Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Meilę Tėvynei įkvepia jos istorija

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-07-20
Kretingiškė Irma Vilutytė prisipažino, kad didelę įtaką jos pasaulėžiūrai padarė Lietuvos šaulių sąjunga, suteikusi proga pažinti save, įveikiant įvairius išbandymus ir sudomint Lietuvos istorija, kuri atsivėrė visu savo grožiu, gelme, perteikdama tautinį charakterį.

Vakar iš Vilniaus geležinkelių stoties buvo išlydėtos dvi „Misija Sibiras“ komandos, kurios išvyko į Kazachstaną – Karagandos, Džezkazgano bei Balchašo apylinkes, kuriose dalis lietuvių patyrė tremtį ir kalinimus. Būti šios ekspedicijos dalyve šįmet pretendavo ir 19 metų kretingiškė Irma Vilutytė.

Merginai meilė Tėvynei nėra tik skambūs žodžiai – ji prieš 5 metus tapo Lietuvos šaulių sąjungos narė, dabar tarnauja ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose, imasi savanoriškų darbų nevyriausybinėse organizacijose ir net nesvarsto varianto emigruoti iš gimtinės, kurios istorija ji negali atsigrožėti.

I. Vilutytė pasakojo, kad atrankoje į ekspediciją „Misija Sibiras“ pirmą kartą dalyvavo dar besimokydama mokykloje – nors tąkart jai sėkmės pritrūko, mergina pabandė savo laimę ir šiemet. Šįkart iš beveik 970 žmonių, užpildžiusių anketas, I. Vilutytė pateko tarp maždaug 80 kandidatų, kurie buvo pakviesti į bandomąjį žygį.

„Tai buvo didelis išbandymas – per 2 dienas įveikėme daugiau kaip 50 km, teko eiti ir per miškus, brūzgynus. Tuo metu kaip tik vyravo karščiai. Nors buvo žmonių, kurie patys „atkrito“, neatlaikę sunkumų, tačiau dalyviai labai vieni kitus motyvavo, buvo draugiški ir dalinosi savo mintimis, patirtimi, žiniomis apie Lietuvos istoriją. Grupė buvo labai įvairi, joje – ir jaunimo, ir vyresnių žmonių“, – pasakojo I. Vilutytė, kuri kartu su kitais dalyviais per bandomąjį žygį taip pat sutvarkė partizanų brolių Bagdonavičių gimtosios sodybos vietas.

Po šio bandomojo žygio organizatoriai atrinko 20 dalyvių, kuriuos pakvietė dalyvauti ekspedicijoje. „Labai nenusivyliau, kad nepatekau tarp ekspedicijos dalyvių. Atvirai pasakius, žygyje nesijaučiau labai stipri, kartais žygiuojant kildavo minčių, kodėl aš save šitaip kankinu,“ – linksmai pasakojo nutrintas kojas ir nuovargį prisiminusi I. Vilutytė.

Be to, svarstė pašnekovė, gal ji pasirodė truputį pasyvesnė už kitus – Klaipėdos universitete radiologiją studijuojančios merginos kitą dieną laukė egzaminas, tad jai buvo sunku atsiduoti vien tik žygio nuotaikai.

Vis dėlto I. Vilutytė vertina patirtį, įgytą bandomajame žygyje, ir neatmeta galimybės ateityje vėl sudalyvauti projekte „Misija Sibiras“, kurio skleidžiamos vertybės jai asmeniškai yra labai artimos ir brangios.

I. Vilutytė pasakojo, kad jos pasaulėžiūrai labai didelę įtaką padarė Lietuvos šaulių sąjunga, į kurią ji įstojo 2013 metų vasario 1 dieną. „Galima sakyti, iki tol buvau tokia „fifačka“, tačiau tapusi šaule pajutau, kad man patinka žygiuoti, dalyvauti pratybose miškuose, įveikti įvairius išbandymus, atsirado bendrystė su kitais, natūraliai pradėjau domėtis Lietuvos istorija, partizanų kovomis,“ – nuoširdžiai pasakojo I. Vilutytė.

Ji šiuo metu tarnauja ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose, tad kiekvieną mėnesį dalyvauja 2–3 dienas trunkančiose pratybose ir mokymuose. „Ši tarnyba yra lengvai suderinama su civiliniu gyvenimu, tad kuopoje susiburia skirtingų profesijų ir patirčių žmonės, kai kurie jų – mano tėvų amžiaus, tačiau nejaučiame kokių nors barjerų bendraujant, nes visi turime veikti kartu, kad įvykdytume užduotis, – kalbėjo I. Vilutytė. – Tarp savanorių nemažai yra ir merginų. Aš save laikau feministe, tad stengiuosi, kad mums, merginoms, nebūtų jokių nuolaidų.“

I. Vilutytė randa laiko ir savanoriškai veiklai nevyriausybinėse organizacijose, ji taip pat yra Klaipėdos universiteto studentų sąjungos Sveikatos mokslų fakulteto Studentų atstovybė pirmininkė.

„Kuo daugiau veiklų, tuo daugiau ir spėji, – įsitikinusi I. Vilutytė, kuri viliasi, kad jai ateityje neteks emigruoti iš Lietuvos, kurią ji labai myli. – Tai yra mano Tėvynė, jos labai graži istorija. Man patinka mūsų tautos mentalitetas – užsispyrimas, disciplina, tam tikras gyvenimo ritmas, kai, pavyzdžiui, kokioje Ispanijoje renginiai vėluoja 2 val. ir visi „atsipūtę“. Šiuo metu galvoju, kad baigusi studijas liksiu Lietuvoje, tikiuosi, kad taip ir bus.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas