Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Salantai – giedančių žmonių kraštas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
  • 2018-12-14
Neseniai į Salantus klebonauti paskirtas Audrius Keršys sakė, jog Salantų bažnyčia – itin graži ir skoninga, tačiau jos remontas gula ant pačių parapijiečių pečių.

Vakar į Salantų bažnyčią atvykę įgarsinimo specialistai iš Lenkijos šioms Kalėdoms sumontuos naują įgarsinimo aparatūrą, kainuosiančią 12 tūkst. eurų. „Pinigus turime surinkti patys, – visi parapijiečiai palaiko šį sumanymą ir remia aukomis kalėdojant. Esame labai dainingas kraštas su garsiais muzikantais ir giedotojais, todėl privalome pasirūpinti, kad giesmės bažnyčioje skambėtų gražiai“, – tvirtino neseniai tarnauti Salantuose pradėjęs klebonas Audrius Keršys.

Atšventė du jubiliejus

Ligi tol Tauragės rajono Batakių ir Lomių parapijose klebonu dirbęs A. Keršys neslėpė, jog, paskirtas į Salantus šią vasarą, patekęs tiesiai į Porciunkulės atlaidus bei miesto šventę. „Prisistačiau žmonėms, kad esu vyskupo paskirtas, – jie pasitiko plojimais. Nustebau, nes tai – gana retas reiškinys: įprastai pirmus mėnesius žmonės stebi, kaip sakoma, apčiupinėja savo dvasios tėvą“, – juokavo klebonas.

Jis džiaugėsi nuo pat atvykimo pradžios užsimezgusiais itin šiltais draugiškais santykiais su Salantų žmonėmis. „Kai sužinojo, kad jau esu čia, pirmas tris savaites patys ateidavo, siūlydavo pagalbą. Tai – labai šiltas mostas, nes nereikėjo pačiam belstis į duris. Sakė – mes viską darome išvien: jei koks renginys, buriasi seniūnija, gimnazija, muzikos mokykla ir bažnyčia. Ir tai yra labai gražus bendruomeniškumo pavyzdys“, – kalbėjo A. Keršys.

Jo atvykimas į Salantus sutapo ir su 40-uoju gimimo bei 15 metų kunigystės jubiliejais. Į iškilmes, sakė, susirinkę jo Telšių seminarijos kurso draugai pasikvietė ir savo motinas, kad šios, kol gyvos, palaimintų savo sūnus. Salantų klebonas neslėpė, jog savo mamai Elenai, gyvenančiai Klaipėdoje, likęs vienintelis sūnus, anksti dėl ligos netekus brolio.

Visi Žemaitijos keliai – į Salantus

Prieš atvykdamas jau žinojęs, kad Salantus garsina „dūdorių“ Dapšauskų giminė, o jų atstovė Danutė Venckienė dirba ne tik Salantų, bet ir Grūšlaukės bažnyčių vargonininke. Salantiškių Pučkorių šeima – taip pat nuo seno kėlė šio krašto muzikinį lygį: Palmira Pučkoriūtė, padedant tėvui Petrui, ėmėsi vadovauti Salantų parapijos jaunimo chorui.

Apšilęs kojas, sakė supratęs, jog Salantų bažnyčiai, tarp kurios skliautų skamba ir senovinės liaudies paveldo, ir šiuolaikinės jaunimo giesmės, reikalinga nauja įgarsinimo aparatūra. „Turime branginti tai, kuo Žemaitijoje esame unikalūs“, – patikino A. Keršys.

Vedžiodamas po bažnyčią jis tęsė mintį: „Pažiūrėkite, kokia ji graži, skoninga – nieko perkrauto. Labai daug žmonių atvyksta vasaromis, kiti sustoja važiuodami prošal. Nors sakoma, kad visi keliai veda į Romą, o aš sakau, kad visi Žemaitijos keliai veda į Salantus: žiūrėkit, iš visų pusių – Skuodo, Plungės, Kretingos – vos po 20–30 kilometrų, pridėkim dar po 10–20 km ir ligi Palangos, Klaipėdos – kaip ranką paduot.“

Tebėra naujakurys

Įsikūręs naujoje klebonijoje, kuri pastatyta ankstesnio klebono Juozo Rudžio rūpesčiu, A. Keršys sakė, jog naujakurystės nuotaikos tvyros dar kurį laiką ir po Kalėdų, nes trūksta lėšų baldams. „Norėtųsi sutvarkyti, kad po manęs atėjusiam kunigui nebereikėtų – susikrauni mantą ir išeini tarnauti kitur“, – sakė jis.

Vaikštant po bažnyčią, žvilgsnis pirmiausiai užkliuvo už medinių grindų, kurios, kunigo žodžiais, verkiant prašo remonto. „Turiu puikius pagalbininkus – parapijos komitetą ir 2 seniūnus – Salantų ir Imbarės. Jie sakė, pasvarstykim, gal geriau plytelėmis grindis iškloti“, – ūkinius reikalus dėstė klebonas.

Kita problema – susidėvėjęs bažnyčios stogas. Klebonas neslėpė, jog bažnyčios remontas yra iššūkis ir našta, tenkanti pačiai parapijai. Šventovė yra kultūros paveldo objektas, jos renovacijai reikia projekto, kol kas atliktas tik vertinimas.

Pakeitė liturginius rūbus ir indus

Todėl ir išlaidauti šiemet per šventes neketiną: bažnyčioje bus papuošta senoji dešimtmečius tarnaujanti prakartėlė, eglę parūpinti taip pat žadėjo patys parapijiečiai. Taip pat ir – Grūšlaukės bažnyčioje, kurią nuo seno aptarnauja Salantų klebonas.

„Atvykęs dirbti į Grūšlaukę, pamačiau, jog verkiant reikia pakeisti liturginius indus ir rūbus. Be šv. Mišių, bažnyčioje dar vyksta Santuokos, Krikšto sakramentai, ir jeigu kunigas dėvės neestetiškus, nudėvėtus rūbus, indai bus negražūs, neatitiksime šventinės nuotaikos“, – A. Keršys sakė, jog liturgijos reikmenimis bei rūbais jau pasirūpino, suspėjo ir pašventinti per savo kunigystės jubiliejų.

Pirmomis tarnystės dienomis sakė buvęs nustebintas Grūšlaukės parapijos aktyvumo, nes Lietuvoje nemažai esą kaimų, kur į bažnyčią žmonės tesirenka tik per šventes. „Kartais dar ateina pirmą sekmadienį iš smalsumo pasižiūrėti į naująjį kleboną, – juokėsi. – Bet čia nieko panašaus: kas sekmadienį renkasi daug ir įvairaus amžiaus, ypač gražu žiūrėt į jaunas šeimas su vaikais.“

Advento laiku A. Keršys priminė gyvuojant gilią krikščionišką susitaikymo tradiciją. Tam Salantų bažnyčioje gruodžio 22 d. rengiamos Atgailos pamaldos – nuo 16 val. išpažinčių klausys 4 atvykę kunigai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas