Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Vydmantiškė abiturientė Evelina Panumytė įsitikinusi, kad matematikos egzaminas yra per daug sureikšmintas ir būtų prasmingiau, jei ateities su tiksliaisiais mokslais nesiesiantys abiturientai daugiau laiko galėtų skirti tiems dalykams, kurių jiems prireiks studijuojant.

Viena švietimo sistemos naujovių – privalomasis matematikos valstybinis egzaminas, kuris reikalingas stojant į bet kokią studijų programą, išskyrus menus. Ir šis reikalavimas galioja netgi stojantiesiems į mokamas studijų vietas. LR švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokį sprendimą argumentuoja siekiu suvienodinti reikalavimus ir sąlygas, tačiau abiturientai šias permainas vertina nevienareikšmiškai.

„Didžiausia nesąmonė, kad stojant į valstybės apmokamas ir neapmokamas vietas būtinai reikia laikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, net kai, pavyzdžiui, studijų programoje tokių aukštų matematikos žinių nereikia. Mano nuomone, matematikos egzaminą reiktų padaryti neprivalomuoju stojant į valstybės nefinansuojamą vietą, išskyrus, jei tas dalykas bus reikalingas studijų metu“, – savo nuomonę išsakė Vydmantų gimnazijos abiturientė Evelina Panumytė.

Tokiomis nuotaikomis gyvena didelė dalis abiturientų: rengęsi ateitį sieti su humanitariniais mokslais, dabar jie priversti daugiau laiko skirti matematikai. Nuogąstaudami, kad gali neperlipti valstybinio egzamino slenksčio, kai kurie mokiniai samdo korepetitorius – šios paslaugos kainuoja apie 15 Eur už val.

Matematikos žinios reikalingos ne tik „tiksliukams“

Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius „Kuprinei“ išsakė poziciją, kad bazinės matematikos žinios yra reikalingos ne tik kasdieniniame gyvenime.

„Matematikos mokymasis formuoja loginį mąstymą, kurio pagrindai būtini siekiančiam aukštojo mokslo, kad ir kokios srities studijas stojantysis rinktųsi“, – teigė ŠMM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Veličkaitė.

Jos teigimu, norint išlaikyti matematikos egzaminą, kaip ir kitų dalykų atveju, būtina nuosekliai dirbti visą mokymosi laiką – tam mokyklose esą sudarytos visos sąlygos, teikiama ir pagalba tiems, kuriems pamokų laiko nepakanka.

Matematikos egzaminas buvo įvestas 2016 metais kaip vienas iš trijų privalomų minimalių kriterijų stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose – greta lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzamino. Tačiau nuo 2019 m. minimalūs kriterijai galios ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas. Dėl to apsispręsta 2017 metais, siekiant suvienodinti reikalavimus ir sąlygas – kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijoms pasiruošę stojantieji, nepriklausomai nuo mokėjimo formos.

„Humanitarams“ pakaks minimalaus balo

ŠMM pateikė informaciją, kad 2019 metais stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus, ir jų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40.

Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Matematikos egzamino kartelė yra įvedama palaipsniui. Pavyzdžiui, šiemet stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas (išskyrus menų studijas), jį reikėjo būti išlaikius ne mažiau nei 25 balais, o pasirinkusiems humanitarinių mokslų studijas – 16.

ŠMM atstovė A. Veličkaitė teigė, kad trijų egzaminų vidurkis pasirinktas dėl to, kad visiems būtų sudarytos galimybės pretenduoti į aukštąsias mokyklas – tiek linkusiems į tiksliuosius, tiek į humanitarinius mokslus: tie, kuriems geriau sekasi kalbos, geriau išlaikys lietuvių ir užsienio kalbos egzaminus ir jiems stojant pakaks minimalaus matematikos egzamino balo. „Pavyzdžiui, abituriento, kuris gaus po 80 balų iš lietuvių ir užsienio kalbos egzamino, o tik 16 (minimali išlaikymo riba) iš matematikos egzamino, bendras balų skaičius bus 176. Jį padalinus iš trijų, aritmetinis vidurkis bus 59“, – paaiškino A. Veličkaitė.

Be to, 2019 metais stojant į aukštąsias mokyklas, taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus bus priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Nebuvo sistemingo mokymosi

„Kuprinės“ kalbinti matematikos mokytojai, nenorėję savo nuomonės išsakyti viešai, pritarė ŠMM pozicijai, kad laikyti matematikos egzaminą yra naudinga, nes tai skatina loginį mąstymą. Tačiau privalomasis matematikos egzaminas sukėlė problemų, nes jau senokai mokiniai mokėsi padalinti į pogrupius: vieni „a“ lygiu, kiti – „b“.

„Nebebuvo sistemingo mokymosi, todėl dabar pusei klasės vaikų yra sunku pasivyti stipresniuosius“, – sakė viena mokytojų. Kita vertus, ji įsitikinusi, kad mokinys negali būti visiškai negabus matematikai, jei jai mokytis skiriama tiek pat darbo ir laiko, kaip ir kitiems dalykams. „Atvejai, kada vaikas gabus kalboms, o matematikoje yra „visiškas nulis“ tikrai vienetiniai“, – teigė pedagogė.

O vydmantiškė abiturientė Evelina Panumytė įsitikinusi, kad matematikos egzaminas vis dėlto yra per daug sureikšmintas. „Mokytojai jau nuo mokslų metų pradžios pradeda abiturientus „smaugti“, kad jie stropiai mokytųsi matematikos, sėdėtų prie jos per dieną po kelias valandas. Tai – didžiausia nesąmonė, nes mokytis reikia ir kitas pamokas, o ką jau bekalbėti, kad norisi namie šiek tiek ir pailsėti ar susitikti su draugais, bet tam visai nebelieka laiko“, – kalbėjo E. Panumytė, įsitikinusi, kad mokiniams būtų prasmingiau mokytis tų dalykų ir gilinti tas žinias, kurių jiems prireiks studijuojant jų pasirinktą dalyką ir vėliau, kalbant apie ateitį po studijų – pradėjus profesinę karjerą.

Mano, kad egzaminas reikalingas

Šiuo metu Vilniaus universitete studijuojanti vydmaniškė Guoda Skripkauskaitė mano, jog privalomasis matematikos egzaminas nėra tokia jau didelė baisybė, jeigu jam sistemingai buvo ruoštasi likus bent dvejiems metams iki mokyklos baigimo.

„Nors matematikos egzaminą, kaip filologė, jaučiuosi išlaikiusi tikrai neblogai, šiemet išgirdau gana daug atvejų, kai būtent šio dalyko valstybinio brandos egzamino rezultatai pakišo koją abiturientams, stojantiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, – kalbėjo G. Skripkauskaitė. – Kadangi mano studijų programoje visiškai nėra matematikos, galbūt negaliu itin objektyviai vertinti situacijos, tačiau manau, jog visgi privalomas matematikos egzaminas yra reikalingas. Pirmais studijų metais visose studijų programose (išskyrus humanitarinius mokslus bei menus) yra privaloma matematika, tad ką darytų žmogus, patekęs į nemokamą studijų vietą, jei nebūtų laikęs šio dalyko egzamino? Turbūt sunkiai pasivytų likusią grupės dalį, kuri atsakingai 2 metus rengėsi šiam egzaminui, tai padidintų ir taip pirmais studijų metais egzistuojantį stresą. Žinoma, gaila, kai egzamino rezultatas pakiša koją siekti savo svajonių, tačiau visuomet yra galimybė jį perlaikyti, tad nėra padėties be išeities!“

Irmina MONTRIMAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas