|
|
|
Lietuva paviliojo literatūros tyrinėtoją
Šiuolaikinės rusų poetės, literatūros tyrinėtojos ir vertėjos 62-jų Jelenos Pečerskajos vardas „Smilčių“ skaitytojams žinomas nuo jos pažinties su Lietuva prieš dešimtmetį pradžia, kai ji ėmėsi versti ir publikuoti kretingiškių poetų eiles. Šįkar į redakciją maskvietė atskubėjo nešina nauja knyga, taip ir pavadinta „Straipsnių rinktinė“, kurioje vėlgi daug dėmesio ji skiria Lietuvai bei jos naujai „atrastam“ literatūros bei tautosakos tyrinėtojui Algirdui Juliui Greimui, jo įžvalgoms. „Tai – pirmasis mano straipsnių, publikuotų įvairiuose Rusijos žurnaluose bei almanachuose, rinkinys. Pirmiausiai jie buvo skirti Rusijos skaitytojams, kad šie iš arčiau pažintų Lietuvą, sužinotų, kas sieja abi tautas, kad lietuvių kalba yra promotė daugeliui indoeuropiečių, tarp jų – ir slavų kalboms. Mano pažintis su Lietuva prasidėjo kaip eilinės keliautojos Palangoje, o nuvedė taip toli, kad pradėjau gilintis į jos tautosaką bei itin turtingą mitologinį pasaulį“, – tvirtino J. Pečerskaja. Tarp 22 rinkinyje publikuotų straipsnių didžiąją dalį jų autorė ir skiria Lietuvai: ji pasakoja, kaip pirmąkart čia atvyko per Naujuosius metus, kaip J. Basanavičiaus alėjoje skanavo nacionalinius patiekalus ir susipažino su lietuviška virtuve. Tačiau, prisipažino ji, meilės Lietuvai kelias į jos, kaip filologės, širdį buvo išmintas ne nacionalinių patiekalų gardumu, o lietuvių kalbos skambesiu.
„Lietuvių kalba mane pakerėjo. Negalėjau patikėti – aš išgirdau tokią archaišką kalbą, kuri, skirtingai nuo kitų indoeuropiečių kalbų, be ypatingų priemaišų ir pokyčių išliko tokia, kaip ja kalbėjo mūsų protėviai prieš tūkstantmečius. Man tai pasirodė panašu į sapną. Atsitokėjusi iš nuostabos, aš savarankiškai pradėjau jos mokytis, išdrįsau kalbėti su vietiniais žmonėmis. O ilgainiui ją supratau taip, kad ryžausi ir versti į rusų kalbą gana garsių Lietuvos bei Kretingos krašto kūrėjų eiles“, – kalbėjo J. Pečerskaja, į rusų kalbą išvertusi mūsų kraštiečių Aldonos Anužienės, Daivos, Stonkuvienės, Irenos Grabienės, Juozo Maksvyčio eilių. Rusų publicistę taip pat sužavėjo A. J. Greimo lietuviškos mitologijos tyrinėjimai, atskleisti knygoje „Apie dievus ir žmones“. „Greimas į pasakas pažvelgė mokslininko žvilgsniu ir mane tai labai pakerėjo. Pasakos atspindi labai plačią mūsų protėvių pasaulėžiūrą. Per šią didžią asmenybę aš atradau tokį įdomų personažą, kaip Aitvaras, kurio slavų mitologijoje nėra, o buityje jo samprata visai kitokia. Greimą domina tautosakos šaknys, kurios maitina šiandienos kalbą bei kultūrą. Drįstu teigti, nors mes – skirtingų tautų, ribojami laiko ir vietos, bet mus sieja gilus dvasinis dialogas“, – atviravo publicistė, Rusijos visuomenei ir pristačiusi A. J. Greimą ir jo kūrybos svarbą bendrame baltų-slavų kultūriniame pažinimo kontekste. Poetė ir vertėja sakė tik trims mėnesiams kasmet – tiek laiko galioja viza – tegalinti atvykti į Lietuvą. Per tą laiką ji skumba tobulinti kalbą, versti, pažinti tautosakos gelmes. „Kaskart, kai išeina mano nauja knyga, man yra didžiulė šventė, – atviravo kūrėja, ligi šiol išleidusi 7 poezijos vertimų knygas. – O kai atvykstu į Lietuvą, man yra nuolatinė šventė.“ --- Savo naujausią publicistikos knygą „Straipsnių rinktinė“ Jelena Pečerskaja pristatys kūrybos vakare, kuris bus surengtas liepos 20 dieną 17.30 val. Palangos viešojoje bibliotekoje. Vakaro metu paskaityti savo eilių autorė pakvietė ir jos pamėgtus Kretingos krašto poetus.
|
|
