“

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė mero pavaduotoja Danutė Skruibienė prisiminė vizitą jaunimo forume Mažeikiuose, kur buvo apie tai diskutuota: „Vieni yra tam pasirengę ir subrendę, tuo labai domisi, galėtų išsakyti savo nuomonę ir norėtų balsuoti. Kiti – visiškai atitrūkę nuo politikos ir neturintys noro ja domėtis. Toks pokytis rinkimuose lemtų tolimesnius rajono strategijos, sprendimų priėmimą, baiminamasi, kad gali nukentėti rinkimų kokybė.“

Vis dėlto, mero pavaduotojos nuomone, reikėtų leisti balsuoti šešiolikmečiams savivaldos rinkimuose.

„Aštuoniolikmečiai irgi yra moksleiviai, tai ir dabar jais galima manipuliuoti, tačiau to būti neturėtų. Žinoma, mokytojai, tėvai ir kiti asmenys darytų įtaką šiems jaunuoliams, bet, manau, kad ir dabar yra tas pats“, – svarstė ji.

Remiasi kitų šalių patirtimi

Rinkimų teisę nustato LR Konstitucija. Pagal ją aktyvios rinkimų teisės cenzas yra 18 metų. „Daugelyje valstybių taip yra, nes tai – tradicinė samprata, kad aštuoniolikmetis jaunuolis tampa suaugusiu“, – paaiškino istorikas rajono Jaunimo reikalų tarybos narys Savivaldybės tarybos narys Vaidas Kuprelis.

Kitose Europos Sąjungos valstybėse yra suteikta teisė balsuoti šešiolikmečiams. Pirmoji, dar 2007 metais, tai padarė Austrija, leisdama nepilnamečiams balsuoti nacionaliniuose ir savivaldos rinkimuose.

Balsuoti šešiolikmečiai savivaldos rinkimuose taip pat gali Maltoje, Estijoje. „Galbūt Estija sekė Suomijos pavyzdžiu, nes taip yra Suomijoje ir Norvegijoje. Estijoje suteikus balsavimo teisę šešiolikmečiams ateinančių balsuoti procentas nelabai pakito proporcingai likusiai visuomenės daliai. Čia nėra gausiai balsuojama“, – kalbėjo V. Kuprelis.

Neseniai Vilniuje įvykusios konferencijos „Balsavimas nuo 16 metų. Ateities Lietuvos scenarijus“ metu pranešimus skaitė atstovai iš Maltos, Austrijos ir Estijos, pristatydami savo valstybių pavyzdžius ir pasidalindami patirtimi apie balsavimo nuo 16 metų įtvirtinimą ir įgyvendinimą.

„Tai – diskusijos ne tik apie balsavimą, bet greičiau – apie pasitikėjimą, pilietiškumą ir pilietinę galią. Ar 16-metis gali turėti pilietinę galią ar ne, nes tai apima ne tik balsavimo teisę. Turime susitarti, kas yra pilietiškumo ugdymas, kaip jį ugdyti ir kaip jį suvokti visuomenei“, – savo įžvalgomis taip pat dalijosi ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Antanas Mikalauskas.

LiJOT teigimu, jaučiamas palaikymas iš tam tikrų LR Seimo narių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento ir iš kitų institucijų, dirbančių su jaunais žmonėmis. „Tik priėmus poziciją dėl balsavimo nuo 16 metų savivaldos rinkimuose, klausėme miestų jaunimo reikalų tarybų nuomonės. Šiuo metu net 28 miestų Jaunimo reikalų tarybos pritaria tokiam pokyčiui. Tai nėra neįgyvendinamas sprendimas, tačiau visuomenė turi būti gerai susipažinusi su tokiais siūlomais pokyčiais, o mes stengiamės inicijuoti kuo daugiau veiklų, diskusijų, kalbant apie balsavimą nuo 16 metų“, – tikino A. Mikalauskas.

Daugiau politikų dėmesio

Šiandien apskritai mažėja žmonių domėjimasis politika, ir tai rodo į rinkimus ateinančių žmonių skaičius. Į nacionalinius rinkimus ateina maždaug 50 proc. rinkėjų, o į savivaldos – tik apie 30 proc. Manoma, kad, suteikus balsą šešiolikmečiams, didėtų jaunimo susidomėjimas politika.

Tokio sprendimo šalininkai pasisako, kad tai taip pat padėtų formuotis pilietinei visuomenei, ko šiandien Lietuvai trūksta. „Tai būtų svarbu, nes ugdytųsi jaunuolių pilietiškumas. Galbūt anksčiau jie pradėtų ir atsakingiau žiūrėti į politinį gyvenimą. Į pirmus rinkimus dažniausiai yra ateinama balsuoti, nes tai yra įdomu“, – sakė V. Kuprelis.

Jo teigimu, tai taip pat formuotų balsavimo įprotį. „Kuo anksčiau jis pradeda formuotis, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus įgys tokį įprotį“, – paaiškino istorikas. Tam pritarė ir LiJOT prezidentas A. Mikalauskas: „Manome, kad kuo ankščiau piliečiai balsuos, tuo greičiau bus išugdomas balsavimo įprotis.“

Dar vienas teigiamas aspektas – partijos didesnį dėmesį skirtų jaunimo problemoms, nes jaunėtų rinkėjas. „Dabar partijų programose kartais būna įrašytą planų, susijusių su jaunimu, tačiau realiai jie įgyvendinami retai, o į jų interesus dėmesys nėra kreipiamas“, – sakė Jaunimo reikalų tarybos narys V. Kuprelis.

„Tai susiję ir su vietos tapatybės jausmo formavimu. Į pirmuosius rinkimus jaunuoliai ateitų balsuoti savo gimtajame mieste – dabar ne visi jaunuoliai turi tą galimybę – ir taip sukurtų artimesnį ryšį su gimtuoju miestu“, – pasvarstė istorikas.

Apie tai kalba ir pats jaunimas. „Didžioji dalis jaunuolių, baigę mokyklą, pakeičia savo gyvenamąją vietą, pradeda mokytis aukštosiose mokyklose, kurių didžioji dauguma yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Būtent balsavimo nuo 16 metų teisės suteikimas leistų jauniems žmonėms regionuose lemti savo miesto gyvenimą, nes jiems miesto tarybose priimami sprendimai aktualiausi“, – tvirtino LiJOT prezidentas A. Mikalauskas.

Brandos klausimas

Daugiausia diskusijų kelia klausimas, ar šešiolikmetis yra pakankamai subrendęs priimti tokius sprendimus. Nemaža dalis vienuoliktoje, dvyliktoje klasėje besimokančių jaunuolių nežino, ką veiks ateityje, o dabar jam tektų priimti svarbius politinius sprendimus.

„Taip pat kyla klausimas, kiek jaunuoliai turėtų motyvacijos eiti balsuoti. Jaunimas nepakankamai išmano politinius procesus. Sprendimai, renkant savivaldą, gali būti nekokybiški. Galimi manipuliacijos jauno žmogaus balsu atvejai. Tai daryti galėtų tėvai, mokytojai, draugai“, – neigiamus šio galimo sprendimo aspektus vardijo V. Kuprelis.

LiJOT prezidentas įžvelgė vieną esminę problemą: „Suteikę teisę jauniems žmonėms spręsti savo miesto problemas, susiduriame su nepakankamu pilietiniu ugdymu. Manau, kad mokyklos turėtų daugiau dėmesio skirti pilietiškumo pamokoms.“ Priimant tokį rimtą sprendimą būtų susiduriama ir su LR Konstitucijos keitimo klausimu. Lietuvoje Konstitucijos keitimo procedūra yra pakankamai sudėtinga, bet įmanoma. Turi vykti du balsavimai Seime su trijų mėnesių pertrauka ir per abejus balsavimus „už“ turi pasisakyti 2/3 Seimo narių.

„Lietuvoje Konstitucija keista labai mažai, o visi kiti bandymai yra nepavykę. Esmė yra ta, kad reikia jaunimo, visuomenės, politikų, visuotinio sutarimo, kad būtų sulaukta pritarimo. Pati visuomenė, jaunimas turi visuotinai sutarti, kiek yra protinga keisti Konstituciją“, – svarstė V. Kuprelis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas