Atsiminimuose – Šimtmečio žmogaus gyvenimas Jokūbave (1 komentarai)

Tuose minėtuose Stulginskio rūmuose teko gyvent 1975-1977 metais kai dar buvau vaikas. Ten tuomet buvo kolūkio butai 4 šeimoms, kultūros namai, o nuo plento pusės iš galo įeinama biblioteka. Biblioteką buvo ketinama plėst. Tam buvo iš raudonų plytų sumūrytos ir sienos, bet projektas liko nebaigtas. Šokių salė buvo už miegamojo sienos. Pamenu ir šeimas, kurios ten gyveno. Toj salėj teko vaidint ne per vieną mokyklinį naujametinį karnavalą, kol mokykla neturėjo sporto salės, ši salė atstojo ir sporto salę.
Akmuo, iš kurio padarytas paminklas Stulginskiui, anksčiau stovėjo pakelėje, tiksliau iš Jokūbavo per mišką išvažiavus į Šašaičius, tik išlindus iš miško dešinėje kelio pusėje. Tėvai pasakojo, kad jį iškasė melioratoriai melioracijos metu ir pastatė. Iš vaikystės pamenu, koks didingas atrodė tas akmuo. O kai ji panaudojo paminklo gamybai, tai man akmens buvo labai gaila...