Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Savivaldybė ryžtasi perimti profesinę mokyklą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-12-14

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo taryba nusprendė rajone išsaugoti profesinį mokymą sujungiant Kretingos technologijos ir verslo mokyklą su viena Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų ir šių dviejų švietimo įstaigų pagrindu įsteigti viešąją įstaigą, kurios dalininkėmis būtų Kretingos rajono savivaldybė su Švietimo ir mokslo ministerija.

Buvo dvi galimybės

Švietimo ir mokslo ministerijai nusprendus reorganizuoti šalies profesinio ugdymo mokyklų tinklą tarp mokyklų, kurias numatyta pertvarkyti, pateko ir Kretingsodyje esanti VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla, kaip profesinė mokykla veikianti nuo 1972 metų. Diskusijos dėl mokyklos ateities Savivaldybėje vyksta jau kelintą mėnesį, kelia įtampą ir šios pertvarkos taikiklyje atsidūrusių rajono bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėse. Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijos lig šiol priešinosi jungtuvėms su technologijos ir verslo mokykla.

Antradienį į Strateginio planavimo tarybą susirinkusiems Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkams meras Juozas Mažeika akcentavo, jog Savivaldybės taryba sprendimą dėl Kretingos technologijos ir verslo mokyklos perspektyvos Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti turi iki šių metų pabaigos. Sprendimui priimti liko paskutinis šių metų Savivaldybės tarybos posėdis, kurį numatoma surengti gruodžio 20 dieną.

„Yra du galimi variantai: profesinę mokyklą sujungti su viena mūsų bendrojo ugdymo mokyklų ir Savivaldybei valdyti naują švietimo įstaigą arba profesinė mokykla bus prijungta prie vienos Klaipėdos profesinės mokyklos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai“, – aiškino meras. J. Mažeika buvo įsitikinęs, kad tapusi profesinės mokyklos Klaipėdoje padaliniu, Kretingos profesinė mokykla būtų pasmerkta greitai nunykti. Tą savo išvadoje yra pareiškusi ir firma „Civitta“, kuri Savivaldybės užsakymu parengė Kretingos technologijos ir verslo mokyklos perspektyvos galimybių studiją. „Po metų kitų tos mokyklos rajone nebeturėtume. Tos mokyklos buvimas rajono teritorijoje yra svarbus profesiją įsigyti siekiantiems mūsų jaunuoliams“, – kalbėjo J. Mažeika.

Kokias profesijas ir kam ruoštų – neaišku

Šiandieną Kretingos technologijos ir verslo mokykloje mokosi 211 mokinių, iš jų 149 yra iš Kretingos miesto ir rajono. Mokykla turi 77 darbuotojus. Mokyklos išlaikymas šiais mokslo metais kainuos 921 tūkst. eurų. Mokinių skaičius mokykloje mažėja, ypač pastaraisiais metais. Šiemet rugsėjo 1-ąją mokykla buvo suplanavusi priimti 130 mokinių, tepriėmė 68. Didžioji mokinių dalis mokosi automobilių mechaniko – 107 mokiniai, ir virėjo – 48, profesijų. Populiarią suvirintojų mokymo programą panaikino Švietimo ir mokslo ministerija, kadangi šiai profesijai ruošti tinkamesnė bazė yra netoliese – Klaipėdoje.

Kokių profesijų darbuotojus mokyklai būtų leista rengti ją sujungus su kažkuria rajono bendrojo ugdymo įstaiga ir perėmus Savivaldybės žinion, tebėra neaišku. „Dabar mokykla turi licencijas gal 8 programoms. Liktų 4 ar 5-ios“, – teigė J. Mažeika. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas merą papildė teigdamas, kad būtų vykdomos kelios dabartinės programos, o dėl naujų įdiegimo būtų diskutuojama.

Strateginio planavimo tarybos posėdyje niekas negalėjo pasakyti, kokių ir kiek profesijų darbininkų reikia Kretingos rajono įmonėms. Sprendžiant iš pasisakymų, mokyklos perspektyvos studiją atlikusi „Civitta“ su rajono verslo atstovais irgi nekontaktavo.

„Studiją užsakėme tam, kad ateityje nesigraužtume, kad negalvojome, neanalizavome, kad ateityje neturėtume dar vienos „Mėguvos“ ar „Laisvės“ griuvėsių Kretingsodyje“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, akcentavęs, jog Savivaldybei atsisakius teisių į mokyklą, jos pastatus perimtų Turto bankas, kuris esąs nelankstus.

Paveldėtų ir turtą

Kretingos technologijos ir verslo mokyklai priklauso 56 ha žemės ir visas kompleksas pastatų. Savivaldybės vadovai tvirtino, jog Švietimo ir mokslo ministerija Savivaldybei valdyti atiduotų ir visą mokyklos turtą. „Dalį turto galėtume parduoti ir investuoti į mokymo bazės atnaujinimą“, – sakė V. Domarkas. Su mokyklos baze susipažinusi Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Sofija Laučiūtė teigė: „Bazė yra nustekenta. Automobiliai sovietinių laikų.“ Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, jam pritarę kiti, patikino, jog mokyklos klasės bendrajam ugdymui yra šiuolaikiškos: aprūpintos kompiuteriais, interaktyviomis lentomis.

Reikia vadybininko

Tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Vaido Kuprelio manymu, steigiamos naujos viešosios įstaigos profesinio ugdymo padaliniui vadovauti turėtų stiprus vadybininkas. Jam pritarė V. Domarkas. „Užsispirti tam, kad tik tą mokyklą išlaikytume ir neužtikrintume gero jos lygio, vadybos, – tada verčiau leisti rajono vaikams mokytis vykti į Klaipėdą“, – kalbėjo jis.

Tariasi su mokyklomis

Trečiadienį meras J. Mažeika dėl galimų jungtuvių su technologijų ir verslo mokykla tartis buvo pakvietęs Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų bei Vydmantų gimnazijos vadovus, kitus atstovus. Dalyvavo ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Andrijauskienė. Abiejų progimnazijų atstovai tvirtino, jog jųjų bendruomenės priešinasi tokioms jungtuvėms. Vydmantų gimnazijai ši galimybė buvo pasiūlyta pirmąkart.

„Kai kurie bendrojo ugdymo mokyklų atstovai nėra buvę profesinėje mokykloje, kiti lankėsi kažkada praeityje“, – po susitikimo sakė Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila. Rita Andrijauskienė raginusi nemenkinti mokyklos ir jos pasiekimų, vardindama mokinių užimtas prizines vietas profesinio meistriškumo konkursuose. Bendrojo ugdymo mokyklų vadovus domino įstaigos darbuotojų atlyginimai. „Viešojoje įstaigoje atlyginimai tiek administracijos, tiek darbuotojų nustatomi vadovaujantis pagal įstaigos nuostatus“, – sakė A. Sungaila.

Strateginio planavimo tarybos posėdyje Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis teigė manantis, jog mokyklų priešinimąsi jungtuvėms kelia ir nežinia dėl darbuotojų atlygių. „Mokytojai tikrai pamokų, darbo turės tik daugiau, taip pat ir galimybių uždirbti“, – tvirtino V. Domarkas, pažymėjęs, jog mažėjant mokinių mokyklose toks sujungimas ne vieną jų sustiprintų.

Pasitarimo dalyviai sutarė, kad ateinantį pirmadienį mokyklų vadovai Savivaldybei pateiks savo bendruomenių nuomonę dėl galimų jungtuvių su profesine mokykla.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ši reorganizacija nebeturėtų paliesti. „Turime bendruomenės išreikštą tvirtą nuomonę, išsiaiškinome aplinkybes ir nebeerzinsime žmonių“, – sakė meras.

J. Mažeika akcentavo, jog pradėjusi mokyklų jungtuvių procesą Savivaldybė turės galimybę jį sustabdyti, jeigu Savivaldybės netekins santykis su Švietimo ir mokslo ministerija (pvz., ministerija netvirtins pageidaujamų programų, nepavyks sutarti dėl finansavimo klausimų ir kt.), kita. Galutinį sprendimą dėl mokyklų sujungimo ir viešosios įstaigos įsteigimo gruodžio 20 d. turės priimti Savivaldybės taryba.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas