Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 27 %
Naktį16°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar šiandien galėtumėte gyventi be plastikinių maišelių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bedarbiais tampa dėl išskaičiavimo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-05-15
Dažnas užsienyje gerai uždirbantis lietuvis trumpam grįžta į Lietuvą ir registruojasi Darbo biržoje tam, kad kaip bedarbis gautų nemokamą sveikatos draudimą.

Geroji žinia, kad Kretingos rajone nedarbas siekia vos 4 proc., – pasaulio mastu tai jau net nebevadinama nedarbu. Tačiau darbdaviai rėžia tiesiai šviesiai – dirbti norinčių žmonių jau net ne trūksta, o tiesiog nebėra. Vadinamieji bedarbiai į Darbo biržą šiandieną dažniausiai kreipiasi dėl išskaičiavimo – tam, kad gautų socialines garantijas.

Žmonių vagystė iš Lietuvos

„Apie tai, kad Lietuvoje trūko darbo, galėjome kalbėti prieš kokį 10-metį. Vėliau – kad trūko kvalifikuotų darbininkų, o dabar – kad išvis Lietuvoje žmonių nebėra. Ir tai aš vadinu žmonių vagyste iš Lietuvos: valstybė šitiek investavo į žmogų, o visi išvažiuoja. Tam, kad išlaikytume tą patį gamybos tempą, mes, darbdaviai, nuolat investuojame į technologijas. Perki brangią įrangą iš Vokietijos, o paskui vokiečiams parduoti pigią produkciją ir atidavinėji paskolą bankui“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo bendrovės „P. Varkojis ir KO“, vienos stambiausių medienos įmonių Kretingos rajone, vadovas Pranas Varkojis.

Jis neslėpė, jog jo įmonėje, įsikūrusioje Kurmaičiuose, pastaruoju metu darbuotojų sumažėjo nuo 120 iki 100, tačiau neužilgo jų dar sumažės: „Geri darbininkai išeina į pensiją, o į jų pakeisti nėra kam. Ateina arba atsitiktiniai žmonės, kurie nenori dirbti, arba visiškai nekvalifikuoti. Lietuvoje kvalifikuotų darbininkų nebelikę, vien vadybininkai, kurių „prikepė“. Nė vienam premjerui ar Seimo nariui nerūpėjo ir nerūpi, kad jų nebereikia.“

Žibininkuose veikiančios bendrovės „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaišas taip pat patikino, jog gerus specialistus jie ypač vertina: „Kaip sakoma, už 1 muštą 10 nemuštų atiduotum.“

Jo vadovaujamoje įmonėje šiuo metu įdarbinti 125 žmonės. Ligi šiol trūko 15 darbuotojų, bet vasaros sezonui jau pavyko sutelkti komandą. Iš pradžių ieškoję darbuotojų per Darbo biržą: „Bet šie pakiša popierių ir prašo, kad parašytum, jog tokio darbuotojo nereikia. Kitas atvirai pasako: grįžau iš Norvegijos, stojau į Darbo diržą dėl draudimų, susitvarkysiu reikalus ir lėksiu atgal“, – kalbėjo R. Jovaišas.

„Padarykit, kas man priklauso!“

R. Jovaiša teigė, jog Darbo biržos vėliau prašę, kad jiems išvis nebesiųstų žmonių. „Supratau, kad tie, kurie nori dirbti, į Darbo biržą nebeina.“

Jis mano, jog Lietuvoje veikia arba netobuli įstatymai, jei žmonės gali išnaudoti valstybę, arba pačioje Darbo biržoje veikia ydinga sistema. Pavardės viešinti nepanorusi šeimos gydytoja sakė, jog dažnas, grįžęs iš užsienio 1–2 mėnesiams, eina į Darbo biržą vien tam, kad turėtų sveikatos draudimą. „Po to, susitaisę dantis ar pasidarę operacijas, dar tyčiojasi iš Lietuvos, kad čia, toje ubagų šalyje, nėra ką veikti. Jei čia viskas taip blogai, tai ko grįžta? Patys galėtų už paslaugas susimokėti, bet sugrįžta dar mus apiplėšti“, – sakė ji.

„Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė, kuri yra ir rajono tarybos narė, taip pat mano, kad valstybės politikoje yra spragų, jei galima šitaip piktnaudžiauti. „Vieni grįžę iš užsienio patys susimoka už sveikatos draudimą, o kiti ieško naudos – įsiregistruoja bedarbiais ir valstybė už juos sumoka. Dažniausiai tokie ateina piktai nusiteikę – padarykit, kas man priklauso, atlikit tokius ir tokius tyrimus, duokit siuntimus“, – kalbėjo A. Juknevičienė.

Ji neslėpė, jog tyrimai asmeniui kainuoja keliasdešimt eurų, o Ligonių kasa jiems per mėnesį praveda vos 2-3 eurus.

Ragino būti pilietiškais

Laikinai Klaipėdos darbo biržos Kretingos skyriaus vadovę pavadavusi Rima Gužauskienė neslėpė, jog per visą Darbo biržos Lietuvoje gyvavimo laiką iš principo nebuvo mechanizmo, kaip bedarbiui įsiūlyti darbą. „Darbo ieškantis žmogus yra laisvas – nuo Darbo biržos, darbdavio ir valstybės. Jis – pats sau šeimininkas: nori dirba, nori – ne“, – tvirtino ji.

R. Gužauskienė tęsė mintį: „Tai yra tiesa, kad nemaža dalis mūsų klientų – laikinai sugrįžusieji iš užsienio, kurie kreipiasi neva ieškodami darbo. Užpildome jo dokumentus, nukreipiame į darbą, po to, žiūrėk, ima ir pats pasisako – išvažiuoju. Įtariame, kad ir nusiųsti pas darbdavį, prašo, kad šis užpildytų, jog jam tokio darbuotojo nereikia. Bet antra vertus, kodėl darbdaviai nepažymi, kad žmogus nenori ir atsisako dirbti? Tuomet darbo paieška nutraukiama ir jis netenka socialinių garantijų. Jeigu esame pilietiški, tokiais būkime visi. Kodėl reikia kažkam pataikauti, o paskui viešai piktintis?“

Tačiau, pastebėjo R. Gužauskienė, negalima vienoda spalva piešti visų į Darbo biržą besikreipiančių žmonių: yra tokių, kurie iš darbdavio sugrįžta, nes netenkina pasiūlytos darbo sąlygos arba atlyginimas, kiti vis ieško ir neranda norimo darbo. „Visokių ir darbdavių yra: būna, gražiai skelbiasi, o nemoka žmonėms atlyginimų po kelis mėnesius. Suprantama, darbdaviams darbo vieta kainuoja brangiai, tačiau žmogui gyventi reikia šiandien“, – teigė ji.

Darbo pasiūlų apstu internete

Paprašyta apibūdinti, koks yra šiandienos bedarbio paveikslas, R. Gužauskienė neslėpė, jog be laikinai sugrįžusių iš užsienio, vyrauja gerai apmokamo darbo ieškantys vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sunku patiems susirasti darbo internete.

„Yra ir grupė darbo ieškančių ligotų, depresijų kamuojamų žmonių. Ir nors jų ligos niekur neįvardintos, akivaizdžiai matosi, kad žmogus yra neįgalus. Būna nepatogu tokį žmogų nė į darbą siųsti“, – atviravo R. Gužauskienė.

„Darbo pasiūlų internete – begalės, tiek lietuviškuose, tiek užsienio socialiniuose portaluose. Šiandien technologijos tarnauja žmonėms, jie patys siuntinėja savo CV darbdaviams ir per medijas ieškosi darbo“, – tvirtino R. Gužauskienė, patikindama, jog Darbo biržos pobūdis keičiasi – ji labiau orientuota į įvairias programas, skirtas persikvalifikuoti norintiems žmonėms.

---

Šį rudenį Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Dėl Darbo biržos pertvarkos pernai gruodžio pabaigoje Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad nuo šių metų spalio 1 dienos užimtumo rėmimo politiką Lietuvoje įgyvendins Užimtumo tarnyba.

Lietuvos darbo biržos išlaikymo išlaidos 2016 m. siekė 21,3 mln. eurų, 2017-aisiais tam skirta 22,4 mln. eurų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas