|
|
|
Vitaminus ir maisto papildus pataria vartoti tikslingai
mos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba, kuris laikosi nuomonės: jei žmogaus mityba yra visavertė, jis pakankamai miega, ilsisi ir fiziškai juda, jam papildomai vartoti vitaminų ir maisto papildų nereikia. A. Žeibos teigimu, pacientai retai tariasi su savo šeimos gydytojais, ar jiems reiktų vartoti kokius nors vitaminus ar maisto papildus ir jei taip – būtent kokius, tad dažniausiai žmonės „vitaminizuojasi“ taip, kaip patys išmano, neretai pasiduodami reklamų įtakai. „Vitaminai ir jų kompleksai nėra panacėja“, – sakė A. Žeiba, kuris laikosi nuomonės, kad vitaminus ir maisto papildus reikia vartoti tada, kai jie išties yra reikalingi. Ir nebūtinai namų vaistinėlę sintetiniai vitaminai turi papildyti vos prasidėjus rudens darganoms ar kimbant peršalimo ligoms. „Tai – ne visada yra signalas, kad organizmui trūksta kokio nors vitamino“, – teigė gydytojas. Vitaminai taip pat turi šalutinį poveikį Sužinoti, ar organizmui iš tiesų trūksta kokių nors vitaminų ar mineralų, mikroelementų, galima atlikus specialius tyrimus, tik šie dažniausiai nebūna pigūs. Šiuo metu bene pats populiariausias yra vitamino D tyrimas, nes dažniausiai šio vitamino stokojama – mūsų šalyje saulėtų dienų nėra daug, kad vitamino D, odą veikiant ultravioletiniams B tipo saulės spinduliams, gyventojai pakankamai gautų natūraliai. „Tačiau ribos tarp vitamino D trūkumo ir jo pertekliaus yra viena šalia kitos, tad šio vitamino nesunku perdozuoti, o tai gali sukelti šalutinį poveikį – troškulį, vėmimą, pykinimą, pilvo skausmus, prastą apetitą, vidurių užkietėjimą, svorio sumažėjimą“, – perspėjo A. Žeiba. Jo pastebėjimu iš praktikos, geriausiai organizmas vitaminą D įsisavina, jį vartojant mažomis dozėmis ilgą laiką, pavyzdžiui, geriant minkštas kapsules arba aliejinį tirpalą lašiukais. „Kiek pacientai yra darę tyrimų prieš vitamino D vartojimą ir po jo, tai yra efektyvesnis būdas negu vitaminą D vartoti didesnėmis dozėmis – ampulėmis“, – sakė A. Žeiba. Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, gerina kaulų ir mineralų apykaitą, palaiko normalią raumenų funkciją ir apskritai visos imuninės sistemos funkcionavimą, yra ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese. Naudingi išgyvenant stresinę situaciją Gydytojas įsitikinęs, kad sintetiniai vitaminai ir maisto papildai naudingiausi yra tada, kai jie vartojami tikslingai – išgyvenant sudėtingą periodą arba jo laukiant, pavyzdžiui, nėštumo metu, intensyviai sportuojant, susiklosčius įtemptai situacijai darbe ir pan. A. Žeiba patarė: jei įmanoma nuspėti, kad artėja stresą galinti sukelti situacija, pavyzdžiui, egzaminai, didelis fizinis krūvis, tam rengtis iš anksto ir vitaminus, mikroelementus, mineralus pradėti vartoti profilaktiškai, nelaukiant, kol organizmas pradės „griūti“. „Nėštumo metu patarčiau vartoti tik specialiai nėščiosioms skirtus vitaminus, nes jų poreikis yra kitoks negu kitiems suaugusiems. Pavyzdžiui, daugiau reikia folio rūgšties, tačiau labai pavojinga nėštumo metu perdozuoti vitamino D, nes tai gali sukelti apsigimimus“, – kalbėjo A. Žeiba. Pasak gydytojo, kiekvienas turėtų įvertinti, ar jo mityba yra visavertė, ar maitinamasi reguliariai – jei šaltuoju laiku gauti vitaminų natūraliu būdu yra sudėtingiau, daržovės ir vaisiai nėra kokybiški, tada vartoti sintetinius vitaminus yra prasminga. „Atidžiau savo mitybą turėtų įvertinti vegetarai ir veganai, nes kai kurie vitaminai, pavyzdžiui, A, D, E, K, yra tirpūs tik riebaluose, tad jie turėtų atkreipti dėmesį, ar būtent jų gauna pakankamai“, – patarė A. Žeiba. Jis apskritai patarė kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, be daržovių ir vaisių, savo mitybą praturtinti ir uogomis, pavyzdžiui, spanguolėmis, bruknėmis, šermukšniais, taip pat – svarainiais. Būtina laikytis dozės Paklaustas, ar vaikams yra didesnis vitaminų ir mineralų, mikroelementų trūkumas, A. Žeiba teigė, kad jei jų mityba yra visavertė, užtikrinamas tinkamas judėjimo ir poilsio režimas, tada nieko papildomai vartoti nereikia. „Išskyrus tą laiką, kai vaikai išgyvena augimo šuolius – staiga tarsi ištįsta. Tada reikalingas ir vitamino D didesnis kiekis“, – sakė A. Žeiba. Jo manymu, vertinga yra šiaurės šalių praktika, kai vaikams duodama žuvų taukų, kurie yra riebalų rūgščių omega-3 bei vitaminų A ir D šaltinis, taigi stiprina širdį, smegenis, sąnarius, sąnarius, odą. „Turime pasirinkimą: pakankamai vartoti kokybišką žuvį ir šių rūgščių bei vitaminų gauti natūraliai arba vartoti žuvies taukus“, – teigė A. Žeiba. Jis pasidalino moksline informacija, kad iš tiesų organizmui natūraliai gaunami vitaminai nėra lengviau įsisavinami, negu sintetiniai, kaip dažnai manoma. Dar vienas mitas – kad multivitaminai garantuoja stiprią sveikatą – gydytojas ragina kritiškai įvertinti reklamose pateikiamą informaciją ir apsispręsti, ar tikrai visų vitaminų ir mikroelementų, kurių yra preparate, šiuo metu reikia organizmui. A. Žeiba akcentavo, kad vartojant bet kokius vitaminus ir maisto papildus būtina laikytis nurodytos dozės ir jos neviršyti, siekiant greitesnio efekto. „Kuo labiau didinama dozė, tuo didesnė tikimybė pasireikšti šalutiniam poveikiui, – sakė A. Žeiba, pateikęs pavyzdį, kad pavyzdžiui, kalio perdozavimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. – Tik magnio galima gerti tiek, kiek norisi, jei bus jo perteklius – pasišalins viduriuojant. Beje, per savo darbo praktiką neteko susidurti su atveju, kad tyrimas nustatytų magnio trūkumą organizme – net ir skundžiantis, kad koją traukia mėšlungis, paaiškėja, kad vis dėlto magnio kiekis organizme nėra nukritęs žemiau apatinės normos ribos.“ --- Kretingos šeimos medicinos centras skelbia naujų pacientų priėmimą – jie kviečiami registruotis, atvykus į Kretingos šeimos medicinos centrą, esantį Savanorių g. 31, Kretinga, tel. (8 445) 79279 arba į įstaigos filialą, kuris yra Vytauto g. 71, Kretinga, tel. (8 445) 78909. --- Nuo šiol Kretingos šeimos medicinos centro pacientai užsiregistruoti pas gydytoją gali ir internetu – svetainėje https://e-pacientas.lt/.
|
|
