Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Prikėlė ir išaukštino senuosius Kretingos vargonus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-08-10

Rugpjūčio 16–19 dienomis į mūsų miestą sugrįžta pernai startavęs ir tradiciniu tampantis Kretingos senosios muzikos festivalis, kurio išskirtinumas tas, kad per koncertus grojama seniausiais Lietuvoje, Kretingos bažnyčioje saugomais, vargonais. Apie festivalio, kurio tikslas – atgaivinti užmirštą baroko ir renesanso laikų muziką, svarbą su „Pajūrio naujienomis“ kalbėjosi šio festivalio meno vadovas Rodrigo Calveyra.

Skambant seniesiems vargonams, Lietuvos ansamblis „Canto Fiorito“ savo muzika klausytojus ves nuo Romos iki Vilniaus.

– Festivalis, drąsiai galima teigti, iš naujo atrado ir prikėlė istorinius Kretingos bažnyčios vargonus. Kaip jo rengėjus pasiekė žinia, kad ne sostinėje ar kitame didmiestyje, o Lietuvos pakraštyje, provincijos bažnyčioje, saugomi atkurti XVII a. vargonai?

– Labai svarbu pažymėti, kad Lietuvoje trūksta profesionalų, kurie specializuotųsi ankstyvosios muzikos srityje, įvertintų ir paskleistų žinią apie Kretingos vargonų svarbą. Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kur nevyksta senosios muzikos švietimas, ir štai susiklosto situacija, kad turime tokius lobius, kaip Kretingos vargonai, bet beveik nėra specialistų, kurie suprastų, kokia didžiulė šio instrumento vertė.

Aš pamačiau šiuos vargonus, vykdamas į svarbią mūsų ansamblio „Canto Fiorito” misiją: mes siekiame pristatyti senąją muziką net tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Duomenų apie Kretingos bažnyčios vargonus radau viename kataloge: tie vargonai buvo įtraukti kaip seniausi, ir mane sudomino faktas, kad vargonų sukūrimo laikas sutampa su to laikotarpio muzika, kurią mes atliekame.

Taigi, susiruošus koncertuoti Kretingos bažnyčioje, nustebau pamatęs, kad vargonai saugomi nedidelėje koplyčioje, visiškai atkurti. Tačiau mes galėjome groti tik labai švelniu registru, antraip mažoje erdvėje vargonų garsas skambėtų kurtinančiai. Dėl tos priežasties šis labai gražus instrumentas buvo beveik nenaudojamas. O aš pagalvojau, kad vargonai turėtų būti pristatomi pasauliui. Nusprendžiau organizuoti festivalį, perkelti vargonus į pagrindinę bažnyčios erdvę ir jais groti į tarptautinį festivalį sukviesti geriausius Europos senosios muzikos ansamblius bei vargonininkus.

Senuosius Kretingos vargonus „prakalbino“ jau antrąkart festivalį surengdamas jo meno vadovas Rodrigo Calveyra.

– Paaiškinkite kretingiškiams, kuo, be istorinio paveldo svarbos, tie vargonai ypatingi muzikantams. Ar tuo, kad jie atitinka jais atliekamos muzikos amžių, ar yra kitokie kriterijai?

– Taip, tie vargonai svarbūs todėl, kad atitinka mūsų atliekamos muzikos laikotarpį, bet ne vien tai. Svarbu suprasti, kad mes, profesionalūs senosios muzikos atlikėjai, grojame senųjų instrumentų kopijomis.

Tiesa, styginiai, sauso medžio styginiai instrumentai, tokie kaip, smuikas, violončelė, viola da gamba, per amžius išsilaikė labai gerai, jais galima groti ir dabar, tačiau dėl didelės kainos muzikantams jie beveik neįperkami. O mes, pūtikai, grojame originalių pučiamųjų instrumentų kopijomis. Originalūs pučiamieji instrumentai, pagaminti iš drėgno medžio, buvo neatsparūs laikui, ilgainiui tapo netinkami naudoti arba jų išvis neišliko. Apie 99 proc. senosios muzikos atlikėjų groja senųjų instrumentų kopijomis.

Vargonininkai neturi pasirinkimo – šiais laikais negaminamos senųjų vargonų kopijos. Muzikantams belieka ieškoti senųjų lobių – originalių vargonų. Tokios paieškos Europoje vyko prieš kelis dešimtmečius. Buvo sudaryti visų Europos vėlyvojo renesanso ir baroko laikotarpių vargonų katalogai. Mes, muzikantai, žinome, kur yra vienas ar kitas instrumentas, ir kokia jo kokybė. Pavyzdžiui, daugybė puikių vargonų Italijoje, kiekvienam jų yra skiriami specialūs koncertų ciklai.

Kretingos vargonai nebuvo tarp tų visuotinai žinomų, todėl jie iš karto patraukė mano dėmesį. Aš esu korneto atlikėjas. Šiuo instrumentu kartu su barokiniais trombonais, priklausančiais tai pačiai instrumentų šeimai, tradiciškai buvo grojama bažnyčiose išvien su vargonais.

Taigi, mano didžiulis susidomėjimas Kretingos vargonais nėra atsitiktinumas, – aš stengiuosi išplėtoti festivalį. Man, korneto atlikėjui, didelė privilegija dalyvauti koncertuose, kuriuose grojama šiais išskirtiniais vargonais.

Kretingiškiai išgirs vieną garsiausių mūsų dienų senosios muzikos atlikėjų sopraną Nuria Rial (kairėje) ir barokinio smuiko virtuozą Manfredo Kramerį.

– Kaip pavyko sudominti pasaulinio lygio atlikėjus- žvaigždes, kad jie iš didžiųjų scenų atvyktų koncertuoti į Kretingą?

– Tikrai, į Lietuvą atvyksta koncertuoti pasaulinio garso muzikantai, – jūsų šalyje, kur nėra senosios muzikos tradicijų, ne visada lengva tai įvertinti. Iš tiesų, jie yra geriausi savo sričių muzikantai, ir nuo pat pradžių aš turėjau ketinimų dirbti drauge su jais. Pirmiausia, man pavyko juos sudominti todėl, kad dauguma jų yra mano kolegos ir draugai. Mes kartu dainuojame, grojame, ir jie jaučiasi užtikrintai, pažinodami festivalio Lietuvoje organizatorių, turėdami bendro darbo patirties.

Antra svarbi priežastis yra patys Kretingos bažnyčios vargonai. Kai aš muzikantams pasakau, koks tai nuostabus instrumentas, kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymi, jiems išsyk kyla susidomėjimas, nes šiais laikais yra gana egzotiška atrasti tokį instrumentą.

Tiesa, šiam instrumentui reikalingos tam tikros modifikacijos, kai kurias mes jau atlikome, pasikvietę vargonų meistrą iš Belgijos. Jis užkėlė instrumentą ant mobilios pakylos, leidžiančios vargonus šiek tiek pastūmėti, kad jie būtų geriau matomi per koncertus, o kai nenaudojami - nustumti už kolonų, kad netrukdytų įprastai bažnyčios veiklai.

– Užsienyje į senosios muzikos koncertus dažniausiai renkasi jos gerbėjai. Mūsų žmonės tik dabar išgirsta tikrąją baroko ir renesanso muziką. Ar pernai pirmąkart surengtas festivalis pateisino jo rengėjų lūkesčius?

– Taip, pernai į visus festivalio koncertus susirinkdavo pilna bažnyčia, ir tai mes laikėme tam tikru pasiekimu. Kita vertus, man tai nebuvo didelė staigmena, kadangi visa savo esybe nuoširdžiai tikiu šios muzikos galia.

Mums gyvenant šiuolaikinį gyvenimą tokio pobūdžio muzika turėtų būti pagrindinė investicija visomis prasmėmis – ne tik todėl, kad ši muzika grąžina mums didesnę pusiausvyrą, bet ir todėl, kad ji keičia mūsų suvokimą. Aš manau, kad šiandieniniame pasaulyje mums to labai reikia. Kai kuriuos dalykus mes priimame kaip savaime suprantamus, tačiau, kai šiek tiek pakeičiame požiūrio kampą, suvokiame, kad galbūt žmonija yra nukrypusi nuo tikrojo kelio.

Aš giliai tikiu, kad šita muzika yra ne prabanga, o absoliuti būtinybė, ir žmonės tai jaučia. Galbūt jie nėra to įsisąmoninę, bet jaučia savo širdimis ir reiškia mums savo dėkingumą. Šitai supratau ne tik aš, bet ir kiti festivalio svečiai muzikantai. Žmonės tikisi, kad festivalis toliau plėsis. O aš viliuosi, kad šiemet net nepajėgsime sutalpinti visų žiūrovų, ir tai suteiks mums teigiamų impulsų ateityje rengti daugiau koncertų.

Turiu mintį kitame festivalyje priešais bažnyčią pastatyti ekraną, kad žmonės galėtų klausytis ir stebėti koncertus būdami lauke, kaip tai yra įprasta daugelyje senosios muzikos festivalių.

– Kuo organizatoriai nudžiugins klausytojus šiemet?

– Pakvietėme puikių ansamblių ir Ispanijos soprano dainininkę Nuria Rial, kuri yra viena garsiausių mūsų dienų senosios muzikos soprano dainininkių pasaulyje. XVI a. pabaigos - XVII a. pradžios senosios muzikos visų instrumentų traktatuose yra nuorodos imituoti balsą, nes balsas yra instrumentų karalius. Tačiau nenurodoma, kokį balsą imituoti. Mano manymu, Nuria Rial balsas ir dainavimo būdas yra būtent tokie, kuriuos mes, muzikantai, ir turėtume imituoti.

Drauge su Rial koncertuos Šveicarijos ansamblis “Les Cornets Noirs” , kurį aš laikau geriausiu mūsų laikų kornetų ansambliu, koncertuojančiu visame pasaulyje.

Pakvietėme ir Manfredo Kraemerio ansamblį „The Rare Fruits Council” iš Ispanijos. Kraemeris yra virtuozas, vienas jautriausių barokinio smuiko atlikėjų. Jo vadovaujamas ansamblis pristatys instrumentinės muzikos programą kartu su geriausiu viola da gamba atlikėju Juan Manuel Quintana, kuris taip pat groja ir mano vadovaujamame ansamblyje „Canto Fiorito“, bei vargonininku Luca Guglielmi iš Italijos, itin patyrusiu groti istoriniais vargonais.

Kiekvienais metais į festivalio programą stengiamės įtraukti rečitalį, nes mums labai svarbu atskleisti vargonų galimybes, ir tam kviečiame geriausius atlikėjus. Pernai koncertavo Leonardo Garcia Alarcon, kuris improvizavo visą koncertą, ir publika buvo sužavėta. Šiemet mes pakvietėme ansamblio „Canto Fiorito” vargoninką Davide Pozzi, kuris taip pat parengė puikią programą.

Mūsų ansamblis „Canto Fiorito” pristatys naują programą “Nuo Romos iki Vilniaus”. Kretingoje ją atliksime pirmą sykį, o vėliau, tikimės, – kituose Europos miestuose, nes ji atskleidžia Romos muzikos įtaką Lietuvos muzikai. Visa plejada kompozitorių, kapelmeisterių – nuo Palestrinos iki Giovanni Battista Cocciolos – dirbo didikų Sapiegų ir Vazų dvaruose, Vilniuje, ir savo koncertinėje programoje parodysime jų kūrybą.

Trijuose festivalio koncertuose skambės senoji italų, viename – vokiečių muzika.

Tokia festivalio programa galėtų būti sėkmingai pristatyta bet kuriame senosios muzikos festivalyje pasaulyje. Labai džiaugiuosi, kad Kretingos festivalis jau sulaukia daug dėmesio iš užsienio senosios muzikos gerbėjų ir festivalių rengėjų. Tikiuosi, pelnysime lietuvių publikos, o kartu – ir politikų dėmesį, nes labai noriu, kad jie suprastų šio festivalio svarbą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas