Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Akimirka iš pasivažinėjimo dviračiais po Metelių apylinkes.

Per pastaruosius metus aplankiau daug regionų, tačiau mane visada viliojo Dzūkija – gana tolimas, paslaptingas kraštas. Laimei, atsirado proga ją aplankyti veltui: mūsų mokykla, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, vykdo respublikinį projektą ,,Žvilgsnis į Lietuvą – Dzūkija“.

Mokytoja Valdonija Karaliūnienė paaiškino, kad projekte numatyti renginiai skirti jaunimo kultūrinei raiškai, meninei veiklai puoselėti. Mokiniai, dalyvaujantys projekte, susipažins su mokyklų, muziejų, nacionalinių parkų vertybėmis, istorija, žymiomis Dzūkijos asmenybėmis, taip pat regiono papročiais ir tradicijomis, bendraus ir bendradarbiaus vykdydami veiklas.

Kelionė į Dzūkiją turėjo specifinį pavadinimą – pleneras. Nors pleneras – tai tapymas gamtoje, bet dėl laiko stokos, didelių atstumų ir ore tvyrančios drėgmės mūsų kelionės tikslas buvo sukaupti nuotraukų galeriją, kad vėliau galėtume jomis naudotis, kurdami kūrybines kompozicijas.

Į Seirijus atvykome valanda anksčiau, todėl nusprendėme pasivaikščioti. Pirmasis kelionės-plenero objektas – Seirijų gimnazija, kuriai suteiktas Antano Žmuidzinavičiaus vardas, nes dailininkas gimė šiose apylinkėse. Apžiūrėjome gimnazijos muziejų, skirtą dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui. Jame pamatėme skulptoriaus Roberto Antinio (tėvo) lipdytą A. Žmuidzinavičiaus biustą. Taip pat perskaitėme dailininko padėkos laišką, ranka rašytą gimnazijos mokiniams. Vėliau pastebėjome, kad tame miestelyje yra nemažai vėžlių skulptūrų ir paveikslų.

Muziejuje mus pasitiko Metelių regioninio parko administratorius Artūras Pečkys. Jis parodė dzūkų jūrą – tai banguojantis Dusios ežeras. Sakė, kad vasarą beveik nerasi vietos, kur pastatyti mašiną, taip turistai mėgsta šią vietovę. Pasigėrėję banguojančiu ežeru ir išklausę vadovo pasakojimą, ėjome garažų link, kur išsitraukėme tikrus turistinius dviračius. Užsidėjome šalmus, apsivilkome liemenes ir patraukėme, kaip vadovas sakė, į „trumpą pasivažinėjimą“. Važiavome asfaltu, žvyrkeliu, miško takeliais, smėliu. Pakeliui sustojome prie pelkės, paragavome spanguolių. Nuo Metelių apžvalgos bokšto grožėjomės apylinkėmis: Metelio ežeru, šlapia Kimsinės pieva, Papėčių piliakalniu, Metelių kaimu. Kvatodami dviračiais nusiritome nuo kalno... Galiausiai kažkaip parsiradome atgal, vos gyvi. Pasirodo, nuvažiavome apie penkiolika kilometrų ir užtrukome dvi valandas.

Po šios treniruotės patraukėme Žuvinto biosferos rezervato link. Atvykę į lankytojų centrą, išklausėme pasakojimą apie Žuvinto rezervatą, susipažinome su balinių vėžlių gyvenimu ir stebėjomės ten gyvenančių gyvūnų iškamšomis, pažiūrėjome dokumentinį filmuką apie migruojančius paukščius. Tada lipome ant lankytojų centro stogo ir gėrėjomės Žuvintu iš viršaus. Deja, lauke vėl prapliupo lyti, bet netrukus pasirodė gana ryški vaivorykštė. O po to ir antra, tad visi grožėjomės dviguba vaivorykšte, kylančia iš paties Žuvinto ežero.

Važiuodami namų link, buvome pervargę, bet laimingi – šitiek puikių įspūdžių patyrėme.

Kotryna GEČAITĖ

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos IIb klasės mokinė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas