Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Darbėniškių istorijos paieškos – gilyn ir platyn

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2018-06-01
Darbėniškių mokytojų bei mokinių sumanymu, miestelio centre eksponuojamas ikikarinis žemėlapis su Darbėnuose gyvenusių žmonių pavardėmis.

Grupė Darbėnų gimnazijos mokinių bei mokytojų, vadovaujami pedagogės Editos Gliožerienės, susidomėję prieškario miestelio istorija, toliau tęsia paieškas: už naujai surinktą medžiagą tęstiniam projektui „Darbėnų miestelio žydų bendruomenė“ nacionaliniame konkurse „Laisvės kovų ir netekčių istorija“ šiemet pelnė III vietą.

Pernai darbėniškiai šiam konkursui taip pat siuntė surinktą dokumentinę medžiagą ir už ją laimėjo II vietą.

E. Gliožerienė sakė, jog domėtis savojo miestelio istorija jaunieji darbėniškiai pradėjo prieš kelerius metus, susirinkę į kraštotyrinę stovyklą, kurios metu rinko autentiškus prieškario žydų bendruomenės dokumentus, nuotraukas, klausėsi amžininkų istorijų, liudijimų ir juos fiksavo. Tam juos skatino ir finansiškai rėmė Plungėje įsikūrusio Eugenijaus Bunkos paramos ir labdaros fondas bei pats jo įkūrėjas. „Mūsų darbu išsyk susidomėjo hebrajų istorijos profesorius Erikas Goldsteinas iš Emory universiteto Atlantoje, JAV. Jo prosenelių gimtinė buvo Darbėnuose ir jis jau seniai rinko medžiagą ne vien apie savo giminės, bet ir viso miestelio žydų bendruomenę. Su profesoriumi užsimezgė draugystė, ir jis nuolat papildo mūsų istorijos žinias, atsiųsdamas naujų faktų, dokumentų“, – tvirtino pedagogė.

Jos žiniomis, profesorius E. Goldsteinas ir šiemet ketina aplankyti prosenelių gimtinę – Darbėnus. „Jis atvyks į tarptautinę konferenciją Kaune, kur skaitys pranešimą būtent apie Darbėnų štetlą bei jo gyventojus, – tuomet, tikimės, užsuks ir pas mus“, – vylėsi pašnekovė.

E. Gliožerienė sakė, jog, padedami E. Goldsteino, jie sumanė sukurti ikikarinį Darbėnų miestelio žemėlapį. Yra žinoma, kad iki I Pasaulinio karo net 54,8 proc. gyventojų, arba 2 tūkst. 58 asmenys, buvo žydai. Vėliau jie dėl ekonominių priežasčių pradėjo emigruoti į JAV, Kanadą, Pietų Afriką ir paskui save kvietėsi gentainius. Todėl žydų Darbėnuose keliskart sumažėjo: ligi II pasaulinio karo Darbėnuose bebuvo likę apie 600 žydų, – Holokaustą išgyveno vos 10 asmenų.

Ikikarinis Darbėnų žemėlapis su konkrečiomis gyventojų pavardėmis bei bendru urbanistiniu miestelio vaizdu iškabintas Darbėnų miestelio centre įrengtoje autobusų stotelėje.

„Žemėlapis nėra galutinis, jei reikės, mes galime jį papildyti. Nors pagrindinis žinių šaltinis yra E. Goldsteinas, tačiau susirašinėjame ir su krašto istorijos tyrinėtojais bei kitais žydų tautybės žmonėmis, ir vis atrandame naujų duomenų“, – kalbėjo E. Gliožerienė.

Jos žodžiais, žymus gydytojas Laris Bermanas iš Johanesburgo, Pietų Afrikoje, ieškodamas savo šaknų buvo atvykęs į Kauną, tačiau tolimesnis paieškų kelias jį atvedė į Darbėnus: „Žmogus stovėjo prie mūsų žemėlapio ir netramdė jaudulio, Skuodo gatvėje suradęs 6 žinomas pavardes.“

Pedagogė neslėpė, jog jų tęstiniu ir nuolat pildomu projektu „Darbėnų miestelio žydų bendruomenė“ jau susidomėjo ir Izraelio Jad Vašem tarptautinis institutas Holokausto tyrimams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas