|
|
|
Rudenio lapai: sugrėbti ar palikti
Prasidėjus lapkričiui tikrąja to žodžio prasme, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ valytojai jiems priskirtuose plotuose kas rytą nuo šaligatvių šluoja lapus, kemša į maišus, kurie vėliau surenkami ir gabenami į Ankštakių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Parkuose bei kitose miesto viešosiose erdvėse lapai renkami specialiu rinktuvu, pritvirtintu prie traktoriaus. Surinkti lapai fiskarine mašina pakraunami ir taip pat išsiunčiami į Ankštakių aikštelę. Nemokamai ir kiek nori „Kai Ankštakių aikštelę eksploatuojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) informuos apie paruoštą kompostą, kreipsimės dėl galimybės jį panaudoti mūsų miesto viešosiose erdvėse“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė. Direktorės žodžiais, lapai yra žalioji atlieka, kurios pagrindinis tvarkymo būdas ir yra kompostavimas. Kompostuoti galima tiek privačioje valdoje, tiek atiduodant atliekų tvarkytojui. „Kretingos komunalininko“ valytojai sugrėbtų lapų krūvose nelaiko – sudeda į plastikinius maišus arba didmaišius ir trumpam, kol išveš, palieka tam tikrose vietose. Kadangi mieste vis išdygsta krūvų šalia daugiabučių namų, bendrovė jau kreipėsi į įmonę „Kretingos būstas“ su prašymu šių atliekų paėmimą ir tvarkymą suderinti. „Direktorė pažadėjo, kad už aplinkos tvarkymą aplink daugiabučius atsakingas asmuo su mumis susisieks, tačiau kol kas dar niekas nesikreipė“, – teigė R. Surblytė. Gyventojams, žaliąsias atliekas vežantiems į Ankštakių aikštelę, šių atliekų kiekis neribojamas, o priimama nemokamai. Tiksliau – už atliekų tvarkymą iš surinktos Vietinės rinkliavos sumoka rajono Savivaldybė. Direktorės teigimu, 1 tonos atliekų priėmimo į aikštelę mokestis yra 29,37 Eur be PVM. Žaliąsias atliekas patariama vežti be jokios taros, nes iš maišų vis tiek tektų iškratyti. Kadangi žaliosios atliekos – tiek biriosios, tiek šakos – aikštelėje kompostuojamos, jose negali būti jokio plastiko arba kitų priemaišų.
Džiaugsmas ir žvejams Anot R. Surblytės, kaimiškosiose rajono vietovėse daugelis individualių sklypų yra didesnio ploto, jų savininkai užsiima sodininkyste, daržininkyste, tad daugelis žaliąsias atliekas kompostuoja patys arba atiduoda kaimynams, kuriems komposto reikia. Klaipėdos botanikos sodo dendrologė Kristina Baltaragienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad, kompostuojant žaliąsias atliekas, gaunama visokeriopa nauda: atsikratoma nereikalingų maisto bei sodo atliekų; žvejams kompostavimo dėžė – puiki vieta Kalifornijos sliekams veisti; kompostas bus naudingas sodo, daržo ir kambariniams augalams. Kompostas yra gana brangi, natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Ši trąša palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose vietose sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Dendrologės žodžiais, kompostuojant lapų nerekomenduojama krauti sluoksniais, nes sluoksniai suslūgsta, sulimpa. Kad lapai nesusimestų į gumulus, patariama padžiovinti. Kompostuojant ąžuolo, buko, kaštono, gluosnio lapus, kurie turi daug rauginių rūgščių, tinka pridėti kalkių. Kompostavimui parenkama nuošalesnė sklypo vieta, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. „Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras – augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Kompostuojamosiose atliekose gausu bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų gyvybės formų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis, – sakė K. Baltaragienė. – Svarbiausia suprasti, kad augalines medžiagas kompostu paverčia gyvi mikroorganizmai. Sukrautose krūvose reikia sudaryti mikroorganizmams palankias drėgmės, šilumos sąlygas, ir kad patektų oras.“ Kaip teisingai kompostuoti Kompostuoti galima ir virtuvės atliekas: vaisių, daržovių gabaliukus, žievelę, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius. Anot dendrologės, pavyzdžiui, medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems. Jos aukštis gali būti apie 1 metrą. Dėžės dugne paklojamas medžio skiedrų, smulkių šakelių, šaknų sluoksnis. Tuomet užpilamas sodo ir daržo augalinių atliekų ir drėgmę sulaikančių medžiagų – durpių, pjuvenų, susmulkintų šakų – sluoksnis. Tai užtikrina, kad į kompostą pateks oras. Virtuvės atliekas patariama sumaišyti su augalų atliekomis, sausas atliekas – su šlapiomis, smulkias – su stambiomis. Į kompostą rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių, kurios neleis atliekoms susislėgti. Sausesniu oru ir per sausras kompostavimo kaupą reikia palieti, krūva turi būti drėgna, bet nešlapia. Klaipėdos botanikos sodas iš miesto komunalininkų jokių augalų atliekų nepriima, kompostuoja tik savo teritorijoje augančių medžių nugenėtas šakas, išravėtas žoles, sugrėbtus lapus. „Kadangi teritorija – didelė, bioskaidžių atliekų susidaro daug. Ant žemės esame suformavę tris komposto krūvas. Natūralią trąšą naudojame sodinukams auginti, vaistažolių bei gėlių lysvių dirvai gerinti“, – sakė K. Baltaragienė. O Kretingoje dvaro parką prižiūrintis Kretingos muziejus samdo „Kretingos komunalininką“ ir sugrėbtus lapus išveža į Ankštakių aikštelę, komposto nesigamina. Pasak Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, nors parko teritorija iš pažiūros – didelė, užkampio, kuriame būtų galima kompostuoti, nėra. „Be to, pamatę supiltą lapų krūvą, gyventojai į ją tuoj pat primeta buitinių atliekų“, – teigė ji. Po maždaug 4 priekabas komposto per sezoną, sakė, kasmet dovanoja rėmėjas iš Vydmantų.
Informacijos nepaiso Pasak R. Surblytės, Kretingos mieste didžioji dalis individualių valdų sklypų yra mažesni, todėl trūksta vietos kompostavimui. Rajone atidarius Ankštakių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, bendrovė nusprendė paimti atliekas ir iš individualių valdų. Atliekos išvežamos nuo pavasario iki rudens kas trys savaitės. Direktorės teigimu, šį rudenį pastebėjus, kad šalia kolektyvinių atliekų konteinerių arba juose paliekami didžiuliai kiekiai obuolių, prie sodininkų bendrijos „Draugystė“ žaliosioms birioms atliekoms pastatytas 16 kub. m talpos konteineris. „Pirmąją savaitę mes džiaugėmės, kad gyventojai elgiasi tvarkingai, kaip ir prašėme, tačiau pastaruoju metu kasdien randame įmestus po keliolika didesnių ar mažesnių plastiko maišų, nors ant konteinerio ir užklijuota informacija, kad žaliąsias atliekas būtina įmesti be taros“, – dėl situacijos apgailestavo R. Surblytė. Jei taip bus toliau, teksią pamąstyti, ar šį konteinerį verta statyti prie „Draugystės“ sodų. Paklausta, kaip su krentančiais lapais miestas susitvarkė pernai, „Kretingos komunalininko“ direktorė teigė, kad dėl itin lietingo rudens ir po jo užklupusių šalnų visų miesto viešųjų žaliųjų erdvių nebuvo įmanoma sutvarkyti, o šiemet tikimasi, kad oro sąlygos nesutrukdys. „Nors, kita vertus, iš gyventojų dažnai girdime pastabų, jog šviesus lapų kilimas po medžiais jiems daug gražiau“, – atviravo R. Surblytė. Ir šiluma, ir maistas „Pajūrio naujienų“ pakalbintas Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius apie rudeninius lapus taip pat turėjo savo nuomonę. „Jei kam estetiška, kai parkuose po medžiais nelieka lapų, – tegul, bet, logiškai mąstant, turėtume elgtis kitaip“, – neabejojo jis. Anot pašnekovo, nuo takelio ar šaligatvio, kad po lietaus neslidinėtume, lapus nušluoti būtina, tačiau ar reikia šalinti juos iš po medžių parkuose ar soduose – kita kalba. „Nieko gamtoje nėra nereikalingo. Kartais mes, žmonės, iš tikrųjų elgiamės per daug drastiškai“, – įsitikinęs Lietuvoje žinomas gamtininkas. Jo teigimu, pusę metų lapai atliko didžiulį darbą: maitino augalą, valė orą, gamino deguonį, o dabar tiesiog prasideda antrasis jų gyvenimas: pirmiausia, lapai šildo medžių šaknis, saugo drėgmę, naudingą nukritusioms sėkloms – kuo ilgiau šios bus gyvybingos, tuo geriau sudygs pavasarį. „O ar kada nors vasaros pradžioje matėte miške pernykščių lapų? Jų tiesiog nerasite, nes dar, kas labai svarbu, – lapais maitinasi sliekai“, – dėstė pašnekovas. Jo žodžiais, viename kubiniame metre dirvos gali būti iki 300 sliekų, kurie purena dirvą, pagamina labai daug derlingos medžiagos humuso. Sugrėbdami lapus, klysta ir netoli pamiškių gyvenantys žmonės, nes tuose miškuose sliekai neturės kuo maitintis, vadinasi, nepraturtins ir dirvos. Tik štai kaštonų lapai – išskirtiniai. Juos būtina sugrėbti stropiai ir kompostuoti arba, veikiant aukštai temperatūrai, deginimo krosnyse utilizuoti, mat kelinti metai šiuos lapus puola iš pietų kraštų atklydę parazitai kaštoninės keršosios kandelės. Jei kaštonų lapai susimaišys su kitų medžių lapais ir liks, tai šiai rūšiai veistis bus sukurtas dar vienas inkubatorius, o tada apie gražius žaliuojančius kaštonus galėsime tik pasvajoti. Tiek Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vedėjas Ričardas Kašėta, tiek Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius įspėjo, jog patiems gyventojams kurti laužus gyvenvietėse ir deginti medžių lapus griežtai draudžiama, už reikalavimo nepaisymą gali būti taikomos administracinės baudos. „Deginti gali nebent vienkiemių gyventojai, ir tai prižiūrint sklypo šeimininkui“, – teigė R. Kašėta. Pareigūnų nuomone, yra du keliai atsikratyti lapais: vežti į Ankštakių aikštelę arba kompostuoti patiems.
|
|
