Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Konfliktas su Jehovos išpažinėjomis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-11-20

P. Vileišio gatvės Kretingoje gyventoja pasakojo, jog ją papiktino po sodybas vaikščiojusios dvi Jehovos liudytojos, su kuriomis susižodžiavus, šios neva ėmusios gąsdinti šeimininkus Dievo bausmėmis. „Ar gali Jehovos liudytojai lankytis privačiose valdose arba, reklamuodami savo bendruomenę, stovėti viešose vietose“, – klausė skaitytoja.

Privati erdvė gerbiama

„Pas mus atėjo 2 moterys, pasisveikino, bet neprisistatė ir paklausė, ar domina Biblija. Pamačiusi brošiūras, supratau, kad jos yra jehovistės. Atsakiau, kad domina, bet, kai man reikia, aš žinau, ką daryti, kur eiti. Susižodžiavome, o jos kad pradės piktai gąsdinti – mus sutrauks, nubaus Dievas. Sakau – negąsdinkit, kad pačioms tai nesugrįžtų“, – redakcijai išsiliejo kretingiškė Adelė, pageidavusi neviešinti pavardės.

Ji sakė, kad ir kitus kaimynus papiktino, jog savaitgaliais jų šeimų ramybę trikdo neprašytos viešnios. „Ar jos gali vaikščioti po namus. Namie turime senolių ir vaikų, kuriuos jos išgąsdino. Gyvenau Londone, ir žinau, kad ten bet kas užsimanęs negali brautis į namus“, – tvirtino skaitytoja.

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas paaiškino: „Nėra skirtumo – Jehovos liudytojas ar koks kitas asmuo, – svetimi žmonės negali vaikščioti po privačią valdą be šeimininkų sutikimo. Tačiau privati nuosavybė turi būti apibrėžta, tarkim, uždaryti vartai arba butų laiptinėse įrengtos kodinės spynos, – vadinasi, savininkai nepageidauja svetimų žmonių. Bet jeigu laiptinės atviros, tai jau būtų lyg ir vieša vieta.“

Viešose vietose būtinas leidimas

Tačiau R. Kačinas patikino, jog Kretingos mieste gyventojų nusiskundimų dėl Jehovos liudytojų nėra buvę, o ir viešo nepasitenkinimo dėl brukamų skirtingų tikėjimo apraiškų tebūna itin retai.

Kretingos miesto seniūną pavaduojanti Alma Patamsienė taip pat patvirtino, jog seniūnija ligi šiol nėra gavusi gyventojų skundų dėl to, kad Jehovos liudytojai vaikšto po jų namus. „Pas mane irgi yra buvę užėję, pasakiau, kad nesidomiu ir nuėjo“, – sakė ji.

Tačiau viešose Kretingos miesto vietose, A. Patamsienės žodžiais, turi būti paisoma renginių tvarkos, o tam reikia seniūnijos leidimo. Apie bet kokią akciją, renginį, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, seniūnija informuoja policijos pareigūnus.

„Pamačiusi prie Nepriklausomybės paminklo su leidinių stendu stoviniuojant Jehovos bendruomenės atstovus, priėjau, pasidomėjau, kas tokie. Pasakiau, kad reikėtų leidimo. Kitąkart susitikau senosiose kapinėse, vėlgi įspėjau. Jie mandagūs, nesiginčija, bet ignoruoja seniūnijos prašymą“, – teigė seniūno pavaduotoja.

Į žmones – „romiai ir labai pagarbiai“

Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija įkurta 1934 m., jos centras įkurdintas Kauno rajono Giraitės miestelyje. Bendrijai vadovauja Leif Johan Wikman. Iš viso Lietuvoje yra 47 įregistruotos bendruomenės, tarp jų – ir Kretingos. Kretingiškiai Jehovos liudytojai turi modernius savo maldos namus Pasieniečių g. Nr. 23A.

„Pajūrio naujienoms“ pavyko susisiekti su Lietuvos Jehovos liudytojų bendrijos Visuomenės informavimo tarnybos vadovu Andrejumi Pakulinu, kuris raštu atsakė į pateiktus klausimus.

– Ar, pagal jūsų bendrijos nuostatas, Jehovos liudytojai gali lankytis privačiose valdose? Mūsų skaitytoja tvirtino, kad neprašytos viešnios ne taikiai, o su piktumu atnešė savąjį Dievą, tuo išgąsdindamos senus žmones ir vaikus.

– Jehovos liudytojai žinomi visame pasaulyje dėl savo tarnybos po namus, nes kiekvienas asmeniškai nusprendėme laikytis Jėzaus Kristaus ir jo apaštalų pavyzdžio bei klausyti Jėzaus paliepimo „gerai paliudyti“. Jehovos liudytojai teisėtai veikia ir yra teisiškai įregistruoti visose Europos Sąjungos šalyse.

Teisė skelbti savo religiją ir tikėjimą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri yra įtvirtinta bei ginama Lietuvos Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių konvencijos. Ši teisė gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas, ir tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Labai apgailestaujame, kad susiklostė aprašyta situacija. Tačiau negalime jos pakomentuoti, nes nežinome visų detalių ir faktų, ar tai tikrai buvo Jehovos liudytojai, o ne kitos religijos atstovai, koks pokalbis vyko ir kas konkrečiai buvo pasakyta. Gali būti, kad abi ginčo pusės šiek tiek pasikarščiavo. Norėtume akcentuoti, kad Jehovos liudytojai visada stengiasi kalbėti kaip prisakyta Šventajame Rašte – „romiai ir labai pagarbiai“. Siekiame, kad mūsų vizitai paliktų žmonėms gerą įspūdį, tačiau Biblijos žinios kitiems jokiu būdu nebrukame. Esame įsitikinę, kad kiekvienas žmogus religijos klausimais turi teisę apsispręsti pats ir neabejotinai turi teisę atsisakyti pokalbio su Jehovos liudytojais.

– Žmonės taip pat pastebi Jehovos liudytojus stovint Rotušės aikštėje ir bandant kalbinti praeivius. Ar tai yra leistina veikla jūsų religinėje bendrijoje, ar tokioms viešoms akcijoms nebandote gauti miesto valdžios leidimą?

– Norėtume pabrėžti, kad Jehovos liudytojų tarnybos negalima priskirti prie viešų akcijų, kaip jos yra apibrėžiamos įstatymuose. Kiekvienas Jehovos liudytojas pats sprendžia dėl būdo, kaip skleisti savo įsitikinimus ir naudotis laisve viešai išpažinti savo religiją.

– Pristatykite Kretingos Jehovos liudytojų bendruomenę: žmonės mato gražius jūsų maldos namus, kiek narių turite, kas vadovauja, kiek dažnai renkatės maldai. Kokia yra tvarka jūsų bendruomenėje, iš ko išsilaikote, kam esate pavaldūs? Ar jūsų vadovai yra vieši asmenys, užimantys postus visuomenėje, ar tarnauja tik jūsų bendrijai.

– Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija nekaupia duomenų apie žmones, priskiriančius save prie Jehovos liudytojų, todėl negalime tiksliai atsakyti į klausimą, kiek Kretingos gyventojų išpažįsta Jehovos liudytojų tikėjimą. Į mūsų sueigas Kretingoje, kurios vyksta du kartus per savaitę, vidutiniškai renkasi apie 60 žmonių. Įėjimas į salę yra laisvas, nėra jokių rinkliavų ar mokesčių, todėl kiekvienas gyventojas, nepriklausomai nuo jo išpažįstamų religinių ar kitų įsitikinimų ir be jokių įsipareigojimų, gali apsilankyti mūsų sueigose. Jehovos liudytojų sueigose skaitomos Šventuoju Raštu pagrįstos paskaitos, aptariamos įvairios aktualios temos.

Mūsų veikla remiama savanoriškomis aukomis. Sueigose nėra jokių rinkliavų, iš narių neprašome dešimtinių. Vietose, kuriose renkamės, kiekvienas norintis prisidėti prie Jehovos liudytojų veiklos pinigine auka gali įmesti ją į aukų dėžutę. Kiekviena Jehovos liudytojų bendruomenė, tarp jų – ir Kretingos, turi savo vyresniųjų tarybą. Vyresnieji negauna jokio materialinio atlygio už savo tarnybą. Pasaulinei Jehovos liudytojų veiklai vadovauja iš ilgamečių liudytojų sudaryta Vadovaujančioji taryba, įsikūrusi pagrindiniame Jehovos liudytojų biure Vorike, Niujorke (JAV).

Jehovos liudytojai visame pasaulyje laikosi politinio neutralumo dėl religinių priežasčių, pagrįstų Biblijos mokymais. Todėl nei bendruomenių vyresnieji, nei atskiri Jehovos liudytojai nekandidatuoja į valdžios postus. Nors politikoje nedalyvaujame, valdžią, kuriai esame pavaldūs, gerbiame. Laikomės įstatymų, mokame mokesčius, remiame valdžios pastangas rūpintis savo piliečių gerove.

– Ar Kretingoje, lyginant su kitais miestais, jūsų bendrijos veikla kažkuo ypatinga?

– Ne. Jehovos liudytojų veikla Kretingoje nesiskiria nuo veiklos kituose Lietuvos miestuose ir kitose šalyse, kuriose valdžia gerbia religijos laisvę.

---

Teisiškai Jehovos liudytojai nelaikoma tradicine religine bendrija.

Pagal LR religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, valstybė pripažįsta 9 Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia LR Seimas. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo, praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Pirminis įregistravimas yra įvykęs, jei religinė bendrija teisėtai veikė Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 dienos. Jeigu prašymas nebuvo patenkintas, pakartotinai dėl to paties galima kreiptis po 10 metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas