Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Koplytėlėmis nusagstytas kelias į Kūlupėnus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-10-12
Tintelių dvarininkų iniciatyva ant švedų kapų pastatyta masyvi koplyčia primena kelių šimtmečių senumo įvykius.

Senojo kelio į Salantus per Kūlupėnus ir Nasrėnus pakelės akį patraukia senais kryžiais bei koplytėlėmis – šios įvairių dydžių, su skirtingų šventųjų skulptūromis viduje, stovi ant žemės arba prikaltos prie medžių. Dažnam pakeleiviui kyla mintis – kodėl jų gausu būtent šiame kelyje ir ką jos reiškė mūsų seneliams ir proseneliams.

„Smūtkeliai“ žymėjo svarbią vietą

Kretingos muziejaus muziejininkai Danutė Šorienė ir Julius Kanarskas mano, jog nėra jokio dėsningumo dėl to, kad būtent šiame kelyje yra gausiai išlikę mažosios liaudies architektūros statinių – koplyčių, kryžių ir koplytstulpių. „Gal čia mažiau išvogė“, – prasitarė D. Šorienė, neslėpdama, jog daugybė liaudies meno kūrinių buvo išgraibyta ilgapirščių.

Sukurtos paprastų liaudies meistrų dar praėjusiame šimtmetyje, šiandieną jos yra mūsų tautos paveldo dalis, įregistruotos Kultūros vertybių registre ir saugomos valstybės.

Savamokslių meistrų sukaltos ir išpuoštos skulptūromis – Dievo Motinos, Jėzaus, Juozapo ar kitų šventųjų, koplytėlės pažymi vietas, kurios kažkuo buvo svarbios ten gyvenusiems žmonėms. „Pagal etnologą Igną Končių, „smūtkeliai“ būdavo statomi, susiejant tą vietą su kokiu nors įvykiu: gal kažkas žuvo, gimė, išsigelbėjo. O ir kiekvienos sodybos kieme stovėdavo kryžius ar koplytėlė, kaip apsauga nuo nelaimių, gaisrų ar blogos akies“, – tvirtino J. Kanarskas.

Menotyrininkė Alė Počiulpaitė pastebėjo, jog tik Žemaitijos krašto meistrams buvo būdinga statyti koplytėles tiesiai ant žemės. O Kretingoje pernai viešėjusi garsi šalies teatrologė lėlininkė Salomėja Burneikaitė sakė, jog žemaitiškos koplytėlės jai primenančios krikščioniškose šalyse populiarų „šėpos“ – lagamino teatrą, mažas kilnojamas bažnytėles, namelius, kuriuose vaidinama prakartėlė – Jėzaus gimimo istorija.

Masyvi koplyčia – ant švedų kapų

Iš visų pakelėje į Salantus išlikusių koplyčių savo dydžiu įspūdingiausia yra Tintelių arba vietinių žmonių vadinama švedkapių koplyčia, pastatyta netoli Nasrėnų kaimo. Manoma, kad tose kapinėse buvo palaidoti švedų kariai, XVII–XVIII a. žuvę mūšiuose su Lietuvos kariuomene. Šalia buvęs dvaras. „Manau, kad dvarininkai, turėdami lėšų ir statydami mūrinius dvaro statinius, pasirūpino mirusiesiems atminti pastatyti ir koplyčią“, – sakė J. Kanarskas.

Tintelių koplyčios išorės nišoje įkurdinta masyvi žmogaus ūgio medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“, o viduje – Marijos skulptūra. D. Šorienės žodžiais, Marija vietinių žmonių buvo taip sužmoginta, kad net aprengta iš medžiagos pasiūtais rūbais, papuošta karoliais, girliandomis. Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūros Žemaitijoje dažnai buvo gerbiamos kaip stebuklingos, turinčios ypatingų galių.

Nasrėnų markapio koplyčia taip pat saugo dar XV šimtmetyje čia baisos ligos pakirsto ir palaidoto kaimo istoriją.

Abipus koplyčios – kryžiai

J. Kanarsko pastebėjimu, kiekvienose kapinėse buvo tradicija statyti koplytėlę su šventųjų skulptūromis ir 2–3 ąžuoliniais kryžiais šalia: 2 – abipus koplyčios ir 1 – už jos. Retai kada tebūdavo statoma po vieną kryžių.

„Nedaug mūsų krašte tokių mažosios architektūros ansamblių beišlikę. Koplytėlė su dviem kryžiais iš šonų dar stovi Darataičių kaime, už Vaineikių, vietiniai žmonės juos atstatė prieš 20 metų“, – sakė istorikas.

Nasrėnų kaime, priešais M. Valančiaus gimtinės sodybą, išlikę senosios maro kapinės, datuojamos XVI amžiumi. Jos buvo aptvertos akmenų pylimu, kurį tarpukariu ūkininkai nuardė, o akmenis išgabeno Klaipėdos uosto molui tvirtinti. Markapiuose buvo įrengti bulvių rūsiai, kurių duobėse rasta žmonių kaulų. Tose kapinaitėse ligi mūsų dienų išliko krašto istorijai svarbi koplytėlė, bet ją supę masyvūs kryžiai sunykę.

Paveikslą dovanojo Motiejus Valančius

J. Kanarsko teigimu, nežinia, kada vietiniai meistrai ant Nasrėnų markapių pastatė koplytėlę, tačiau žinoma, kad 1836 m. ji buvo perkelta prie bajoro Riepšo sodybos, stovėjusios arti kapinių ir dabartinio Kretingos–Salantų kelio.

Į ją buvo įdėtas Motiejaus Valančiaus kaimui dovanotas Marijos su kūdikiu paveikslas, o už jo – medinės Dievo Motinos su Kūdikiu, Jėzaus ir Nukryžiuotojo skulptūros. Vietos gyventojai šiam paveikslui priskyrė gydomąją galią, jie rinkdavosi prie koplytėlės Dievo Motinos maldauti užtarimo nuo ligų ir nelaimių.

Tarpukaryje koplytėlė buvo iškelta į pakelę, į tą vietą, kur pastatytas Lietuvos 1000-mečiui skirtas koplytstulpis. 1936 m. Juozo Milašiaus, gyvenusio vyskupo M. Valančiaus sodyboje, lėšomis liaudies meistras Juozapas Paulauskas atkūrė koplytėlę, perdažė skulptūras. 1990-aisiais šviesaus atminimo Algio Čėsnos, kuris vadovavo Nasrėnų Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui, rūpesčiu koplytėlė darsyk buvo restauruota ir sugrąžinta į senąją vietą – kaimo maro kapinaites.

1995 m. šių kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje pastatytas koplytstulpis, Kretingos muziejininkų parvežtas iš Žutautų kaimo. Koplytstulpį restauravo Kazys Paulauskas.

---

Menotyrininkės mokslų daktarės Alės Počiulpaitės komentaras:

– Kretingos rajono liaudies paminklai atsispindi Žemaitijos regiono kryždirbystės bruožus. Žemaičių kryždirbystės išskirtinumą liudija koplytėlės ant žemės: daugiausia medinės, įvairaus dydžio ir formų – nuo nedidelių namelių iki miniatiūrinių bažnyčių ar koplyčių kopijų. Koplytėlės pilnos skulptūrų, kurios, ypač Švč. Mergelės Marijos, rengiamos medžiaginiais drabužiais, puošiamos vėriniais, karoliais, kaspinais, rožančiais. Be to, koplytėlėse daug įvairių paveikslėlių, kryželių, rožančių, kitos religinės atributikos.

Važiuojant nuo Kretingos į Salantus, pakelėje matyti kryžių, koplytėlių ant žemės ir medžiuose, daugiau tokių statinių esama sodybose, senkapiuose ir veikiančiose kapinėse, tarkim, Gargždelės. Deja, kaip ir visur, koplytėlėse senųjų skulptūrų tėra vienetai, nes dauguma arba išvogtos, arba, laimingu atveju, atsidūrusios muziejuose. Vietoje medinių įdėtos gipsinės statulėlės, beje, irgi papuoštos. Tai liudija, kad koplytėlės, net ir nykstančios, žmonių tebėra lankomos ir gerbiamos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas