Sandra pasaulį liečia ne rankomis, o koja

Baubliuose gyvenanti 27-erių Sandra Lukauskaitė – neįgali nuo gimimo. Merginos kūnas sukaustytas cerebralinio paralyžiaus: ji nevaldo rankų, nevaikšto, neaiškiai kalba, ištardama tik namiškiams suprantamus garsus bei skiemenis. Tačiau Dievas Sandrai davė aiškų protą bei tvirtą valią: dešine koja ji išmoko piešti, dėlioti „Puzzle“ dėliones, lipdyti iš molio bei dirbti kompiuteriu.

Dienos veiklos centre Sandra Lukauskaitė lavina savo įgūdžius ir turtina žinias bei vaizduotę, kojos pirštais spaudydama kompiuterio klavišus, minkydama ir rutuliodama molį, piešdama. Jai talkina kiti centro lankytojai: šįsyk – Virginijus Bernotas (nuotr.). Mergina rūpinasi socialinio darbuotoja padėjėja Aušra Bruzdeilynienė.

Mergina mėgsta žaisti „Durnių“

Sandra jau šeštus metus lanko Kretingos Dienos veiklos centrą. Mergina ypač pamėgo keramikos užsiėmimus: kojos pirštais ji volioja iš molio volelius. Juos kiti centro lankytojai lipdo kaip ąsas ant vazų arba sukuria dekoratyvinius raštus.

„Sandra yra labai kantri. Ji niekada nesiskundžia ir nesiguodžia. Su ja šnekuosi kaip lygi su lygia: ir pajuokaujame, ir apie šeimą pasikalbame“, - taip Sandrą apibūdino Dienos veiklos centre ja besirūpinanti socialinio darbuotojo padėjėja Aušra Bruzdeilynienė.

Sandros mama Palmyra Lukauskienė tikino, jog iš pradžių jai labai skaudėję širdį, kai dukrą pirmąsyk išvežė į centrą: „Mano mergaitė negalėjo savimi pasirūpinti – nei pati pavalgyti, nei į tualetą nueiti. Jau po pirmų užsiėmimų nusiraminau, nes Sandrai ten labai patiko. Nesuprantu, kokio didumo yra centro darbuotojų širdys, jei jie taip moka pasirūpinti neįgaliais žmonėmis. Savą vaiką prižiūrėti nusibosta, o jos vargsta su svetimais“, - neslėpdama dėkingumo, kalbėjo moteris.

49-erių P.Lukauskienė pasakojo, kad jos duktė nuo mažumės, kiek įmanydama, stengėsi būti savarankiška: „Man reikėdavo išeiti į darbą: Sandrą pasodindavau ant kilimėlio ir apkraudavau „Puzzle“ detalėmis. Sugrįžusi atrasdavau dėlionę surinktą. Po to padėdavau stiklinę vandens ir dažų. Taip ji išmoko ir piešti. Abi sugalvodavom visokių užsiėmimų, kad Sandrai vienai neprailgtų laikas“.

Vaikystėje, motinos žodžiais, Sandros kūnelis buvo lankstesnis. Dabar liga kūną ištempia lyg stygą. Jos burna niekada nesusičiaupia, tačiau veide vyraujanti grimasa – plati šypsena. Sandra, įveikdama ją kaustančią negalę, išmoko savais kūno judesiais valdyti vežimėlį. Vežimėliu ji juda ne tik po kambarius, bet ir į kiemą palakstyti išsiveda savo mylimiausią draugą – Pekino veislės šuniuką Runį. Runį ji įsigijo prieš dvejus metus, pati susitaupiusi pinigų iš pašalpos.

„Kai nupirkome kompiuterį, Sandra greitai su koja išmoko dirbti klaviatūra: rašyti ir žaisti žaidimus. Jai ypač patinka kortomis žaisti „Durnių“. Kai einu miegoti, televizoriaus pultą padedu Sandrai prie kojos: ji ir pati perjungia kanalus, ir išjungia televizorių“, - pasakojo P.Lukauskienė.

Namiškius pamoko ir gyvenimiškų dalykų

Vakarais Sandra mėgsta žiūrėti serialus, stebi orų prognozę. Jai patinka žiūrėti visus „žvaigždžių“ šou. „Abi balsavome už mylimiausius „Kelio į žvaigždes“ dalyvius: Viliją ir Andrių. Sandra pati apdovanota labai gera muzikine klausa. „Vos Violetos Riaubiškytės vedamoje laidoje „Padainuokim“ išgirsta muzikos akordą, tuojau atspėja, kokia tai daina. Anksčiau, kur nors išvykstant, ji mūsų prašydavo lauktuvių parvežti kasetę. Dabar jau brolis Egidijus jai parūpina kompiuterio įrašų“, - dukters pomėgius nusakė P.Lukauskienė.

Sandra labai laukia savo brolio Egidijaus vestuvių bei gimstant jo šeimoje kūdikio. „Ji jau dabar taupo pinigus brolio vestuvinei dovanai“, - patikino mama.

Pasak P.Lukauskienės, Sandra šeimoje yra labai mylima tėčio Aloyzo ir brolio. Ji ir pati - labai rūpestinga, kartais tampa net šeimos vadove. „Sandra stebi laikrodį ir komanduoja mums: tėti, laikas gyvulius šerti; mama, eik karves melžti. O kai, norėdama ją palepinti, pirkdavau vieną indelį jogurto ar vieną šokoladą, ji mane perspėdavo: mama, tu turi du vaikus, mus abu ir lepink“, - juokavo motina.

Sandra, motinos žodžiais, nepyksta, kad likimas jai skyrė būti kitokia, negu visi: „Tik sako, jog jai labai norėtųsi man padėti ir burokus nuvalyti, ir bulvių pririnkti, ir namų ruošoje padėti. Neseniai, pasižiūrėjusi serialą, ji prasitarė: mama, tu galėtum jau mano vaikus auginti, o dabar privalai auginti mane“.

Mama sako mokanti dukrą, kad ši nepasiduotų užplūstančiam meilės jausmui: „Tokia laimė būna nelaiminga, vedanti į neviltį. Draugų, sakau, turėk daug. Bet neįsimylėk. Niekam nebūsi reikalinga tokia, kokia esi. Vieną jos likimo draugą apėmė baisi depresija, kai į užgimusią meilę jo mylimoji neatsakė“.

Sandra mėgsta puoštis ir keliauti

Itin smulkaus kūno sudėjimo Sandra labai mėgsta puoštis: „Vaikystėje prašydavo, kad apvilkčiau jai suknelę ar sijoną. Sugebėdavo po spinta surasti mano aukštakulnius, ir jais pasipuikuoti namuose. Dabar labai pamėgo dėvėti džinsus, o vasarą – šortus“.

Vykdama į Dienos veiklos centrą mergina mėgsta būti apauta sportiniais bateliais. Namie avi vilnones kojines. Net per dvejas storas kojines jos pirštai išlieka jautrūs.

Rugsėjo 1-ąją į centrą jo ugdytiniai susirenka pasipuošę naujais rūbais. Sandra, anot mamos, irgi paprašė atnaujinti garderobą.

Su Dienos veiklos centro lankytojais bei rajono sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Viltis“ nariais Sandra jau nemažai pakeliavo: pabuvojo neįgaliems žmonėms skirtame koncerte Vilniaus „Siemens“ arenoje, aplankė delfinariumą Klaipėdoje. Neseniai ji su savo likimo draugais pabuvojo Šiluvoje neįgaliems žmonėms skirtose pamaldose.

• Rašyti komentarą (4)