Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pajūry gyva muzikinė Eduardo Balsio dvasia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-01-15
Jubiliejinių renginių pradžią E. Balsio 100-mečiui skirtoje konferencijoje pristatė ir mintimis pasidalijo: (iš kairės) kompozitoriaus duktė Dalia Balsytė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, muzikologė Jūratė Katinaitė ir kompozitorius Gintaras Samsonas.

„Dėkoju Klaipėdai: Balsys čia ne sugrįžo, – jis iš čia nė nebuvo išėjęs. Pajūrio kraštas visuomet buvo artimas mano tėčiui“, – iš Vilniaus atskubėjusi į savo tėvo kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-mečio renginių ciklo pradžiai Klaipėdos muzikinio teatro skirtą konferenciją sakė jo duktė pianistė profesorė Dalia Balsytė.

Atkūrė pradingusią smuiko partiją

Kompozitoriaus duktė dėkojo Klaipėdos muzikinio teatrui, kuris šiuos metus paskelbė E. Balsio metais, bei organizaciniam komitetui, tėvo mokiniams, E. Balsio menų gimnazijai už tai, kad ėmėsi iniciatyvos paminėti 100-ąjį gimimo jubiliejų ir ta proga atgaivinti kūrinius, kurių dauguma beskambėjo prieš kelis dešimtmečius, jos tėvui dar gyvam esant.

Vienas tokių – iškilmingas koncertas, kuriame nuskambės 1954 m. E. Balsio parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui, – juo sausio 15-ąją Žvejų kultūros rūmuose ir prasidės jubiliejinių metų minėjimas. Šį kūrinį atliks jauna, Austrijoje studijas baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio.

Konferencijoje abi muzikantės – D. Balsytė ir L. M. Songailė – atviravo, jog noras atgaivinti šį kūrinį prilygo didelei avantiūrai, mat, per laiką buvo visiškai susidėvėjusi smuiko partitūra. Tačiau didžiulėmis pačios D. Balsytės pastangomis smuiko partija buvo surasta ir atkurta.

Prioritetų viršūnėje – šeima

D. Balsytė pabrėžė, jog marinistinis aspektas dominavo jos tėvo kūryboje. Tačiau jūrą jis traktavo ne kaip gamtos jausmą, stichiją, – ji jam asocijavosi su amžinybe ir laiku. „Pažiūrėkit: mūsų nebuvo – ji buvo, mūsų nebus – ji bus. Jūra, o ne kosmosas, jam buvo amžinybė“, – kalbėjo ji. Profesorės žodžiais, jau 35-eri metai, kai jos tėvo nebėra: per tą laiką išsigrynina mintys, išnyksta smulkmenos, lieka tik esmė. „Galvoju, kad per gyvenimą mano tėvą vedė 4 esminiai dalykai: principingumas, atsakingumas, profesionalumas ir darbštumas. Pagrindinė jo gyvenimo pozicija buvo nukreipta ne į darbą ir kūrybą, – prioritetų skalės viršuje jam buvo šeima“, – pabrėžė D. Balsytė.

Ji prisiminė savo tėvą buvus mažakalbį. „Jis visuomet mums, vaikams, sakydavo – nepadarykit gėdos šeimai. Šeima jam – ne tik žmona ir vaikai, bet ir tėvai, seneliai – visas giminės medis, iš kurio išaugome. Anksti netekęs tėvų, pradėjo ieškoti draugų, kuriuos vadino gimine, susiskaldžiusius Kompozitorių sąjungos narius siekė suburti į šeimą. Šeimos autoritetu jis rėmėsi ir tuomet, kai jam siūlė stoti į partiją, – bet jis nebuvo komunistas, ir tai retas reiškinys, užimant vadovaujančias pareigas. Sakė – mūsų šeimoje nebuvo politikų, jei aš negaliu vadovauti, būdamas nepartinis, man šios pareigos nereikalingos“, – tėvo principingumą pabrėžė kompozitoriaus duktė.

Iniciatyvos atrasti smuiko natas ir atlikti Pirmąjį koncertą smuikui ir orkestrui ėmėsi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė.

Kūriniai – pagal simbolinę tvarką

Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pasidžiaugė, jog jų kolektyvui teko jubiliejinių E. Balsio metų projekto lyderystės vaidmuo. Įžvelgdama, jog kompozitorius pajūry susiformavo kaip asmenybė ir iš čia jo kūryba pasklido po Lietuvą, programoje numatytus kūrinius ji chronologine tvarka susiejo su kompozitoriaus kūrybos periodais bei juos inspiravusiomis vietovėmis. Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui, kuriuo prasidės renginių ciklas, ir buvo sukurtas pirmuoju kūrybos periodu, o rugpjūtį numatytas E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ susijęs su Palanga, todėl ir įvyks Palangos koncertų salėje.

Paskutinis rudenį pasirodysiantis kūrinys – opera „Kelionė į Tilžę“ buvo parašyta paskutiniuoju kompozitoriaus kūrybos periodu. „Šiam kūriniui Balsys brendo visą gyvenimą, jis sakė – čia sudėta visa mano išmintis. Pirmą ir vienintelį kartą opera buvo pastatyta 1982 m., šiemet ją atgaivinsime“, – pabrėžė L. Vilimienė.

Į aukštumas – sudėtingu laiku

E. Balsio 100-mečio Lietuvoje organizacinės grupės koordinatoriaus kompozitoriaus Gintaro Samsono bei šios grupės narės Jūratės Katinaitės manymu, šiemet pajūry toks stiprus muzikinis sujudimas įvyks dėl to, kad E. Balsys be galo mėgo pajūrį. Du trečdalius savo sukurtų ir ligi šiol populiarių estradinių dainų jis skyrė jūrai. „Jūra – tai Balsio vizitinė kortelė. Sukūręs dainą „Senas jūrininkas“, jis ir pats tapatinosi su šiuo tipažu“, – sakė J. Katinaitė.

Jos žodžiais, E. Balsys pačiu dramatiškiausiu stalininiu metu sugebėjo Lietuvos muziką pakelti į aukštumas: „Vieni kompozitoriai emigravo į Vakarus, likusieji turėjo prisitaikyti prie stalininės kultūros. O Eduardo Balsio muzika buvo išplėšta iš ano meto konteksto, iškelta ligi aukščiausio kokybės lygio ir pritampanti prie šiandienos. Kokios tuomet kompozitoriui reikėjo drąsos ir novatoriškumo.“

E. Balsio bei jo mokinio Benjamino Gorbulskio dėka, pasak G. Samsono, praėjusio šimtmečio vidury suklestėjo lietuviška estradinė muzika. E. Balsys buvo įvairiapusis kūrėjas, išbandęs įvairius žanrus – nuo simfonijos ligi šlagerių, rašė muziką ir kino filmams.

„Į kiekvieną procesą jis žvelgė labai profesionaliai. Jis sakė: visa muzika yra gera, kuri atliekama profesionaliai“, – tvirtino G. Samsonas, patikindamas, jog, sieks atskleisti E. Balsį kaip įvairiapusį kūrėją ir atlikti pučiamųjų orkestro ir vargonų koncertą Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčioje. Jis taip pat bandys atgaivinti E. Balsio sumanytus tarptautinius vaikų muzikos konkursus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas