Pajūrio naujienos
Help
2018 Birželis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 2 %
Naktį12°C debesuotumas 34 %
Apklausa

Ar rajono valdžia turėtų pasirūpinti vaikų vasaros poilsiu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kilmingųjų palikuonio pareiga – tarnauti Lietuvai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-05-18
Kraštietis Paulius Vaniuchinas pernai gegužę Vilniaus universiteto kieme po inauguracijos į kilmingųjų bendriją su Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino riterio regalijomis.

Salantų krašto istorijos tyrinėtojas 40-metis Paulius Vaniuchinas, pernai įrodęs savo bajorišką kilmę, tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kilmingųjų palikuonių bendrijos nariu, Šv. Adalberto-LDK -Riterių ordino riteriu, LDK Ponų tarybos signataru, o šių metų pradžioje buvo išrinktas Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleriu.

Su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais P. Vaniuchinas sutiko pasidalinti, ką jam reiškia šios garbingas pareigos bei papasakoti apie organizacijų, kurioms jis priklauso, veiklą.

– Jūs 20 metų tyrinėjate Salantų krašto istoriją. Ar šis savanoriškas darbas Lietuvos ir užsienio archyvuose, skaitant raštus rusų, lenkų, lotynų kalbomis, privedė prie savųjų šaknų paieškos?

– Taip. Rinkdamas medžiagą apie Salantus, kartu tyrinėjau ir savo giminės istoriją. Suradau kelių šimtų metų senumo savo giminės – bajorų Viskantų – šaknis pagal tėvo liniją iš motinos pusės, kurie turėjo herbą Vadvič. Šis lenkų bajorų herbas pirmą kartą paminėtas 1404 m. istorijos šaltiniuose, po 1413 m. Horodlės unijos lenkų bajorai lietuvių didikams suteikė šį herbą su teise jį paveldėti. Šis herbas – tai mano protėvių palikimas. LDK kilmingųjų palikuonių bendrija, Lietuvos genealogijos ir heraldikos komisija bei LDK Atminties rūmai, išsamiai patikrinę mano dokumentus, šį faktą patvirtino pernai. Iškilmingas kilmės liudijimo įteikimas įvyko Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

Beje, pirmasis Lietuvos bajoras, 1413 m. Horodlės seime už nuopelnus gavęs adaptuotą Vadvič herbą, buvo Šalčininkų ir Ašmenos žemių paveldėtojas, LDK didikas Petras Mangirdaitis, garsios Palangos ir Kretingos fotografės Paulinos Mongirdaitės protėvis.

– Kilmingieji turi savo giminės herbus, koks yra Jūsų herbas? Ir apskritai, be garbės, ką Jums reiškia būti kilmingos giminės palikuoniu?

– Naudoju du herbus – kilmingiems protėviams priklausiusį herbą Vadvič ir naujai įsteigtą Vaniuchino herbą. Kilmingųjų heraldika ir naujoji heraldika yra panašios sudėties, tačiau turi skirtumų, kurių pagrindinis – rango karūna. Ją naujuosiuose pakeičia heraldinis vainikėlis. Naująjį herbą, kuris yra patvirtintas ir įregistruotas, man sukūrė garsus šalies dailininkas, Lietuvos heraldikos kūrėjas Arvydas Stanislovas Každailis, o vėliavą pasiuvo jo žmona, žymi Lietuvos tekstilininkė Regina Irena Každailienė.

A. Každailis atkūrė ir sukūrė daugiau nei 40 miestų ir miestelių herbų bei vėliavų: istorinę valstybės vėliavą, Lietuvos valstybės herbą, LR Prezidento vėliavą, Lietuvos valstybės didįjį herbą, taip pat Salantų miesto herbą ir vėliavą.

Aš turiu visus kilmės įrodymus – to neslepiu, bet ir nesipuikuoju. Tikras kilmingos giminės palikuonis niekuomet nesigiria ir nutyli šį faktą. Deja, dar klaidingai manoma, kad kilmė įpareigoja, manyčiau, jog įpareigoja ne kilmė, o – kilmingumas. Ir viena iš kilmingojo pareigų yra būti kukliam. Sutinku, jog tai – keista pareiga, tačiau kuklumas yra didelė žmogaus dorybė.

P. Vaniuchinas šiandieną naudoja du herbus – senąjį Vadvic giminės su karūna ir naujai sukurtąjį Vaniuchino herbą.

– Ką reiškia kiti du kilmingi titulai: Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino riteris ir LDK Ponų tarybos signataras?

– Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje tą pačią dieną, kai man buvo įteiktas kilmės liudijimas, Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino kapitula priėmė mane į ordiną su titulu Šv. Adalberto-LDK-Riterių ordino riteris ir įteikė riterio regalijas. Ordinas puoselėja Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos Karalysčių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Abiejų Tautų Respublikos – bendrą istorinį, genealoginį ir heraldinį kultūros paveldo palikimą.

Ponų taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi. Vykdė kai kurias administracines, o kartu su Didžiuoju kunigaikščiu – ir įstatymų leidėjo funkcijas. Mirus Didžiajam kunigaikščiui atlikdavo ir jo funkcijas, taip pat organizuodavo naujo Didžiojo kunigaikščio rinkimus. LDK Ponų taryba buvo atkurta pernai. Tai aukščiausia, konsoliduojanti, patarianti, konsultuojanti ir koordinuojanti kilmingųjų organizacija, veikianti visoje buvusios LDK teritorijoje. Aš esu jos signataras. LDK Ponų taryba reziduoja Raudondvario pilies dvare, ten vyksta ir LDK Ponų tarybos Seimai.

Atkurtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos pirmasis renginys – konferencija „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumą kūrimą“ buvo surengta šį vasarį ir skirta paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Renginio metu dalyviai gausiai aukojo labdarai. Visos surinktos lėšos perduotos Lietuvos Maltos Ordino pagalbos tarnybai.

– Visų šių organizacijų veikla susijusi tarpusavyje? Koks jų tikslas, ką jos duoda mūsų kraštui?

– Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos yra tarpusavyje pasirašiusios koalicines bendradarbiavimo deklaracijas ir sutartis, – rengiamos bendros konferencijos, forumai, per valstybines šventes vyksta kilmės ir herbų liudijimų įteikimai. Kilmingųjų atstovai dalyvauja susitikimuose su kitų valstybių kilmingaisiais kai jie vieši Lietuvoje. Renginiuose yra privaloma laikytis griežto protokolo – aprangos, regalijų, apdovanojimų.

Visų kilmingųjų organizacijų tikslas – pristatyti bei įgyvendinti specialiąsias programas, skatinančias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos, genealogijos, heraldikos, paveldo pažinimą ir puoselėjimą. Šioms organizacijoms priklauso įžymūs mokslo žmonės, taip pat – verslininkai. Vieni duoda žinias, kiti – galimybes jas realizuoti.

– Ką reiškia Jums patikėtos Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kanclerio pareigos?

– Iš tiesų tai – labai atsakingos pareigos. Aš vykdau kilmingųjų ir nekilmingųjų palikuonių kilmės liudijimų, patvirtintų genealoginių medžių ir schemų, giminių ir kilmingųjų herbų išdavimo apskaitą – registrą.

– Lietuvoje, pradedant nuo Vytauto Didžiojo laikų, nedaug tebuvo itin garsių didikų giminių – Radvilos, Sapiegos, Masalskiai, Chodkevičiai, Ostrogiškiai. Kiek šiandien Lietuvoje yra savo kilmę patvirtinusių kilmingųjų palikuonių?

– Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos yra patvirtinusios ir išdavusius liudijimus kone penkių tūkstančių kilmingųjų palikuoniams.

– O ką naujo nuveikėte Salantų kraštui? Kokią žinią perduodate jo žmonėms?

– Į Salantus iš Vilniaus grįžtu labai dažnai, – čia mano gimtinė, mano tikrieji namai. Nuo jų istorijos tyrinėjimų pradėjau savo kelią į Lietuvos istorijos įtvirtinimo gelmes. Aš visiems sakau, kad anksčiau ar vėliau aš grįšiu į Salantus ir parvešiu sukauptas žinias, kurios pasitarnaus mano miestui.

O šiandien visus savo krašto žmones aš raginu domėtis ir ieškoti savo šaknų, o, jas radus, atkurti ar susikurti savąjį herbą. Tai yra svarbu giminės, o per tai – ir tautos istorijai, visos lietuvių tautos savivertės pajautimui bei jos savasties atkūrimui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas