Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dviese – į kelionę po Pietų Amerikos kalnus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-11-06
„Esame tikri, kad iš kelionės grįšime pasikeitę ir tai nėra blogai. Kiekviena kelionė praturtina žmogų žiniomis, idėjomis, praplečia jo akiratį, taip pat daro jį atviresnį“, – sakė Donata Rudytė ir German Rudnev, kuriems teko pabuvoti ir Maču Pikču griuvėsių komplekse.

Jauna pora – 29 metų kretingiškė Donata Rudytė ir jos bendraamžis mylimasis iš Vilniaus rajono kilęs German Rudnev leidosi į įspūdingą kelionę – per beveik 10 mėn. jiedu pabuvos Peru, Bolivijoje, Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Paragvajuje, Ekvadore ir Kolumbijoje. Ir šias šalis jie pažins ne tokias, kokios pateikiamos tursitiniuose kataloguose – keliautojai pėsčiomis žygiuoja kalnais ir grožisi įspūdinga gamta, o vietinių gyventojų kultūrą pažįsta apsistodami jų namuose.

Šiuo metu D. Rudytė ir G. Rudnev yra Peru, prie Titikakos ežero, ir šiomis dienomis turėtų kirsti Bolivijos sieną. „Jaučiame, kad kelionė tik prasidėjo, nors keliaujame jau du mėnesius. Tikimės sugrįžti į Lietuvą vasaros pradžioje arba viduryje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Rudytė ir G. Rudnev.

Pora mielai savo įspūdžiais dalijasi socialiniame tinklapyje „Facebook“, specialiai šiai kelionei sukūrę puslapį „The Trail Ahead“.

„Iš aplankytų vietų Peru didžiausią įspūdį paliko 9 dienų žygis Andų kalnuose – Uaiuaš (Huayhuash circuit), nutolęs Kotauasi kanjonas, bei kopimas į Čačanio (Chachani) ugnikalnio viršūnę netoli Arekipos miesto. Huayhuash kalnų bei Kotauasi kanjono grožis tiesiog stulbina, o užkopus į 6 tūkst. metrų ugnikalnį apima neapsakomas jausmas, na ir vaizdas yra nepakartojamas, – pasakojo keliautojai. – Pats Maču Pikču (Machu Picchu) griuvėsių kompleksas irgi palieka didelį įspūdį, tačiau tas paveiksliukas, kurį matome taip dažnai medijoje, sumenkina nuostabą, patiriamą ten patekus.“

Vienas įspūdingiausias kelionės momentų – kopimas į Čačanio (Chachani) ugnikalnio viršūnę netoli Arekipos miesto.

Įgyvendina savo svajonę

D. Rudytė ir G. Rudnev prisipažino, apie Pietų Ameriką svajoję jau seniai, nes žavėjo jos gamtos įvairovė, o ypač – Andų viršukalnės, Patagonijos fiordai, ledynai bei ežerai, Amazonijos džiunglės, dykumos bei kitos nuostabios vietos. Tad būtent šią kryptį pasirinko, apsisprendę įgyvendinti savo svajonę – keliauti aplink pasaulį.

„Kartu esame jau aštuonerius metus ir, nors dažnai keliaudavome po Europą, už jos ribų buvome nukeliavę tiktai į Turkiją, Izraelį bei Jordaniją. Visos kelionės būdavo trumpalaikės – maždaug dviejų savaičių, ir mes jau seniai svajojome apie ilgesnę kelionę, kurios metu nereikėtų galvoti apie tai, kad atostogos jau greit baigsis ir vėl reikės grįžti į darbą bei kasdienę rutiną“, – pasakojo D. Rudytė ir G. Rudnev.

Jiedu susipažino Norvegijoje, Trondheimo mieste, į kurį atvyko studijų metu, pagal „Erasmus“ programą – tuomet D. Rudytė Kauno technologijos universitete studijavo verslo administravimą, o G. Rudnev – Vilniaus Gedimino technikos universitete įstaigų vadybą. Į Norvegiją D. Rudytė ir G. Rudnev sugrįžo 2014 metais ir čia praleido 4 metus, per kuriuos išbandė daug įvairių darbų bei užsiėmimų, pamėgo žygius kalnuose – „trekingą“ ir „haikingą“.

Pastaruoju laiku G. Rudnev dirbo darželyje bei futbolo trenerių akademijoje, o D. Rudytė – personaline asistente bei padavėja–barmene.

Vaizdas iš druskos kasyklų (Sacred slėnis, šalia Peru miesto Kusko)

Atstumą matuoja valandomis

Tad planuodami kelionę, D. Rudytė ir G. Rudnev teigė rinkęsi tokias maršruto kryptis, kurios leistų aplankyti gražiausias „trekingui“ skirtas vietas.

„Mūsų kelionė yra ypatinga tuo, kad turime su savimi visą „trekingui“ reikalingą įrangą kuri sveria apie 13 kg. Tai mums suteikia galimybę savarankiškai žygiuoti kalnuose, nakvoti bei gamintis maistą gamtoje, ir, žinoma, lanksčiai keisti savo planus“, – pasakojo pašnekovai, atskleidę, kad pasirengti kelionei – suplanuoti maršrutą ir įsigyti reikalingą įrangą užtruko apie dvejus metus.

D. Rudytė ir G. Rudnev pasakojo, kad žygiuodami kalnuotomis vietovėmis, jie stengiasi atsikelti kuo anksčiau – su saule, t.y. apie 5 val., tuomet pasigamina maisto ir prieš iškeliaudami dar patikrina maršrutą. „Per dieną įveikiame nuo 8 iki 25 kilometrų, priklausomai nuo trasos sudėtingumo. Tačiau atstumą dažniausiai matuojame ne kilometrais, bet valandomis. Take praleidžiame nuo 6 iki 12 valandų per dieną, taigi kartais einame nuo saulėtekio iki saulėleidžio“, – pasakojo D. Rudytė ir G. Rudnev.

Apsistoja vietinių žmonių namuose

D. Rudytė ir G. Rudnev naudojasi „Couch Surfing“ svetaine – tarptautiniu tinklu, kuris leidžia keliautojams nemokamai apsistoti pas vietinius gyventojus.

„Tai – puikus būdas susipažinti su šalies kultūra bei buitimi iš vidaus. Kartais tenka nustebti, kaip žmonės taip gyvena. Peru yra didelė problema su šiltu vandeniu, o kartais nėra net ir šalto vandens – jis būna teikiamas pagal tam tikras valandas net ir tokiuose dideliuose miestuose kaip Kuskas (Cusco). Dauguma gyventoju neturi šaldytuvo, o ką jau kalbėti apie skalbimo mašiną, – įspūdžiais dalijosi žygeiviai iš Lietuvos. – Taip pat buvome apsistoję pas šeimą su dviem vaikais, kurie tikrai gyvena pasiturinčiai, bet neturi nei normalios virtuvės, nei svetainės ar valgomojo stalo, kur galėtu kartu pavalgyti ir praleisti laiką. Gal būt tam įtaką daro ir tai, kad kavinėse galima labai pigiai ir skaniai pavalgyti. Kompleksinių pietų kainos svyruoja nuo 4 iki 15 solių, kas yra 1,5 – 4 eurai. Taigi Peru nėra brangi šalis keliauti.“

D. Rudytė ir G. Rudnev išvardino ir kitų paslaugų apytiksles kainas: dvivietis kambarys hostelyje ar viešbutyje – 8–12 eurų, naktinė tarpmiestinė kelionė autobusu (7-12 val.) – 8–15 eurų, vienkartinis pavažiavimas mieste – 0,25–0,70 euro, priklausomai nuo atstumo ir miesto, taksi arba „Uber“ – 1,5 euro už 3 km.

Keliautojus iš Lietuvos pakerėjo Kotauasi kanjono grožis.

Tarsi sugrįžę į praeitį

„Apskritai Peru žmonės yra labai šilti ir draugiški. Visur, kur bekeliautumėme, jie stengėsi mums padėti“, – pasidžiaugė D. Rudytė ir G. Rudnev.

Jie teigė vengiantys įprastų turistinių maršrutų ir ieškantys autentikos, o viena įdomiausių patirčių – 9 dienų kelionė Kotavasi (Cotauasi) kanjone, Arekipos regione. „Nuotolesniuose šio kanjono kaimeliuose žmonės retai mato turistą, todėl visiems yra įdomu, iš kur tu ir kur keliauji. Buvo ir tokių, kurie išvydę mus, prašė kartu nusifotografuoti, už tai pavaišindami saldainiais. Tokiuose neturistinėse vietose dažnai girdėjome žodį „Gringo“ – taip vietiniai vadina baltus žmones“, – pasakojo D. Rudytė ir G. Rudnev.

Jie tvirtino, kad, keliaudamas po Peru, kartais gali pasijusti, tarsi sugrįžtum į praeitį. „Žmonių namuose matėme daiktų ir įpročių, kurie pas mus egzistavo galbūt 1994 – 2000 metais. Seni šviestuvai, visur – apvalios durų rankenos, kur, paspaudus mygtuką, jos užsirakina, televizorių pulteliai apvynioti celofanu, teko, netgi miegoti ant čiužinio, irgi apvynioto plastiku, buvo labai karšta. Atrodo, kad žmonės čia vertina tai, kas pas mus jau seniai nebeturi didelės vertės, ir tai galima suprasti, nes vietiniai dirba sunkiai ir daug – po 10 – 12 val. per dieną, o atlygis už tai nėra labai didelis“, – pasakojo D. Rudytė ir G. Rudnev.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas