Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Keturių signatarų pėdos – Palangoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-09-21
Daug žinių Jono Šliūpo muziejaus-sodybos muziejininkei Sigutei Bendikienei suteikia Lietuvos nacionalinio muziejaus leidžiama knygų apie Nepriklausomybės Akto signatarus serija.

Rytoj, rugsėjo 22-ąją, 11,14 ir 16 val. Jono Šliūpo sodyboje-muziejuje Palangoje, užbaigiant Lietuvos muziejų kelio renginius, bus pristatyta paroda „Vasario 16-osios signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“. Parodoje – Nacionalinio muziejaus surinkta medžiaga apie 4 nepriklausomos valstybės pamatus kūrusius veikėjus Kazimierą Steponą Šaulį, Jurgį Šaulį, Steponą Kairį ir prezidentą Antaną Smetoną, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje.

Palangos progimnazijos reikšmė

J. Šliūpo sodybos-muziejaus muziejininkės Sigutės Bendikienės žodžiais, Palangos progimnazija XIX a. pabaigoje Lietuvos kaimo vaikams buvo itin svarbus švietimo židinys. Palanga priklausė Kuršo gubernijai, kur caro režimas buvo gerokai švelnesnis negu Vilniaus ar Kauno gubernijose. 1886 m. Kretingos ir Palangos dvarų savininkas grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis įsteigė progimnaziją valdiškos mokyklos teisėmis.

Palangos progimnazijos pastatas neišliko, jis sudegė per 1938 metų didįjį Palangos gaisrą. Progimnazija stovėjo tarp bažnyčios ir pašto pastato, – tą vietą Palangos miesto savivaldybė ketina pavadinti Signatarų alėja ir papuošti skulptoriaus Arūno Sakalausko skulptūra, skirta buvusiems mokiniams-signatarams.

Palangos progimnazija iš kitų mokyklų išsiskyrė tuo, kad joje nebuvo amžiaus cenzo – įstodavo ir 9-mečiai, ir 20 metų perkopę jaunuoliai.

Palangos progimnazijoje vienu metu mokėsi nuo 100 iki 150 mokinių, daugiausiai lietuvių. Nors joje ir buvo mokoma rusų kalba, tačiau rusiška mokykla, signataro Stepono Kairio žodžiais, buvo savotiškas tiltas per Rubikoną, kurį privalėjo pereiti Lietuvos kaimo vaikas, siekęs mokslo ir geresnio gyvenimo. „Kodėl dauguma ūkininkų tuo metu bent po vieną sūnų stengėsi išleisti į dvasininkus? Ogi todėl, kad kaip disciplina buvo dėstoma lietuvių kalba, nes kunigai į žmones turėjo kreiptis lietuviškai“, – pabrėžė S. Bendikienė.

Paskutinė nuotrauka, kurioje užfiksuota Klyvlende JAV, Kalėdas švenčianti Antano Smetonos šeima: žmona Birutė, sūnus Julius su marčia Birute ir anūkais Antanu bei Juozu.

Bičiuliai – lietuvybės puoselėtojai

Palangos progimnazijoje mokėsi nemažai lietuvių tautos šviesuolių, dauguma jų siekė tapti dvasininkais. Trys iš keturių, tapusių Nepriklausomybės Akto signatarais – K. S. Šaulys, J. Šaulys ir A. Smetona, išskyrus S. Kairį – taip pat buvo pasirinkę dvasininko kelią.

Kazimieras Steponas Šaulys, kilęs nuo Švėkšnos, mokytis į Palangos progimnaziją įstojo 1887 m., būdamas 15-metis. Kitąmet atvyko taip pat švėkšniškis 9-metis Jurgis Šaulys, o dar po metų – 10-metis anykštėnas Steponas Kairys. Būsimas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona atvyko 1892 m., būdamas 18-metis ir išsyk įstojo į trečią progimnazijos klasę. Su vyriausiuoju iš signatarų K. S. Šauliu progimnazijoje jiedu prasilenkė, tačiau su kitais dviem buvo uolūs lietuvybės puoselėtojai. Būsimasis signataras S. Kairys prisiminimuose rašė, kad progimnazijos mokytojai nerodė ypatingo uolumo „laimėti mūsų sielas rusų ir Rusijos reikalui“, tarpusavyje bendravo lietuviškai. Mokinius pasiekdavo iš Tilžės kontrabanda atgabenti lietuviški laikraščiai, knygos. Taip dar Palangos progimnazijoje dygo ir brendo pirmieji lietuvybės daigai. O baigiamojoje progimnazijos klasėje J. Šaulys išspausdino ir pirmąjį savo straipsnį apie mokinių gyvenimą JAV leidžiamame laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“.

Nepriklausomybės Aktą ranka surašė Jurgis Šaulys.

Ranka surašė Nepriklausomybės Aktą

Tik vieno Kazimiero Stepono Šaulio kelias teatliepė dvasininko pašaukimą, – kitų būsimųjų signatarų pasuko skirtinga linkme.

K. S. Šaulys su Jurgiu Šauliu buvę tolimi giminaičiai: „Įdomu tai, kad Kazimieras Steponas mokėsi vien penketais progimnazijoje, vėliau – Peterburgo dvasinėje akademijoje, o Jurgis – prastai. Mirus Jurgio motinai, jį augino pamotė, o ir šiai mirus gimdant, trečioji tėvo žmona rūpinosi 10 svetimų vaikų. Jurgis 8-metis pakliuvo į progimnaziją, tačiau blogai mokėsi ne todėl, kad būtų negabus, o atvirkščiai – dėl gausios lietuviškos veiklos: jis rašė straipsnius, redagavo daugybę laikraščių, tarp jų – „Varpas“, „Ūkininkas“, „Lietuvių žinios“. Vėliau už lietuvybės platinimą buvo pašalintas ir iš Vilniaus kunigų seminarijos“, – pasakojo muziejininkė.

Tačiau tai nesutrukdė Jurgiui Šauliui panirti į filosofiją – jis vertė Sofoklį, Eschilą, kitus žinomus filosofus, o vėliau baigė ekonomiką Berno universitete, tapo filosofijos mokslų daktaru. S. Bendikienė pastebėjo, jog tarp Vasario 16-osios signatarų tebuvo 2 mokslų daktarai, be J. Šaulio, dar – Jonas Basanavičius.

Vienintelis iš ketveriukės kunigu tapo Kazimieras Steponas Šaulys.

Gyveno ne savo pravardėmis

„Abiejų Šaulių giminystė tęsėsi visą gyvenimą: Kazimieras Steponas buvo Jurgio dukters Janinos Birutės krikštatėvis. Užėjus sovietams, jiedu abu emigravo į Šveicariją: Jurgis dirbo Lietuvos atstovu ambasadoje iki 1946-ųjų, nors valstybės jau nebebuvo, o Kazimieras Steponas – Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, mirė sulaukęs 92 metų“, – faktus gretino muziejininkė.

Trijulė, išskyrus Kazimierą Steponą Šaulį, išsaugojo mokyklos laikų draugystę ilgus dešimtmečius – Lietuvos valstybės dokumentus pasirašinėdavo vieningai lyg kumštis. Jie dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m., Lietuvių konferencijoje Vilniuje 1917-aisiais, o 1918 m. vasario 16-ąją pasirašė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Kairiausias savo pažiūromis iš jų buvęs Steponas Kairys. Jis baigė Peterburgo technologijos institutą, kartu su Petru Vileišiu statė geležinkelių tiltus Rusijoje. Kaip ir kiti jo bendramoksliai, grįžo į Vilnių ir buvo aktyvus lietuvių tautinės savimonės žadintojas. Tapo profesoriumi, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Tarpukariu buvo Kauno miesto vandentvarkos įrenginių vadovu, maitinimo ministru. Užėjus sovietams, emigravo į JAV, ten vadovavo VLIK-ui – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui, siekusiam Lietuvai sugrąžinti nepriklausomybę.

„Įdomi detalė iš jo gyvenimo: tikroji Kairio pavardė buvo Tumasonis, tačiau jis niekuomet ja nesivadino. Jo senelis buvo kairiarankis, žmonės jį praminė Kairiu. Įregistruojant Stepono gimimą, kažkas užrašė paprastai – Kairys. JAV gyveno pasivadinęs Juozu Kaminsku“, – pasakojo S. Bendikienė.

Vasaromis Palangą prezidentas Antanas Smetona paversdavo laikinąja sostine.

Prezidento dėmesys Palangai

Būsimasis Lietuvos prezidentas A. Smetona į Palangą atvyko būdamas 18-metis ir pamilo ją visam gyvenimui. „Kasmet jis čia atvykdavo ilsėtis, o paskui jį į kurortą suvažiuodavo visa Lietuvos diduomenė, – Palanga tapdavo tarsi vasaros laikinąja sostine. Jis apsistodavo grafaitės Marijos Tiškevičiūtės Baltojoje viloje, – valstybė nuomodavo ją pagal sutartį su grafaite“, – pasakojo muziejininkė.

Jos žiniomis, Jonas Šliūpas yra baręs A. Smetoną už tai, kad šis paliko Lietuvą: „Ar nebūsi paskutinis Lietuvos prezidentas? Kodėl palikai Lietuvą su 26 tūkstančiais dolerių? Tuomet tai buvo labai dideli pinigai. Manau, kad Jonas Šliūpas, pirmasis ambasadorius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, turėjo moralinę teisę barti, nes pats atsistatydino iš diplomatinio darbo, padovanojęs Latvijai 1 tūkst. dolerių kovai su bermontininkais. Latviai už tai jį apdovanojo aukščiausiu Latvijos įvertinimu – 3 žvaigždučių ordinu.“

Tačiau S. Bendikienė mano, kad sunku šiandien įvertinti A. Smetonos poelgį. Nors jį smerkė bendražygiai, tačiau jis vienintelis iš Baltijos šalių prezidentų nepasirašė rašto, kad perduoda valstybę Sovietų Sąjungai. Dėl to pasaulis ir nepripažino Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą, nes nebuvo tai įrodančio dokumento. „Gal Smetona, sekdamas didžiojo kunigaikščio Vytauto diplomatine veikla, atkartojo jo gudrybes su kryžiuočiais?“ – svarstė muziejininkė.

Rodydama 1943 m. darytą paskutinę A. Smetonos nuotrauką, kur jo šeima JAV, Klivlende, šventė Kalėdas, S. Bendikienė atskleidė kraupų faktą: 1944-ųjų sausio 9-ąją Klivlende sudegė Smetonų namai ir prezidentas žuvo ugnyje. Tą pačią dieną sudegė ir Smetonos dvaras Lietuvoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas